Kas man iš tos savanorystės?
Kas man iš tos savanorystės?

Savanoriui dažnai tenka iš aplinkinių sulaukti klausimų "Kodėl tu tai darai?", "Kas tau iš to?", "Tai tau niekas nemoka?". Kodėl visuomenėje savanorystė vis dar nėra laikoma rimta veikla ir ką praranda žmonės, niekada taip ir nebandę savanoriauti? Būtent apie tai Klaipėdoje jaunimas diskutavo su žinoma aktore bei Klaipėdos universiteto docente Virginija Kochanskyte.

Diskusiją aktorė ir UNICEF Lietuva geros valios ambasadorė Virginija Kochanskytė pradėjo būtent nuo šios organizacijos, pasakodama apie Lietuvos nacionalinio UNICEF komiteto jau įvykdytas misijas į Kambodžą, Siera Leonę, Tanzaniją, Mozambiką, Svazilandą bei Malavį.

"Būnant čia - Lietuvoje, kai viską matome tik dokumentiniuose kadruose, visa tai atrodo toli ir mūsų tai neliečia", - kalbėjo aktorė.

Jau daugelį metų vykstanti į šias misijas, atskleidė, jog kiekvieną kartą visa tai ją paliečia vis kitaip ir kad priprasti prie to neįmanoma. "Ateina didžiausias suvokimas - mes gyvename rojuje, nuoga ir tikra realybė priverčia permąstyti savo gyvenimo prasmę, atrasti save padedant kitiems", - pasakojo V. Kochanskytė rodydama aktoriaus Giedriaus Savicko reportažus iš misijos Tanzanijoje.

Savanoriauti norinčių tikrai nėra daug, priežasčių dėl ko - taip pat. Pagrindinė jų - jokio atpildo už pastangas, tad dažnai savanoriais tampantys žmonės susilaukia daugybės klausimų.

Savanorystė ir gero tikslo vardan ėjimas simbolizuoja viena - bendrystės jausmą: "Ne kiekvienas iš mūsų pajuntame šį jausmą, ne kiekvienas iš mūsų sugebame pamatyti kito žmogaus gyvenimą iš šalies, kai kurie žmonės tiesiog per daug susitelkia tik ties savimi." Būtent dėl to, aktorės nuomone, savanorystė visuomenėje dar nėra laikoma rimta veikla.

"Lietuvoje ypač trūksta bendruomeniškumo, visiškas susitelkimas tik į materialų rezultatą liudija tik apie pasaulio pabaigą", - svarstė geros valios ambasadorė Virginija Kochanskytė.

Redakcijos archyvo nuotr.

Sidebar placeholder