Ignas Staškevičius: "Stengiuosi kasdien nubėgti nors dešimtį kilometrų“

Tiesiog jaučiuosi gerai

Paklaustas apie sveiką gyvenseną apskritai, Ignas Staškevičius pabrėžia, kad kiekvienas žmogus turi atrasti jam tinkamą gyvenimo būdą ir pritaikyti jį individualiai sau. „Mėgstu pavalgyti, neatsisakau alkoholio, dažnai nepakankamai išsimiegu. Tiesa, nerūkau. Manau, kad nesu sveiko gyvenimo etalonas, bet jaučiuosi gerai.“

Dirbdamas protinį darbą, pašnekovas pripažįsta, kad šiais laikais nuo sėdėjimo prie kompiuterio sunku pabėgti. „Daug spoksau į kompiuterio ekraną ir barškinu klaviatūra. Dirbu galva. Esu įvairių bendrovių valdybų ir tarybų narys, patariu jų vadovams kuriant strategijas ir jas vykdant. Padedu savininkams prižiūrėti jų verslus. Darbe tenka daug sėdėti, dažnai lėktuvuose, automobiliuose. Tačiau fizinio aktyvumo pamiršti negalima. Įpratau surasti po valandėlę, skirtą pajudėti. Stengiuosi kasdien nubėgti nors dešimtį kilometrų, paminti dviratį arba paplaukioti. Jei nepavyksta, nors pasimankštinu, padarau tempimo pratimų.“

Bėgimas suteikia laisvę

Trijų knygų apie bėgimą ir keliones autorius pasakoja, kad bėgioti maratonus pradėjęs ne taip ir seniai – maždaug prieš trylika metų. „Kodėl bėgimas? Bėgimas yra natūralus judėjimas, organizmas jaučia krūvį, tačiau negresia pervargimas. Man patinka bėgimo teikiama laisvė: lakstyti galima visur, tam nereikia nei brangios įrangos, nei narystės klube, nei kompanijos. Dalyvauju klasikiniuose (42 195 m) ir ultra (63 300m, 6val, 100 km) maratonuose.“

Paklaustas apie kitus bėgimo ir fizinio aktyvumo apskritai teikiamus privalumus, pašnekovas atvirauja: „Pradėjęs bėgioti ilgas distancijas per kurį laiką numečiau apie 10 kg svorio, pasitaisė laikysena. Nesitikėjau jokio stebuklo, tačiau bendra savijauta yra tikrai geresnė. Jaučiuosi visapusiškai sveikas. Žinoma, kai kurie pažįstami mėgino patarti, kad bėgiojimas esą kenkia sąnariams, bet aš pats geriau žinau, kas man tinka.“ – šypsosi pašnekovas.

Nesuprantantiems, apie ką galima galvoti bėgant šimtą kilometrų, I.Staškevičius paaiškina, jog tai tam tikra meditacijos forma. „Kojos juda savaime, atsiranda ritmas, o sąmonė pradeda plaukti pagal kitus dėsnius. Visame tame išnyksta skausmas, nereikalingos mintys. Po ilgos bėgimo treniruotės apima euforiška būsena. O kartais po tokių treniruočių gimsta ir verslo sprendimai arba išsinarplioja problema, kurios negalėjai išnarplioti. Ir tai vyksta nevalingai, tiesiog ateina jausmas, kad turi ir kitą problemos sprendimo kampą.“

Šviesi ateitis

„Žmonės turi daug ydų, yra linkę patingėti. Keistis ir lavintis nėra lengva, net jei supranti, kad verta.“ Visgi žinomas vyras džiaugiasi, kad vis dažniau visuomenė atkreipia dėmesį į fizinį aktyvumą, tinkamą mitybą. „Matau, kad Lietuvoje sparčiai daugėja laisvalaikiu sportuojančių žmonių. Parkuose vos telpa bėgikai, takuose grūdasi dviratininkai, trūksta baseinų. Turbūt toks pomėgis judėti nėra trumpalaikė banga, nes jis būdingas visų kultūringų šalių gyventojams.“

Visgi p.Ignas atkreipia dėmesį, kad gyvenimo kokybė pagerėja tik pasiekus mitybos, fizinio aktyvumo ir vidinės ramybės balansą. „Man tas balansas – tinkama, bet neapribota mityba, savianalizė, meditacijos pratimai ir bėgimas“ – apibendrina pašnekovas.