Kodėl Susana Sarandon jautėsi nevykėlė?

DOSJĖ

Vardas, pavardė - Susan Sarandon

Gimimo data, vieta - 1946 m. spalio 4 d., Niujorkas.

Šeimos padėtis - du kartus buvo ištekėjusi, dabar išsiskyrusi. Turi tris vaikus - Evą Amurri (27 m.), John Henry (23 m.) ir Miles (20 m.).

Karjera - būdama 18 viename teatro vaidinime susipažino su aktoriumi Chrisu Sarandonu. Po kelerių metų juodu susituokė. Jo dėka 1970 m. S.Sarandon suvaidino pirmajame savo filme "Joe". Tačiau išgarsėjo aktorė būdama 46-erių po filmo "Telma ir Luiza".

- Kas jus privertė apsispręsti ir nusifilmuoti mažo biudžeto nepriklausomų kūrėjų filme kaip šis?

- Man patiko visi filme esantys siužeto posūkiai ir tai, kad šeima susitaikė. Aš manau, kad kiekvienas filmas yra lyg atskira visata. Pamaniau, kad man būtų net labai įdomu kurį laiką pagyventi šioje visatoje.

- Didžią filmo dalį praleidžiate biure, o jūsų "sūnūs" turi savo gyvenimo istorijas. Ar nesijautėte izoliuota nuo komandos per filmavimus?

- Mano personažas vienaip ar kitaip yra izoliuotas, ir tai yra esmė. Visi toje šeimoje gyvena savo atskirus gyvenimus ir yra vieni nuo kitų izoliuoti. Nors mano personažo sūnus Džefas ir gyvena to paties namo pirmame aukšte, jis turi savo naktinį režimą. O mano vaidinama našlė eina į darbą ir labai nerimauja dėl to, kad negali pasilinksminti.

- Jūs pati auginate du sūnus - Johną ir Miles. Nors jie yra jaunesni negu jūsų "sūnūs" filme, ar matėte panašumų į savo šeimą šiame filme?

- Ne, bet mano berniukai taip pat turi savo gyvenimo kelius, bando surasti savo gyvenimo filosofiją, kuri jiems neleidžia pasiduoti jausmui, kad jiems sėkmė jau garantuota. Jiems kyla klausimų, nes yra žinomos šeimos vaikai, o tai palieka tam tikrą pėdsaką. Abu jie yra menininkai ir bando įminti tą senąją meno ir komercijos dilemą. Aš neturiu nieko prieš, jei jie gyvens rūsyje ar dirbs kvailus darbus.

- Prieš porą metų jūs ir jūsų sūnų tėvas Timas Robbinsas užbaigėte 21 metus trukusius santykius. Kaip tai išgyvenote?

- Buvo daug įvairių dalykų. Tokie įvykiai traumuoja ir pabudina. Vienintelis man iš tiesų aiškus dalykas yra tai, kad tu privalai apie savo gyvenimą, santykius ir visa kita galvoti kaip apie gyvą organizmą. Jis nuolat juda, keičiasi ir auga. Manau, kad ilgalaikiai santykiai turi būti nuolat įvertinami iš naujo ir aptariami.

- Kai kurie žmonės tokiose situacijose jaučiasi nesugebėję išsaugoti ilgalaikių santykių. O jūs?

- Be abejo, jautiesi nevykėlė. Tai svarbus įvykis, tačiau tai yra galimybė augti. Nutrūkus pirmajai santuokai maniau, kad praradau savo idealą. Juo laikiau savo pirmąjį vyrą. Maniau, kad meilė nukariavo viską, turėjau permąstyti visas savo vertybes iš naujo. Tam reikia gerų draugų šalia, ilgų, sekinančių pasivaikščiojimų, kol nebegalėsi daugiau sielvartauti ir sulauksi naujos aušros. Tada tu gausi antrą galimybę.

- Kai jūsų santuoka iširo, sakėte, kad daugiau niekada netekėsite. Jūsų dukra Eva praėjusį rudenį ištekėjo. Kaip į tai reagavote?

- Ji nuostabi. Jos požiūris į daugelį dalykų labai skiriasi nuo manojo. Nežinau, ar tai jos tokia reakcija į mane, ar tokia ji buvo nuo pat pradžių. Ji visada gerai žinojo, ko nori, ir link to judėjo. Ji išsirinko tinkamą vyrą, kuris turi tokius pat tikslus ir gyvenimo strategijas. Tai man visiškai nebuvo trauma. Vestuvės buvo nuostabios.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"