Indrė Valantinaitė: laimė - harmoningas santykis tarp altruizmo ir egoizmo

Indrė Valantinaitė: laimė - harmoningas santykis tarp altruizmo ir egoizmo

Poetė Indrė Valantinaitė, 2012 m. Druskininkų poezijos rudenyje pripažinta Jaunąja jotvinge, artėjant Kalėdoms prabyla apie būtinybę atsižvelgti į kitų žmonių skurdą, kad "dalijimasis ir rūpinimasis esančiais šalia - brandesnės visuomenės požymis".

Pati poetė sako augusi taip, kad maistui ir knygoms taupyti nebuvo pratusi ir jei gyventų taip, kad turėtų vos penkis litus kišenėje per dieną maistui, turėtų atsisakyti praktiškai visko. Tačiau jaunoji jotvingė tvirtina, kad maistui ir knygoms taupyti ją išmokė mama.

Klausiama apie labdarą moteris besišypsodama ją įvardija kaip madingą būtinybę, tačiau nuoširdžiai pripažįsta, kad dalydamiesi žmonės įprasmina savo buvimą. "Puiku, kuomet madinga būti geram. Gerai būtų, jeigu visos mados būtų tokios naudingos. Ir norėtųsi, kad dalijimasis su kitais nebūtų vien tik didžiųjų metų švenčių dalis, o taptų kasdieniu įpročiu." - teigia I. Valantinaitė.

Taip pat poetė, prisimindama savo Jėzuitų gimnazijos mokytojas, kurios prieš Kalėdas kaimynams dovanodavo keptą žąsį, tvirtina, kad net ir nedaug uždirbdamas žmogus būtų laimingas ir gyventų visavertiškai, jei dalį savo pinigų skirtų kitiems. Valstybė, moters nuomone, tvarkosi savarankiškai, o kiekvienas žmogus daro tai, kas priklauso nuo jo.

"Visuomet pagalvoju, kuo galiu būti naudinga kitiems. Ką mainais už tai, kad man buvo suteikta gyvybė ir sveikata, galiu grąžinti aplinkai, pasauliui. Jau prieš kelerius metus pastebėjau, kad galima pasisotinti iš mažiau, o pasidalijimas - tai lyg desertas, toks "dūšelės" palepinimas, kuomet jauti ir žinai, kad dėl tavo egzistavimo šioje planetoje kažkam bus sočiau, šilčiau, smagiau." - į klausimą, kokia jos dalijimosi filosofija, atsako I. Valantinaitė.

Pradėjus kalbėti apie būtinybę kasdieniam maistui skirti vos po penkis litus, poetė pripažįsta, kad tai būtų sunkoka, nes anot jos, dirbančiam ir veikliam žmogui būtina sau leisti pakankamai pavalgyti ir netgi pasmaguriauti, kad jis turėtų energijos ir būtų laimingas. Išgyventi su tokia menka pinigų suma dienai ji galėtų "Nebent sudėtingai, nekokybiškai... Ilgainiui organizmui turbūt imtų trūkti kokių medžiagų, kas turėtų įtakos ir sveikatos būklei".

Turint galimybę maistui skirti vos penkis litus per dieną, kaip daliai visuomenės tenka, paskaičiavus "Maisto bankui", rašytoja teigia, jog nuolat skubančiam ir turinčiam daug veiklos žmogui tai būtų labai sunku dar ir dėl to, kad jis turėtų nuolat galvoti apie mitybą ir neliktų laiko kitiems dalykams.

"Sakyčiau, mes sparčiai mokomės būti dėmesingi ir naudingi kitiems. Augame ir pereiname į kitą lygmenį, kuomet galvojame nebe tik apie save, bet jau ir apie kitus. (...) Kažkada buvau paklausta, kas man yra laimė. Atsakiau, kad tai - harmoningas santykis tarp egoizmo ir altruizmo. Panašu, kad vis daugiau žmonių mąsto panašiai." - teigia I. Valantinaitė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder