Jauna menininkė sudėliojo neįprastą mozaiką

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis yra išskirtinė sukaktis, įprasminanti nueitą kelią. Džiaugiamės šį istorinį įvykį įprasmindami ne tik oficialiais tradiciniais renginiais, bet ir originaliomis iniciatyvomis“, – Klaipėdos pristatydama neįprastą kūrinį pažymėjo Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.

J.Vaikutė mozaiką iš galioti nustojusių, iš apyvartos jau išimtų lito nominalo pašto ženklų sukūrė pernai. Taip buvo kūrybiškai atsisveikinta su daugiau nei du dešimtmečius leistais „litiniais“ pašto ženklais, kuriuos pakeitė euro nominalo pašto ženklai.

Neįprastame koliaže J.Vaitkutė iš pašto ženklų atkūrė lietuvybės žadintojo, tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus portretą. Istorinei tematikai neabejinga dailininkė jau ne pirmą kartą stebina žiūrovus unikaliais kūriniais iš netikėčiausių daiktų ir medžiagų.

„Anksčiau esu kūrusi paveikslų iš duonos ir kitų maisto produktų. Šiemet Lietuvos Tarybos narių ir Nepriklausomybės Akto atvaizdus nubarsčiau – panaudojau apie pusšimtį kilogramų lietuviškos žemės“, – pasakojo J.Vaitkutė.

Kurdamas koliažą iš nebenaudojamų lietuviškų pašto ženklų menininkė prisiminė smagias vaikystės išdaigas: „Kai dar buvau maža, namų spintoje atradau tėčio kolekcinių pašto ženklų albumą. Juos išsitraukiau ir suklijavau ant popieriaus. Toks kūrinys namiškių, aišku, nenudžiugino – gavau barti“.

Šį kartą viskas baigėsi gerai – panirusi į kūrybą J.Vaitkutė atgaivino ir įprasmino garbingą Lietuvos praeitį, o rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ jos daugiau nei iš 10000 didelių ir mažų pašto ženklų suklijuotą J.Basanavičiaus portretą pripažino vieninteliu ir didžiausiu tokio pobūdžio vaizduojamojo meno kūriniu.

„Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse klaipėdiečiai svetingai ir su džiaugsmu pasitinka rekordinėje mozaikoje atgimusį tautos patriarchą J.Basanavičių, prisimena jo ir bendražygių subrandintas bei įgyvendintas idėjas“, – kalbėjo pristatyme dalyvavęs uostamiesčio meras meras Vytautas Grubliauskas.

Neįprastu J.Vaitkutės kūriniu jau grožėjosi Vilniaus, Kauno, Alytaus, Marijampolė, Tauragės gyventojai. Lietuvos paštas, irgi pažymintis šimtmečio veiklos sukaktį, unikalią mozaiką pristatys ir kitų miestų pašto padaliniuose.

„Šimtmečio iniciatyvų konkurso“ projekte dalyvaujanti J.Vaitkutė savo darbuose vaizduoja žmones, kūrusius ir dabar kuriančius Lietuvos valstybę, savo veikla prisidedančius prie šalies valstybingumo tradicijų formavimo, jų puoselėjimo ir išsaugojimo.

Menininke sukūrė dar vieno patriarchu vadinamo kovų už Lietuvos laisvę lyderio ir įkvėpėjo profesoriaus Vytauto Landsbergio portretą. Pasak jos, tos pasirinkimas labai simboliškas: „Šis politikas reprezentuoja valstybės kūrėjus ir plačiąją visuomenę, nes šiandienos herojus yra kiekvienas Lietuvą kuriantis žmogus“.

Iškilaus politiko portretą J.Vaitkutė sudėliojo iš teptukų, drobių, dažų, rašiklių, pieštukų, popieriaus, drobės, natų sąsiuvinių, knygų, fotoaparatų, kino juostos, įvairių medžiagų ir audinių, siūlų, mėgintuvėlių, molinių indų, plokštelių, kompaktinių diskų, spausdinimo mašinėlių, nešiojamųjų kompiuterių ir muzikos instrumentų.

Toks V.Landsbergio portretas naudojant perspektyvinę techniką sukurtas Nacionalinės bibliotekos pastato viduje ant pagrindinių laiptų. Stebint instaliaciją iš įvairių rakursų, ji atrodė padrikai, tačiau žvelgę iš nurodyto taško apačioje žiūrovai išvydo vientisą meno kūrinį ir atpažinti politiko veidą.

Tai buvo trečioji kūrėjos instaliacija, skirta valstybės atkūrimo šimtmečiui. Penkių kūrinių cikle „Šimtas žemės apkabinimų“ J.Vaitkutė atkūrė filosofo Stasio Šalkauskio, partizano Adolfo Ramanausko-Vanago, kunigo Tėvo Stanislovo, dainininko Vytauto Kernagio ir rašytojos Jurgos Ivanauskaitės portretus.

Pernai Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje pristatyta dar viena J.Vaitkutės instaliacija „Miško broliai“, irgi skirta šimtmečio herojams – kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Joje atkurti trijų Lietuvos partizanų – Jono Žemaičio, Adolfo Ramanausko ir Juozo Lukšos portretai.

J.Vaikutė, pasitelkusi netradicines medžiagas, savo kūriniuose vaizuoja ne tik praeities, bet ir šiandienos politikus, garsius meno ir kultūros pasaulio atstovus.