Jonai ir Janinos dovanoja ilgiausią metų naktį

Jonai ir Janinos dovanoja ilgiausią metų naktį

Kokia Joninių šventė be nors vieno Jono ar Janinos? Visa laimė, kad Lietuvoje šis senas vardas - vis dar labai populiarus. Tad švęsdami ilgiausią metų naktį, šokinėdami per laužus, ieškodami paparčio žiedo turime progą sveikinti ir juos - tikruosius šventės kaltininkus. Žinomiems šalies Jonams ir Janinoms jų vardas - pats garbingiausias ir vertas pasididžiavimo. Juk ne veltui šis vardas keliauja iš kartos į kartą, kai šeimoje ir senelis, ir tėvas, ir sūnus - Jonai.

Garbė būti Jonu

Grupės "el Fuego" narys operos solistas Jonas Sakalauskas Joninėms teikia ypatingą reikšmę ir švenčia jas kiekvienais metais. "Aš, galima sakyti, švenčiu dvi šventes: Jonines kaip vardo ir vieno iš apaštalų vardo dieną ir Jonines kaip gamtos bei rasos šventę", - vardijo pašnekovas.

Jam Joninės yra krikščioniška, bet kartu ir senas lietuviškas tradicijas turinti šventė, kurią simbolizuoja ilgi vakarai, ankstyvas rytas bei susiliejimas su gamta. Joninių vakarą operos solistą aplanko broliai, seserys ir jam įteikia pačių pintą ąžuolinį ar kitokį vainiką. Vėliau šventė tęsiama Kauno apylinkėse, ant Neries upės senvagės esančioje sodyboje. "Kaip tyčia, tai būna vienintelis ganėtinai ramus vakaras be dainų ir muzikos", - prisipažino vakarėlius su programomis ir daug veiksmo mėgstantis J.Sakalauskas. Joninės operos solistui reiškia nusiraminimą po visų sezono darbų, kai galima apsvarstyti, kas buvo nuveikta.

Jonas, be visiems žinomų tradicijų, turi ir paties susikurtą. "Sodybos kieme auga papartis, kurį jau šešerius metus per Jonines papuošiu žiedais. Nuo vaikystės labai norėjau rasti paparčio žiedą", - prisipažino pašnekovas ir patikino, kad niekada neieško tradicinio paparčio žiedo.

Daug aplinkinių ir artimųjų dėmesio sulaukiantis J.Sakalauskas džiaugėsi, jog ši lietuvybe dvelkianti šventė gyva jo aplinkoje, o jam suteikta garbė būti Jonu. "Janinos ir Jonės jau beveik išnyko, bet Jonai, tikiu, neišnyks. Tai labai senas, šventas, bet kartu ir paprastas vardas, turintis atitikmenų visose tautose", - Jonų ateitimi nė kiek neabejojo pašnekovas.

Vardas - iš kartos į kartą

Lietuvių kino ir teatro aktorė Janina Matekonytė-Antanėlienė savo vardo dieną švenčia turbūt taip pat pareigingai kaip ir gimtadienį. "Jonines su šeima švenčiame visą gyvenimą, - tikino aktorė. - Susirinkdavome kur nors gamtoje, prie vandens, su vaikais leisdavome vainikus su žvakelėmis į vandenį." Moteris atskleidė, kad ir jos sūnus yra Jonas, tad šventė būna dviguba. Dabar jis išvažiavęs iš Lietuvos, tačiau J. Matekonytė-Antanėlienė džiaugiasi, kad anūko vardas taip pat siejasi su Jonu.

"Jo vardas Kristijonas, tad mūsų daugėja", - nusijuokė aktorė.

Jau kelerius metus pašnekovė Jonines praleidžia su teatro studijos nariais savo sodyboje - ieško paparčio žiedo, eina maudytis, pina ir leidžia į vandenį vainikus, traukia dainas. "Kaip galima nešvęsti trumpiausios metų nakties?" - stebėjosi kino ir teatro aktorė. Nešvęsti Joninių jai neleidžia ir aplinkinių dėmesys, draugų vizitai, sveikinimai telefonu. Nors pašnekovei jos vardas nėra pats gražiausias, Jono vardui ji neabejinga.

Švenčia pusė Lietuvos

Pasiruošti Joninių šventei negaila net ir visos savaitės. Tiek laiko jai, kaip ir Kūčioms, skiria kino režisierė ir aktorė Janina Lapinskaitė. Ji apgailestauja negalinti garantuoti tik vieno - gerų Joninių nakties orų.

"Prieš šią šventę uoliai seku orų prognozes, nors šiaip jos man nėra įdomios. Tik gaila, kad Joninių prognozės beveik visada išsipildo - lyja", - kvatojo moteris. Jos darbas - apgalvoti, kiek reikės neperšlampamų apsiaustų, kur reikės sugužėti prapliupus lietui. Režisierė su vyru, režisieriumi Algimantu Puipa, Jonines švenčia sodyboje, kur suvažiuoja vaikai, sueina kaimynai.

Moteris juokiasi, kad kiekvienais metais ji jaučiasi vis labiau ypatinga. "Kuo toliau, tuo ypatingesnė aš tapsiu, nes Janinų mažėja. Visas mūsų kaimas džiaugiasi, kad turi Janiną", - pasakojo menininkė ir juokais pridūrė, kad artimiausiu metu reikės sudaryti grafikus, kaip padalyti Joninių dieną, kad galėtų dalyvauti ir papuošti šią šventę visame rajone. "Tada ir suprantu, kokia svarbi esu aš ir mano vardas", - patikino ji.


Paklausta, kaip šeima bei artimieji pasveikiną ją su vardo diena, J.Lapinskaitė išdavė, kad kiekvienais metais jai nupinamas vainikas. Jei moteris tuo metu būna išvykusi, vainikas ją pasitinka ant namų durų. "Yra dar vienas siurprizas, kurį daro mano vyras jau daugelį metų. Kadangi mano amžiuje į upę leisti rūtų vainikėlį nedera, vyras į Žeimeną paleidžia apie 100 degančių žvakučių", - romantiška vyro tradicija džiaugėsi pašnekovė.

Vėliau, kaip ji atskleidė, prasideda gražiausia siurprizo dalis - žvakių šokis vandenyje. Nors tenka laukti, kol nustos lyti lietus ir oras aprims, šis žvakučių leidimas į vandenį yra svarbiausia dovana, kurios laukia ne tik J.Lapinskaitė, bet ir svečiai. Todėl visai nenuostabu, kad Joninių šventė nurungia ne tik moters gimtadienį, bet ir Naujuosius metus.

Yra už ką dėkoti

"Taip išėjo, jog žmonės švenčia mano vardo dieną, o aš sakau, kad jie Lietuvoje turi vieną išeiginę dieną tik Jonų dėka", - džiaugėsi kino ir teatro aktorius Jonas Braškys. Pasak jo, nė vienas vardas mūsų šalyje nėra toks dosnus tautiečiams.

Kiek surimtėjęs aktorius atskleidė, kad jis - toli gražu ne vienintelis Jonas giminėje. Tai ir jo senelių, ir sūnaus vardas. Per šią šeimos šventę aktorius su artimaisiais renkasi gamtoje, prie vandens, kūrena laužą, o jis ir sūnus apdovanojami ąžuolo vainikais. "Vėliau leidžiame vainikus su degančiomis žvakelėmis į ežerą, o kartais rytą randame juos grįžusius į mūsų krantą", - apie gražias šeimos tradicijas pasakojo J.Braškys.

Jis taip pat pabrėžė, kad svarbiausia Joninių dalis yra ne diena, o trumpiausia metų naktis. Aktoriaus nuomone, tai buvo ir yra žmonių, ypač jaunų, artumo naktis, iš kurios ir kilo paparčio žiedo ieškojimo tradicija. "Turbūt paparčio žiedas pražysta žmonėse", - šypsodamasis svarstė pašnekovas.

Paklaustas, ar nebijo, kad jo vardas kiekvienais metais taps vis retesnis ir galiausiai išnyks, J.Braškys nė neabejojo, kad taip neatsitiks. Jo nuomone, vardo populiarumui daug įtakos turi mus supantis pasaulis, herojai ir autoritetai. "Bet jei mūsų bus mažiau, mus mylės labiau", - juokėsi aktorius.

Svarbiausios šventės - kartu

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius Jonines sutinka ypatingai. Tądien švenčia ne tik savo bei sūnaus vardines, bet ir gimtadienį. "Tą dieną visuomet gaunu daug ąžuolų vainikų, o vakare renkamės gamtoje, braidome po rasą, ieškome paparčio žiedo ir maudomės, nes, sako, tą vakarą vanduo teigiamai veikia žmogaus sveikatą", - pasakojo nekantriai šventės laukiantis pašnekovas.

Vyriausiasis šalies veterinaras Jonines vertina ne tik dėl savo gimtadienio ar vardadienio progų. Jam šis metų laikas, kai gamta vis dar bunda, yra pats gražiausias, tad jis ragina visus mėgautis gamta ir jos malonumais. J.Milius, kalbėdamas apie gimusius per Jonines, atskleidė, kad per gyvenimą sutiko nemažai žmonių, kurie yra gimę šią dieną. "Mes dažnai susiskambiname, o žiūrėk, kada nors galbūt tapsime net organizacija", - intrigavo, kaip pats sakė, gražiausio vardo savininkas.

Jonų - daug, Jonukų - vis mažiau

Nors Joninės yra vienintelės vardynos, kurias švenčia visa Lietuva, Jonų ir Janinų šalyje mažėja. Į populiariausių naujagimiams suteikiamų vardų gretas įsiveržė Matas, Nojus, Emilija, Gabija. Bet Jonų ir Janinų, jau paaugusių ir seniai suaugusių, turime dar labai daug.

Nors, Statistikos departamento duomenimis, 2011 metų pradžios dažniausias vyro vardas Lietuvoje buvo Jonas, tačiau iš 2010 metais Lietuvoje gimusių 35 626 kūdikių tik 253 berniukams buvo duotas Jono vardas. 2007 metais šis skaičius buvo dar mažesnis. Jonais tapo tik 175 vaikai.

Trečioje vietoje tarp dažniausių moteriškų vardų likęs Janinos vardas, regis, ties išnykimo riba. Praėjusiais metais Janinos vardas buvo duotas tik vienai mergaitei. Situacija buvo tokia pati ir prieš ketverius metus, 2007 metais, kai iš 32 346 naujagimių Janina tapo tik viena. 2004 metais Lietuvoje Jonas taip pat buvo populiariausias vardas tarp vyriškų, o Janinos vardas buvo pakilęs net į antrąją vietą.

2010 metais Jonės vardas buvo duotas tik 18-kai mergaičių, o 2007 metais juo pavadinta tik 10 mergaičių. Jonio vardo savininkų mūsų šalyje taip pat labai mažai. Nuo 1987 metų šiuo vardu buvo pavadinti tik 7 berniukai.

2010 metais Vilniuje, gyventojų registro duomenimis, gimė 65 Jonai, o Jonų miestu tituluojamoje Jonavoje - tik vienas. Tiek pat Jonų Jonavoje gimė ir 2007 metais, o Vilniuje - 45. Panevėžio metrikacijos biuro duomenimis, 2010 metais Jono vardas buvo duotas 15 naujagimių, 2009 metais - 10, 2008 metais - 13, o 2007 metais - 9. Visų metrikacijos biurų Lietuvoje darbuotojai sutartinai perspėja - jei skaičiai nesikeis, netrukus nebus kam švęsti Jonines!

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder