Laimonas Mileška: "Dirbu pasaulyje, bet nepalikęs Klaipėdos"

Universiteto diplomas, o dar geriau - du arba trys diplomai, - štai kas garantuoja gerą darbą, aukštas pajamas ir laimingą gyvenimą. Daugelis tuo įsitikinę iki šiol. Tačiau jauni, sumanūs ir, žinoma, drąsiausi žmonės kaip visuomet pirmieji suabejoja įsigalėjusiomis dogmomis ir persiorientuoja pagal gyvenimo diktuojamas realijas. Jie neketina tapti bakalaurais ir magistrais, o vėliau - ieškoti saugios darbo pozicijos. Jie patys susikuria sau darbą, kai kurie - dar nepabaigę vidurinės mokyklos. Vienas iš tokių jaunuolių - septyniolikmetis klaipėdietis Laimonas Mileška.

Nekantrus žmogus

Laimonas, nuo pat pirmos klasės buvęs pažangus mokinys, likus vos vieneriems mokslo metams iki abitūros egzaminų, nusprendė palikti prestižinę uostamiesčio gimnaziją ir dvyliktą klasę užbaigti Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje, kuri sudaro lanksčias sąlygas derinti darbą ir mokymąsi.

"Aš - nekantrus žmogus. Supratau, kad lankydamas dieninę mokyklą negaliu skirti laiko tiek, kiek noriu, tam, kam labiausiai noriu - savo pomėgiui programuoti, kuris palaipsniui tapo mano verslu. Aš jau dabar žinau, kuria kryptimi turiu judėti, ir nebenoriu atidėlioti to, kas man atrodo svarbiausia", - paaiškino L. Mileška.

Artimiausiuose būsimojo abituriento planuose - ne universitetas, ne išvykimas į sostinę ar užsienį, o verslo plėtra gyvenant Klaipėdoje.

"Noriu toliau plėtoti tarptautinį verslą gyvendamas mylimiausiame mieste. Ir ketinu čia, uostamiestyje, suburti bendraminčius programuotojus, kurie darytų tą patį: kurtų tai, ką nori, pakankamai užsidirbtų, tačiau nepalikę gimtojo miesto."

Geriausia mokytoja - praktika

Laimonai, jums nebesvarbu, kaip išlaikysite abitūros egzaminus?

Svarbu. Pirma - todėl, kad noriu garbingai užbaigti mokyklą, o antra - nesakau, kad gerų balų man nieada neprireiks. Artimiausiu metu neketinu studijuoti universitete, tačiau negaliu žinoti, kas bus vėliau.

Kas, jei ne universitetas, bus jūsų mokytojai, kas jums suteiks išsilavinimą?

Pastaruosius penkerius metus tobulinu savo galimybes konkrečioje - kompiuterinių žaidimų kūrimo - srityje. Pirmieji mano mokytojai - Moksleivių saviraiškos centras, Mindaugas Viršila, kurį ten sutikau, kiti bendraminčiai, konkursai, olimpiados ir, žinoma, mano tėvas. Jis yra radijo elektronikos technologijų specialistas, baigęs Kauno technologijų universitetą (KTU).

Tėvas gana anksti pastebėjo mano pomėgį konstruoti ir visaip jį skatino - vesdamas į būrelius, asmeniškai supažindindamas su tos srities specialistais, rekomenduodamas apsilankyti tam tikrose konferencijose - pavyzdžiui, interneto rinkodaros, kur analizuojami vartotojų poreikiai, ir pan.

Vis dėlto daugiausiai išmoko praktika. Pastaruosius penkerius metus mokausi praktikuodamasis - t. y. kurdamas žaidimus. Bendradarbiauju su JAV kompiuterinių žaidimų įmone "Roblox", kuri orientuojasi į 8-18 m. vaikų ir paauglių rinką. Tinklalapyje www.roblox.com vartotojai gali kurti savo virtualų pasaulį, dalyvauti jame ir kartu su kitais keisti įvykius, kurti įvairius scenarijus.

Pagrindinis įmonės pajamų šaltinis - virtualios valiutos "robux" pirkimai. Šią valiutą žaidimų kūrėjai iš žaidėjų gauna mainais už tam tikrus bonusus ir privilegijas.

Ji virsta realiais pinigais?

Taip. Ir nemenkais.

Geriausias žaidimų kūrėjas

"Roblox" kompanija jus pakvietė į JAV?

Šios kompanijos vadovai išrinko mane geriausiu 2014 m. žaidimų kūrėju. Internete gyvai transliavo interviu su manim, o rugsėjo viduryje jų kvietimu lankiausi Niujorke, kur vyko mugė "New York World Maker Faire".

GERIAUSIAS. L. Mileška buvo išrinktas geriausiu 2014 metų "Roblox" žaidimų kūrėju. Nuotraukoje - susitikimas su bendraminčiais ir kolegomis JAV.

Kokia tai mugė?

Ji skirta įvairiausių sričių konstruotojams. Tai masinis renginys, jame buvo maždaug 700 stendų, dalyvavo tokios kompanijos kaip LG, "Lego", "Intel"... Čia galėjai išmokti lituoti arba nusipirkti mini gamyklėlę, arba 3 D spausdintuvą, kuriantį maketus, arba lazerines stakles...

Kas finansavo kelionę?

"Roblox" atstovai apmokėjo kelionę, pasitiko, apgyvendino viešbutyje "Holiday Inn" ir beveik savaitę manimi rūpinosi, dalijosi savo verslo patirtimi ir įžvalgomis.

Pažintis su "Roblox" įkūrėjais ir vadovais pranoko mano lūkesčius. Kaip ir Manhetenas, Niujorko dangoraižiai ir visa kita... - šypsosi.

Nekvietė pasilikti?

Ne, - juokiasi. - Bet aš ir nenorėčiau. Niujorko urbanistika - ne man.

Kur maitinotės?

Kavinėse. Valgiau šaltus sumuštinius. Šito aspekto nesureikšminu, - juokiasi.

Dažnai tenka keliauti po pasaulį?

Tai buvo pirmas skrydis mano gyvenime, - juokiasi. - Prieš tai esu buvęs Latvijoje ir Estijoje. Aš - sėslus žmogus, man sunku keisti aplinką.

PAŽINTIS. Su JAV korporacijos "Roblox" įkūrėju Deividu Bazukiu (David Baszucki).

Kada supratote, kad pomėgis gali virsti verslu?

Dalyvaudamas mokinių mokomųjų bendrovių (MMB) programoje "Ąžuolyno" gimnazijoje 10-11 klasėse. Ši veikla - labai gera praktika, ji padėjo tvirtus pagrindus. Tada mes, penki moksleiviai, įkūrėme kompaniją "noobApps" ir sukūrėme aplikaciją vaikams žmogaus saugos tema, pavadinimu "Klausk herojaus". Vaikai čia galėjo rasti daugiau kaip 70 problemiškų situacijų ir apie 500 pateiktų punktų, kaip jose elgtis. Su šia idėja laimėjome konkursą Lietuvoje ir dalyvavome Europos MMB mugėje Taline. Ypač įdomi ir naudinga patirtis buvo dalyvauti miesto, šalies, o vėliau Europos šalių mugėse, patiems pristatyti savo produktą, bendrauti su potencialiais klientais.

Geriausias poilsis - dviratis

Be programavimo, kokia veikla jums dar teikia malonumo?

Vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu. Dažnai su draugais važiuojame į Palangą arba Juodkrantę.

O naktiniai klubai, merginos, ekstremalūs pojūčiai?

Nežinau, kaip vadinasi žmonės, kuriems visa tai ne prioritetas, bet aš - vienas iš tokių. Aš daug dirbu kompiuteriu ir man geriausias poilsis - judėjimas gryname ore. Man patinka ilgi pasivaikščiojimai su tais žmonėmis, su kuriais yra apie ką pasikalbėti: su draugais arba su tėvais.

Apie ką kalbate su tėvais?

Apie kompiuterinių žaidimų kūrimą, verslo plėtrą, - juokiasi.

Turbūt žinote, kad egzistuoja tiksliuko, programuotojo stereotipai. Ką apie tai manote?

Aš nesu tiksliukas. Ir nevadinu savęs programuotoju. Taip, matematika ir kiti tikslieji mokslai man sekasi, aš daug laiko praleidžiu prie kompiuterio, tačiau vien tuo neapsiriboju. Dar yra rinkodaros reikalai, darbas su vartotojais, su partneriais... Pavyzdžiui, mano grafikos dizaineris gyvena Suomijoje. Sakyčiau, mano veikla yra kūrybinis darbas.

Manote, kad jis perspektyvus?

Neabejotinai. JAV žaidimų industrija pajamomis peršoko filmų kūrimą. Žaidimus žaidžia visame pasaulyje. Bet kurti juos galima ir Klaipėdoje.

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS. Laimonas mugėje "Maker Fire", "Roblox" kūrybinėse dirbtuvėse.

Ar daug čia pažįstate žaidimų kūrėjų?

Tiesą sakant, kol kas nė vieno, - šypsosi. - Bet ketinu jų ieškoti ir suburti bendruomenę.

Svarbiau už egzaminus

Kokių iniciatyvų reikėtų iš oficialių Klaipėdos institucijų, kad daugiau gabaus jaunimo liktų dirbti čia?

Klaipėdoje rinka maža, bet, kaip sakiau, tarptautinius verslus galima kurti ir nuotoliniu būdu. Kas sugeba atrasti savo nišą, gali užsidirbti ir gyvendamas čia. Klausimas - ar čia norisi gyventi. Man - taip.

Gyvendamas, dirbdamas Klaipėdoje, nepasigesite didesnių erdvių? Kas jums kompensuos tą ypatingą bendravimą su bendramoksliais, kuriuo mėgaujasi universitetų studentai?

Taip, universitetas suteikia platų spektrą žinių, bet aš kol kas renku žinias siauroje srityje.

Universitetas suteikia reikalingų ryšių ir pažinčių - aš šiuo metu turiu tiek bendraminčių, kiek man reikia dabar pradėti savo verslui.

Studentavimas, bendravimas - man tai nėra prioritetas numeris vienas.

Aš pritariu tiems, kurie ruošiasi studijuoti toliau. Žinoma, tai labai svarbu. Bet man atrodo, kad svarbiau už pasiruošimą egzaminams ir patekimą į universitetą yra kitas dalykas: iki 12 klasės atpažinti savo kelią ir jį pasirinkti taip, kaip tau atrodo tinkamiausia.

Laimonai, kas jums patarė išeiti į vakarinę mokyklą?

Aš pats sugalvojau.

Tėvai neprieštaravo, nesijaudino, neatkalbinėjo?

Jaudinosi. Bet neatkalbinėjo. Mes viską aptarėme kartu. Tai buvo gerai apgalvotas sprendimas.

Norėtų įsigyti erdvėlaivį

Kurie mokykliniai dalykai jums sekasi, kurie - nelabai?

Man sekasi visi tikslieji. Nesiseka lietuvių kalba.

Kodėl nemylite gimtosios kalbos?

Labai myliu ir laikau ją tautos vertybe, bet, manau, mokant jos orientuojamasi į egzaminų reikalavimus, o ne į tai, kad ji - vertybė. Tiesiog ne ten dedamas akcentas.

Ar jūsų tėvai dirba pagal specialybę?

Mano tėtis, kaip minėjau, yra radijo elektronikos specialistas, bet pagal specialybę nedirba - vadovauja savo įkurtai personalo paieškos ir atrankos kompanijai "Manager.LT". Mama, taip pat baigusi KTU, verslo administravimą, dirba suaugusiųjų mokymo sferoje - "Manager.LT Akademijoje". Šiuo metu studijuoja andragogiką KU.

Kokie jų pomėgiai?

Mamos aistra - linijiniai šokiai, namuose pilna laimėtų taurių, - šypsosi. - Metų pabaigoje keliaus į pasaulinį linijinių šokių konkursą Vokietijoje. Tėtis yra žmogus, kuris visada ko nors mokosi savarankiškai, pavyzdžiui, kalbų.

Kuris iš jų reiklesnis?

Abu puikiai atlieka savo pareigas, - šypsosi.

Būdamas septyniolikmetis, jūs jau neblogai uždirbate. Kam leidžiate pinigus?

Na, neperkalioju bet ko, - juokiasi. - Pradėsiu mokytis įdarbinti savo pinigus - investuoti.

Kur investuosite?

Į naujas kompiuterinių žaidimų platformas. Noriu užsiimti ir aplikacijų kūrimu mobiliesiems įrenginiams.

Daugelis jaunuolių trokšta tapti verslininkais, kad turėtų daug pinigų ir galėtų nusipirkti namą, mašiną ir t. t. Kokios jūsų materialiosios svajonės?

Trumpuoju periodu norėčiau nusipirkti namą Klaipėdos apylinkėse. Ilguoju - erdvėlaivį. Mašiną - jeigu reikės.

Kokią įsivaizduojate gyvenimo draugę, ar pamąstote apie šeimos kūrimą?

Dabar man įdomu ir malonu kurti kompiuterinius žaidimus. Man keista, kai žmonės planuoja, kokį universitetą baigs, paskui planuoja šeimą, o verslas, kaip jie tikisi, lyg ir atsiras savaime. Aš mąstau atvirkščiai. Verslą reikia planuoti, o buitis, šeima - natūraliai susiklostantys dalykai.