"Iki šiol žinojau tik Lietuvos pavadinimą"

Australė Beth Rouwsefell, baigusi Brisbano universiteto inžinerijos studijas, ketino įsidarbinti vienoje australų kompanijoje, kuri vykdė įvairius projektus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau rugsėjo 11-osios įvykiai JAV pakoregavo ir tos kompanijos, ir Beth planus.

Nutraukusiai savo veiklą Australijos kompanijai Amerikoje, jaunos specialistės nebereikėjo, tad ji susipakavo daiktus ir iškeliavo į Didžiąją Britaniją, nutarusi, kad trejus metus skirs kelionėms po pasaulį. Tačiau norėdama įgyvendinti savo svajonę, 23 metų mergina privalėjo užsidirbti pinigų.

- Pirmiausia nuvykau į Škotiją, mat Edinburge turėjau vieną pažįstamą draugę iš Australijos. Nesunkiai radau darbo knygyne, o vakarais teko darbuotis padavėja baruose. Po trijų mėnesio intensyvaus darbo mėnesį galėjau skirti kelionėms. Tad pirmiausia apžiūrėjau Škotiją. Paskui vėl keturis mėnesius dirbau, ir vėl leidausi į keliones. Tą kartą aplankiau Portugaliją, Čekiją, Maroką, Belgiją, Olandiją. Tada nuvykau į Londoną ir vėl įsidarbinau. Tad darbas ir kelionės yra tarsi du mano gyvenimo komponentai. Dirbu, keliauju, dirbu, keliauju...

- Prieš metus laikraštyje perskaičiau nedidelį straipsnį apie Latviją. Tiksliau, tai buvo žinutė apie nuostabiai pasikeitusią per dešimtmetį Rygą. Pasiėmiau žemėlapį ir pamačiau, kad Latvija ribojasi su Lietuva ir Estija, tad pamaniau, jog šaunu būtų čia apsilankyti. Kaip tik buvo atėjęs laikas keliauti. Tačiau prieš metus dar reikėjo vizų į Baltijos šalis, tai mane ir sustabdė. Ačiū Dievui, vizas praėjusį sausį panaikino - ir štai aš čia. Tiesa, iki šiol žinojau tik Lietuvos pavadinimą, nes Australijoje gyvena nemažai lietuvių išeivių. Ir dar žinojau, kad tai buvusi Tarybų Sąjunga. Daugiau nieko.

- Aš čia kol kas tik tris dienas. Bet iškart galiu pasakyti, kad lietuviai draugiškesni nei estai ar latviai. Estai - patys niūriausi ir užsidarę žmonės. O lietuviai - šypsosi! Su jais gali žmoniškai pasikalbėti.

- Važiavau į karinių raketų bazę prie Šiaulių. Kadangi nebuvau niekur pasaulyje buvusi kariniame objekte, tai man buvo labai įdomu. Gerai, kad šią ekskursiją pasiūlė Klaipėdos Jaunimo viešbučio darbuotojai, nes mano kelionių gide po Baltijos šalis "Lonely planet" apie tokią galimybę net neužsimenama. Taip pat apsilankiau Kuršių nerijoje. Manau, nėra tokių žmonių, kuriems ji gali nepatikti. Ta miško ir smėlio harmonija - tiesiog nuostabi. Su malonumu vaikščiojau po Raganų kalną. Tai neįprasta vieta. Juk skulptūras esame įpratę regėti lygioje vietoje, o čia jos įkurdintos kalne. Manau, kad lietuviai puikiai išmano drožybą. Labai išraiškingos tos skulptūros. Kadangi po Raganų kalną vaikščiojau viena, tai įspūdis buvo dar stipresnis. Ir Juodkrantė labai patiko, toks mielas, tylus miestelis. Klaipėdoje pasivaikščiojau po senamiestį, apsilankiau turguje. Norėjau aplankyti muziejus, bet jie pirmadienį neveikia. Gaila, bet suprantu, kad ir ten dirbantiems žmonėms turi būti poilsio diena...
Lietuvoje kol kas mano visi įspūdžiai pozityvūs. Tiek daug sužinojau apie jūsų istoriją! Kelionės man padeda ne tik pažinti pasaulį ir skirtingas kultūras, bet ir atsikratyti to izoliuotumo jausmo, kurį jauti Australijoje. Žinoma, vieną dieną reiks sugrįžti į tėvynę. Bet jau kitokiai, praturtėjusiai. Tada pasinersiu į doktorantūros studijas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder