Pastarąją planuojama įgyvendinti jau šį rudenį. Tačiau, kaip sako pati Lina, be gerų žmonių pagalbos svajonė taip ir būtų likusi tik svajone.
Prilygino meditacijai
„Važiavimas motociklu – meditacija atmerktomis akimis. Tu važiuoji, stebi pro šalį skriejančius vaizdus, kelią, gaudai oro gurkšnius. Kadangi tėtis turėjo motociklą, ši transporto priemonė man niekada nebuvo svetima.
Pati ją įsigijau tada, kai jau galėjau, – šypsodamasi pasakojo 37-erių metų Lina, paklausta, kada jos gyvenime atsirado motociklas. – Žinoma, buvo laiko tarpsnis, kai mama sakė, jog jei pirksiu britvą, tai nusipirkčiau ir karstą. Tačiau sulaukiau pilnametystės ir mama jau nebegalėjo manęs sulaikyti.“
Vis tik motociklas – tik viena iš Linos vairuojamų transporto priemonių. Čičinų kaime Jonavos rajone užaugusi mergina gali pasigirti sugebanti valdyti ne tik dviejų aukštų turistinį autobusą, bet ir karinę techniką.
„Vairuoju jau nuo vaikystės – augau kaime ir karts nuo karto pavairuodavau traktorių. Maždaug prieš 16 metų nusprendžiau, kad noriu tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Taip jau susiklostė, jog vėliau dirbau kariuomenėje. Tuomet teko vairuoti visas transporto priemones, kurias turi kariuomenė. Sėdėjau ir prie šarvuočio vairo. Galiausiai didelis noras vairuoti mane atvedė ten, kur esu dabar – jau antrus metus vairuoju „Vilnedos“ turistinį autobusą, vežioju turistus Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse. Jei gali vyrai, tai kodėl negaliu aš?“, – retoriškai klausė moteris.
„ Kartą, kai vežiau lietuvių grupę, į autobusą įlipęs vyras paklausė, ar ši boba veš keleivius", - prisiminė L. Chaladauskaitė.
Sutinka skirtingai
Sunku būtų nesutikti, kad mergina prie didelės transporto priemonės vairo nėra dažnas vaizdelis. Ją skirtingai sutinka ir keleiviai.
„Būna, kad žmonės pamato mane ir pradeda ploti, prašo autografo, džiaugiasi. Tačiau pasitaiko ir asmenų, kurie atvirai parodo, jog nenori matyti manęs prie vairo. Kartą, kai vežiau lietuvių grupę, į autobusą įlipęs vyras paklausė, ar ši boba veš keleivius.
Tiesa, autobusas yra vairuojamas dviejų asmenų – su kolega pakeičiame vienas kitą. Tad po kelių valandų tas pats vyras priėjo prie manęs ir pasakė, kad geriau jau vairuočiau aš, nes tuomet smagiau autobusas linguoja (šypsosi). Nesistebiu, kad keleiviai sutinka mane skirtingai.
Aš ir pati nepasitikiu visais vairuotojais. O čia, negana to, kad už vairo merga, tai dar ir blondinė“, – juokavo Lina.
Iššūkių nebijo
Klausantis Linos pasakojimų atrodo, kad ši mergina nebijo jokių iššūkių – turistinį autobusą jai tenka vairuoti ir siaurais serpantinais, ir apsnigtais kalnų keliais, kuriuos įveikti padeda tik ant ratų uždėtos specialios grandinės. Negana to, rudenį Lina išvyks į Kolumbiją, kur dvi savaites motociklu keliaus su dar keliomis merginomis.
„Kelionės idėja kilo mano motosesėms – lietuvei Eglei ir lenkei Aleksandrai. Jos jau yra keliavusios motociklais Afrikoje, Azijoje, Pietų Amerikoje.
Šios merginos – „auksarankės“, tad su jomis nebaisu keliauti nors ir į pasaulio kraštą. Žinau, kad tiek Eglė, tiek Aleksandra moka pakeisti ne tik ratus, bet galėtų dykumoje perrinkti variklį. Aš pasitikiu jomis, o jei reikės, pati taip pat išmoksiu remonto subtilybių.
Visko galima išmokti, o jei dar yra didelis noras... Galiu pasakyti, kad vos išgirdau apie šią kelionę, iškart supratau, kad turiu tai padaryti. Kas gali būt smagiau, nei keliauti su dar keliomis merginomis?“, – entuziazmo neslėpė Lina.
Kolumbija (N. Butnioriūtės nuotr.)
Sulaukė palaikymo
Tačiau tam, kad Linos svajonė būtų įgyvendinta, vien tik noro neužtenka – kelionė brangi ir mergina greitai suprato, jog santaupų jai nepakaks. Dėl to Linos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo patalpintas įrašas, kuriame paskelbta apie rėmėjų paiešką.
„Paskelbiau, kad ieškau rėmėjų ir galiu jiems atsilyginti bet kokiais darbais ar jų reklamavimu kelionėje. Labai greitai su manimi susisiekė Džordanos Butkutės vyras Elegijus. Tada vos nenukritau nuo kėdės ir negalėjau patikėti, kad man – kaimo pelei, pagalbą pasiūlė tokios atlikėjos šeima. Jie pasakė, kad nelaukia iš manęs nieko ir nori, jog būčiau laiminga.
Vėliau man pinigėlius pradėjo pervesti ir kiti žmonės. Vieni parėmė dešimčia eurų, kiti – didesnėmis sumomis. Atsirado motoparduotuvės, kurios pasisiūlė mane aprengti bei paruošti kelionei. „TMOTO“ padovanojo šalmą, kuris kainuoja net apie 400 eurų, užsakė specialiai man siuvamus drabužius. „BikeParts“ padovanojo šarvus ir batus. Sunku įvardinti visą paramą...
Esu labai dėkinga už bet kokią pagalbą ir iki šiol negaliu patikėti, kad yra tiek daug žmonių, kurie nusprendė prisidėti prie mano svajonės įgyvendinimo.
Nors dar nesu visiškai pasiruošusi ir toliau ieškau rėmėjų, gautą pagalbą vadinu stebuklu“, – gražių žodžių negailėjo mergina.
Kolumbija (N. Butnioriūtės nuotr.)
Pasklido gandai
Kalbėdama apie rėmėjų pagalbą, mergina prasitaria, kad sulaukė ir kritikos strėlių – atsirado asmenų, kurie pradėjo skleisti apkalbas.
„Pasklido kalbos, kad esu turtingų tėvų dukra, bet prašau pinigų. Iškeltas klausimas, kodėl tėvai nesiruošia man padėti? Šie paistalai šiek tiek skaudino. Visų pirma, mano tėvai nėra turčiai. Be to, aš nieko iš nieko nereikalavau. Tiesiog paprašiau prisidėti tų, kurie nori ir gali. Man labai keista, kad mane juodina asmenys, neturintys nieko bendro su mano svajonės išsipildymu“, – kalbėjo Lina.
Kolumbija (N. Butnioriūtės nuotr.)
Pristatys Lietuvą
Apkeliauti Kolumbiją nusiteikusios merginos pasiruošė aiškų kelionės planą. Tačiau Lina užsibrėžė ir asmeninį kelionės tikslą – moteriškai pristatyti Lietuvą Kolumbijoje.
„Kolumbijoje visos išsinuomosime vienodas „Yamahas“. Kelionės maršrute – ir bekelė, ir kalnai, smėlis, takai prie jūros. Yra žmonių, kurie gąsdina, jog Kolumbija – nesaugus kraštas, nes ten yra „narkotikų keliai“, veikia narkotikų baronai, vyksta prekyba ginklais. Tikrai nebijau, jog mus kažkas pagrobs. Tikiu, kad kelionė bus įspūdinga. Vos tik išsinuomosime motociklus, maniškis bus papuoštas Lietuvos atributika: trispalve, Vyčiu. Noriu, jog visi matytų, kad aš esu lietuvė“, – savo planais dalijosi Lina.
Na, o sakantiems, kad tiek suplanuota kelionė motociklu, tiek didelio autobuso vairavimas – ne moteriški užsiėmimai, mergina siūlo pamiršti stereotipus.
„Aš sakau, kad yra dviejų tipų moterys. Dalis jų yra laimingos tada, kai sukinėjasi aplink puodus, keičia vaikų vystyklus, sutinka vyrą su paruošta vakariene. Tačiau yra ir tokių, kurios nori gyventi dėl savęs, keliauti, realizuoti save darbe, galbūt pristatyti savo šalį svetur. Kiekvienam savo“, – kalbėjo mergina ir priduria, jog džiaugiasi galėdama gyventi taip, kaip nori ji pati.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą