Iš Klaipėdos kilęs ir „Grammy“ nominuotas Vilius Keras su žmona Aleksandra: garso įrašų procesas kiekvieną kartą yra kaip naujas tapybos paveikslas

„Svajojau dirbti su orkestru, visada atrodė, kad tai stebuklingas dalykas. Turėjau stiprų muzikinį indėlį iš vaikystės, tada pasirinkau garso režisūros kelią ir labai kryptingai dirbau ties savo pasirinkimais. Netgi tada, kai aplinkoje girdėjau, kad kažkas yra „neįmanoma“, apsimesdavau negirdinti ir dar sparčiau judėjau pirmyn“, – toks Aleksandros Kerienės nusiteikimas parodo, kad tikrai norint, galima pasiekti aukštumų.

Garso režisieriai, Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventai Aleksandra ir Vilius Kerai sausį vykusiuose „Grammy“ apdovanojimuose nominuoti net už du kūrinius – vienas atliktas su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla, Birmingamo miesto simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ ir Gidonu Kremeriu. Antrajame albume dainuoja Stephenas Costello ir groja Kauno simfoninis orkestras.

Šias metais JAV Garso įrašų akademija ir vėl neliko abejinga lietuviams. „Grammy“ nominantų sąraše šiemet galima rasti netgi du garso įrašus, vienas atliktas su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla, Birmingamo miesto simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru „Kremerata Baltica“ ir Gidonu Kremeriu. Antrajame albume dainuoja Stephenas Costello ir groja Kauno simfoninis orkestras.

Visus albumų įrašymo darbus atliko akustinės muzikos garso įrašų kompanijos „Baltic Mobile Recording“ komanda – A. ir V. Kerai.

„Garso įrašų procesas kiekvieną kartą yra kaip naujas tapybos paveikslas. Jau turi visus įrankius, techniką žinai, bet pats rezultatas suteikia visą paletę jausmų ir emocijų. Kūrybos procesas priklauso nuo visų komponentų, svarbiausia aišku atlikėjai, orkestrantai, dirigentas. Taip pat įraše labai svarbus pasiruošimo etapas, jame turi suplanuoti visus procesus, techninius aspektus, apgalvoti smulkmenas, įvairiausias situacijas ir sprendimus. Įrašo metu nebeturi laiko eksperimentams arba paieškoms. Jau turi turėti atsakymus į visus klausimus, kurie gali iškilti netgi ateityje“, – apie sudėtingą kūrybinį procesą pasakoja garso režsierė.

Iš Visagino kilusi A. Kerienė atvirauja, kad gavus pirmąją nominaciją 2014 metais buvo sunku patikėti, nes tai atrodė kaip neįgyvendinama svajonė. Antroji nominacija labiau atvėrė akis, o plačiau pasidomėję „Grammy“ apdovanojimais, garso režisieriai suprato, kokia garbė jiems tenka. Šių metų nominacija ypatingai svarbus įvertinimas ne tik jiems, bet ir visai Lietuvos kultūrai. Režisieriai pripažįsta, kad nepaisant didžiulio džiaugsmo, kurį atneša pripažinimas, kartu su juo gaunama ir didelė atsakomybė.

Garso režisieriai šiais metais pasinaudojo galimybe ir antrą kartą sudalyvavo įspūdingoje „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje, kurioje susirenka garsiausios pasaulio popmuzikos žvaigždės.

„Ši šventė surenka pačius geriausius muzikos atstovus, beveik parą laiko skamba geriausia muzika, geriausios kokybės, tiek menine, tiek technine prasme. Organizatorių darbas prilygsta tikram stebuklui - kiekviena detalė yra apgalvota ir skirtas dėmesys mažiausioms smulkmenoms, manau iš jų ir susideda šis stebuklas. Vienoje vietoje galime stebėti aukščiausio lygio profesionalus, bet nepaisant savo pasiekimų, šitie žmonės stebina savo geranoriškumu, pagarba vienas kitam ir draugiškumu, atvirumu,“ – apie ceremonijos įspūdžius pasakoja A. Kerienė.

A. ir V. Kerai jau trečią kartą prasibrauna į muzikos apdovanojimų nominantų sąrašą – 2014 m. įrašas „Virtuoso Rossini“ su populiariuoju JAV tenoru Lawrence’u Brownlee bei Kauno miesto simfoniniu orkestru, buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui klasikinio vokalo kategorijoje, 2019 m. jie buvo nominuoti už geriausią operos įrašą – Giuseppe Verdi „Rigoletą“, įrašytą su Kauno simfoniniu orkestru, Dmitrijumi Chvorostovskiu ir Nadin Sierra.

Iš Visagino kilusi Aleksandra ir iš Klaipėdos kilęs Vilius studijavo Kauno technologijos universitete (KTU). Apie studijų patirtį jie abu atsiliepia teigiamai. Studijos KTU jiems suteikė labai tvirtą ir profesinį ir asmeninį pagrindą, suteikė įgūdžių, kurie padėjo jiems formuotis ne tik kaip savo specialybės žinovams, bet ir kaip asmenybėms.

„Žmonės, kuriuos sutikau studijų metais visada liks mano geriausiais mokytojais. Iš kiekvieno studento, dėstytojo, administracijos darbuotojo gaudavau vertingiausias pamokas, kurias kasdien naudoju savo kelyje“, – nostalgiškai pasakojo A. Kerienė.