"Kai pradėjau lipdyti, nebeperku dovanų giminėms ar draugams"
"Kai pradėjau lipdyti, nebeperku dovanų giminėms ar draugams"

Lipdyti iš polimerinio molio gėles ir jų kompozicijas Ksenija Jefimova pradėjo prieš trejus metus. Tuomet moteris suprato, jog atrado hobį visam likusiam gyvenimui.

Rygoje Ksenija užbaigė mokymus japonų akademijoje, uostamiestyje įkūrė studiją "KSIU gėlės" ir šio amato ėmė mokyti klaipėdiečius.

Nuo ko prasidėjo jūsų pirmoji pažintis su polimeriniu moliu? Iš kur apie jį sužinojote?

Socialiniame tinkle pamačiau nuotrauką, kurioje jauna moteris rankose laikė vestuvinę puokštę. Pagalvojau, koks gražus spalvų derinys. Pradėjau skaityti įrašą ir supratau, jog tai ne tikros gėlės, o polimerinių gėlių puokštė. Keturis kartus perskaičiau ir negalėjau patikėti tuo, ką matau.

SALDUMYNAI. Iš polimerinio molio galima nulipdyti ir įvairiausių saldumynų.

Internete pradėjau ieškoti informacijos, kas čia per molis, kaip jis lipdomas. Nubėgau į parduotuvę ir nusipirkau modelino, iš kurio galima padaryti tikrai gražių darbų. Tiesiog tada nežinojau, kad man reikia kitokio molio, ir pradėjau namuose lipdyti. Žinoma, rezultatas išėjo tikrai ne toks, kokio norėjau.

Kai rezultatas nuvylė, ką darėte toliau?

Pradėjau domėtis, kur galėčiau išmokti, kas parodytų, kaip reikia lipdyti. Internete radau informacijos apie japonų akademiją, kurioje moko zefyrinio molio, skirto gyvoms gėlėms imituoti, lipdymo technikos. Kursai vyko tik Vilniuje ir Rygoje. Kadangi atstumas gana panašus, nusprendžiau važiuoti mokytis į Rygą.

Galbūt kas nors pasakytų, jog tokį atstumą važiuoti tik dėl to, kad dvi valandas išbandyčiau polimerinio molio lipdybą - nesąmonė. Tačiau aš buvau tokia sužavėta pamačiusi tą nuotrauką, kad negalėjau sulaukti dienos, kada gi pagaliau prasidės mokymai.

Ko pavyko išmokti kursuose?

Pirmoji bandomoji pamoka buvo labai paprasta, kad kiekvienas galėtų nulipdyti. Kam visa tai patiko, sekėsi, buvo galima tęsti mokymus.

Mes mokėmės tam tikros technikos. Yra reikalavimai, kiek turi būti gėlės žiedlapių, kokios formos, kokio plonumo, kokiu aukščiu turi būti sulipdyta. Pirmame kurse išmokau pačių pagrindų, lipdyti paprasčiausias gėlytes. Antrame kurse gavome šiek tiek praktikos, tada reikėjo nulipdyti po 40-50 rožių.

HOBIS. Visos puokštės - rankų darbo, nulipdytos iš polimerinio molio.

Po antro kurso buvo galima laikyti egzaminą. Reikėjo išsiųsti nulipdytas rožes į Japoniją. Ten japonai patikrino, pažiūrėjo, kokius darbus kūriau. Jeigu jiems patinka, išduoda mokymų užbaigimo sertifikatą, tada leidžiama dėstyti.

Kaip pavyksta suderinti darbą ir šį hobį?

Dirbu apskaitininke logistikos firmoje, tad su menu neturiu nieko bendro. Tačiau, baigusi kursus ir gavusi sertifikatą, pradėjau po truputį mokyti kitus. Išsinuomojau studiją ir dalyvauju visose mugėse, užsiėmimuose, kad kuo daugiau žmonių susipažintų su lipdymu iš polimerinio molio.

Pati medžiaga yra tokios konsistencijos, kad pradėjus minkyti iškart dingsta nuovargis, stresas. Pradedu maišyti atspalvį ir galiu tam skirti visą valandą, kad išgaučiau būtent tokią spalvą, kokios noriu.

Ar būna dienų, kai pailsite ir nelipdote?

Lipdau jau daugiau nei trejus metus. Tikriausiai tik per Naujuosius metus nelipdžiau. Kiekvieną vakarą tuo užsiimu. Jei nelipdau gėlių, tai ką nors nudažau, suklijuoju, suformuoju kompoziciją, arba kartais reikia tiesiog paruošti dokumentus. Kažką vis tiek kiekvieną dieną darau.

Kokias gėles lipdyti jums yra sunkiausia ir kurias įdomiausia?

Sunkiausia lipdyti tas gėles, kurios turi daugiausia žiedlapių, nes kiekvienas žiedlapis yra formuojamas rankomis.

Pavyzdžiui, chrizantemos turi mažiausiai 120 žiedlapių. Juos lipdyti reikia 5-6 valandas. Dar reikia ir nudažyti.

Vienos mano mėgstamiausių gėlių - hortenzijos, nes vieną gėlytę galima nulipdyti ir tiesiog palikti, galima 10 nulipdyti, o kitą dieną dar 10.

Bandžiau lipdyti ir alyvą. Kol nulipdžiau 6 šakeles, užtrukau apie tris savaites. Galite įsivaizduoti, kiekvieną dieną reikia nulipdyti po 100 tų pačių žiedelių. Tikriausiai tai buvo mano pirma ir paskutinė alyvų šakelė.

Tačiau iš polimerinio molio galima lipdyti ne tik gėles?

Kai mokiausi, mes kūrėme ne tik gėles, bet ir nuotraukų rėmelius, vazas, figūrėles. Turiu ir angelą, Kalėdų senelį. Kai vedu užsiėmimus per gimtadienius ar šventes, lipdome po vieną rožę ir po vieną saldainį ar keksiuką, spurgas.

SUNKIAUSIA nulipdyti tas gėles, kurios turi daugiausia žiedlapių.

Padarau ir sages į plaukus, ir didesnes kompozicijas. Plaukų papuošalams ir auskarams šis molis yra tinkamas, nes jis nesunkus. Bet, pavyzdžiui, žiedo iš šios medžiagos nepadarysime. Iš kepamo molio galima ir raktų pakabukus padaryti, bet iš šios medžiagos ne, nes jie greitai suplyštų.

Nulipdytus darbus tikriausiai ir dovanojate?

Nuo tos akimirkos, kai pradėjau lipdyti, aš nebeperku dovanų giminėms ar draugams. O jei žmonės nori užsisakyti gėlių dovanoms, tada galiu pasiūlyti iš jau turimų puokščių ar kompozicijų, o jei niekas netinka, tada nulipdau pagal specialų užsakymą. Žinoma, mažiausiai mėnesį reikia laukti. Per dvi dienas tiesiog neįmanoma nulipdyti, ypač jei puokštė yra didesnė. Reikia ir nudažyti kai kurias gėles, palaukti, kol išdžius.

O kaip prižiūrėti tokias puokštes?

Dulkes nuo puokštės paprasčiausiai galima nusiurbti su dulkių siurbliu. Aišku, ne ant visų gėlių matosi dulkės, bet galima valyti jas ir šluotele ar šepetėliu.

Namuose tikriausiai turite atskirą kampelį, skirtą tik gėlių puokštėms?

Namuose savo darbams turiu visą atskirą kambarį. Juokauju, kad kai pradėjau lipdyti, mano kambaryje buvo daug gėlių, o kai joms nebeužteko vietos, teko nuomotis savo studiją.

PAPUOŠALAI. Ksenija iš polimerinio molio lipdo galvos papuošalus ir sages.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Sidebar placeholder