"Menų valgykloje" - Jūratė Miliauskaitė ir "Good evening"

Jūratė Miliauskaitė: "Nenoriu būti populiari ir turtinga"

Dainininkė Jūratė Miliauskaitė iš grupės "Sekmadienis" neįsivelia į jokius skandalus, taip būdingus žinomiems žmonėms, tačiau, vis dėlto neatmeta galimybės, jog kada nors ir ji papozuos nuoga...

Legendine grupe "Sekmadienį" kažin ar galima vadinti. Negalima sakyti, kad visus penkiolika metų grupė gyvavo be jokių problemų. "Sekmadienis" jau nebe toks, koks buvo, tarkim, prieš 10 metų.

Grupės sudėtis gerokai pasikeitė. Kolektyvo gyvavimo pradžioje vien scenoje dirbdavo 6 ar 7 žmonės, o šiandien grupėje likome tik mudu su Antanu.

Pavadinimas nepakeistas todėl, kad dalis koncertuose skambančių dainų yra tos pačios, kurias klausytojai girdėdavo ir prieš daugelį metų. Mat mūsų gerbėjai jų nepamiršta, jiems reikia senų dainų.

Kodėl grupėje likome tik dviese? Taip susiklostė aplinkybės. Aš likau galbūt todėl, kad taip smarkiai neužsiimu savo soline karjera. Kita vertus, įdainavau pagrindinius kūrinius.

Tačiau tiek aš, tiek Antanas turime ir kitų užsiėmimų, "Sekmadienis" - tai ne vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis.

Aš dirbu su vaikais, turiu dvi savarankiškai koncertuojančias muzikines grupes - "Linksmasis do" ir "Saulės vaikai".

Tai pakankamai žinomi kolektyvai, kurie koncertuoja turbūt net dažniau negu aš.

Kiekvienas reiškinys turi pradžią ir pabaigą. Be abejo, kada nors grupės nebebus. Tačiau šiandien mane su grupe sieja daugelis bendrų dainų, mąstome apie naują albumą, sulaukiame nemažai kvietimų koncertuoti. Kai nebeliks kvietimų - nebeliks ir "Sekmadienio". Nebus, tai nebus.

Na, nepabandęs nežinosi. Bet, manau, būtų sunku.

Taip, bet rutinos, aišku, yra. Taip pat kaip ir visur kitur. Kartais atsibosta dainuoti. Grįžti namo naktį, kai visi miega.

Dešimt metų tu esi jūreivis, amžinas keleivis. Tokia yra viena mano daina, - šypsosi. - Bet, kita vertus, juk užsiimi kūryba, nors esi šiek tiek įspraustas į "Sekmadienio" rėmus - jeigu pradėsi stipriai eksperimentuoti, tapsi nepažįstamas klausytojui.

Darbas ne visada malonus, bet muzikoje, man rodos, džiaugsmo akimirkų daug daugiau nei dirbant pardavėja ar taksistu. Kai sunku, įsivaizduoju, kas būtų, jei dirbčiau kokiam nors mėsos ceche...

Tai būtų taip baisu! Ne, galvoju, muzikanto darbas - kur kas malonesnis.

Žinoma, būna, o kaipgi kitaip. Jei galėčiau, visada tinginiaučiau... Apskritai man atrodo, kad esu didelė tinginė. Bet taip jau susiklostė, kad nėra kada smarkiai tinginiauti. Tačiau ilgai varlinėti turbūt ir negalėčiau.

Ko gero, aš tik daug šneku - "ką daryčiau, jei". Esu įsitikinusi, kad geriausiai žmogus pailsi keliaudamas. Reikia išvažiuoti į užsienį - tada tu iš tiesų ilsiesi.

Gali tiesiog vaikščioti po parduotuves ir nieko nepirkti: ilsiesi vien todėl, kad klausaisi svetimos kalbos, žiūri į svetimus žmones. Nauji įspūdžiai.

O pasyvus poilsis tik apaugina kūną ir smegenis kažkokiais taukais - iš to nieko gero.

Aš ne kartą sakiau - mes esame absoliučiai neįdomūs visuomenei. Nekeliame jokių skandalų. Aš negyvenu su septintu vyru. Nesantuokinių vaikų irgi neturiu.

Girta nevairuoju, langų nedaužau, gerbėjų nekeikiu... Bet tai natūralu. "Sekmadienio" ir mano pačios muzika yra lyrinė. Jei paprastą, melodingą muziką lydėtų skandalai, nežinau, ar tai labai protingai atrodytų.

Tarkim, kalbant apie grupę "Žas", skandalai yra neatsiejama jos muzikos dalis. "Žasų" muzika yra agresyvi, energinga. Bet nemanau, kad tai tinka man.

Muzikavimas yra darbas, tai nėra tik asmenybės saviraiška. Svarbiausia - tavo paties gyvenimas, tavo laimė. Jei tau reikia skandalų, jei jauti tokį poreikį, darai tai. Jei ne - tai ne. Kita vertus, esu įsitikinusi, kad didelis populiarumas ir turtai niekam neatnešė per daug laimės. Todėl sąmoningai to nesiekiu.

Nenoriu būti populiari ir turtinga. Norėčiau turėti šiek tiek daugiau pinigų, kad susikurčiau tokią buitį, kokios noriu. Būtų gerai, kad užsimaniusi - ne tada, kai susitaupysiu - galėčiau nukeliauti į kokią nors šalį. Man to ir užtektų. Visai nenoriu gyventi šalia apsaugininkų, už aukštos tvaros.

Nenoriu, kad mane nuolat suptų būrys žurnalistų, sekančių, ką valgiau, kada nuėjau į tualetą. Manau, Maiklas Džeksonas yra pats nelaimingiausias žmogus žemėje. Tuolab kad tokioj Lietuvėlėj turėti daug pinigų yra didelė nelaimė. Tu visą laiką esi nesaugus.

Jei pozuočiau nuoga, mano muzikos klausytojai labai nustebtų. Jie visai nenori tokios reklamos apie mane. Bet ar taip nebus, kas čia gali žinoti... Taip sakant, neperšokęs griovio, nesakyk "op". O gal ir sutikčiau apsinuoginti, jei pasiūlymas patiktų... Niekada nesakyk "niekada".

Beje, kalbant apie pikantiškus dalykus... Esu vienintelė Lietuvoje, turinti Tadarienės pavardę. Tai absoliučiai unikali pavardė. Tik kaip artistė esu Miliauskaitė, tai mano mergautinė pavardė.

O pase esu Jūratė Tadarienė. Mano sūnus yra Petras Tadaras ketvirtasis. Mat jis ketvirtas Petras šeimoje. Vyras irgi Petras, taip pat ir jo tėvas bei senelis.

Sūnui vienuolika metų. Jis mokosi 5 klasėje ir lanko muzikos mokyklą. Taip pat dainuoja mano grupėje "Linksmasis do". Vyras irgi muzikantas, bet jis labiau žinomas klasikos ir džiazo pasaulyje. Dėsto Muzikos akademijoje, turi Kaune savo bigbendą.

Taip, visi scenoje. Net ir mūsų šunytis, ir tas eina į sceną - dalyvauja parodose... Turime amerikiečių kokerspanielį. Miela garbanota mergaitė, - šypsosi.

Neturiu savaitgalių. Darbo dienom dirbu su vaikais, o savaitgaliais koncertuoju. Vienintelės dienos, kai ilsiuosi - pavasarį rytais išslenku į kiemą su kavos puodeliu, vilkėdama naktiniais, chalatu, ir vaikštau.

Stebiu, kaip skleidžiasi gamta. Nes kiekvieną rytą kas nors pasikeičia. Gyvename nuosavame name, turim savo kiemą su augalėliais, kuriuos prižiūrim. Na, gal ir negražu vaikščiot po kiemą su naktiniais, nes gyvename ne užmiestyje ar kokiam vienkiemy...

Ne, jie turi kuo domėtis ir be manęs, nemanau, kad ims medžioti...

Manau, mane pažįstantys žmonės apskritai galvoja, kad aš nesidažau kasdien. Tad galiu pasakyti, kad kartais dažausi. Bet neryškiai. Ir pinigų kosmetikai išleidžiu nedaug.

Pastaruosius dvejus metus koncertinius kostiumus man siuva kaunietė dizainerė Diana Rūta Stankevičienė. Ji nėra labai žinoma, bet jau seniai tuo užsiima. Pati rengiuosi pakankamai paprastai.

Pinigų apsirengimui gal ir užtektų, bet nelabai yra laiko vaikščioti po parduotuves ir rinktis, kas tau čia tiktų. Kad ir storą piniginę turėdama, atėjusi į parduotuvę, nežinočiau, ką nusipirkti. Beveik nevaikštau po parduotuves, nepasakyčiau, kad labai rūpinuosi savo garderobo atnaujinimu.

Tarkim, man dabar reikia pavasarinių batų. Nutariu, kad šiandien tam galiu skirti 45 minutes.

Važiuoju ieškoti, bet jei nerandu, viskas - daugiau tam laiko skirti negaliu. Atidedu kitai dienai. Mėgstu viską planuoti. Kuo toliau, tuo daugiau mano laikas apskaičiuotas minutėmis. Visada pietauju tuo pačiu metu.

Maisto ruoša man ne itin prie širdies. Retai gaminu. Savo sūnų galiu pradžiuginti tuo, kad esu namuose.

O vyrą... - šiaip, gera nuotaika. Šypsena ir nereiklumu, nebambėjimu, jo vyriškos savimeilės paglostymu, - šypsosi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder