- Taip tik atrodo, kad viskas įvyko greitai. To, ką turiu, siekiau labai ilgai, sunkiai ir kryptingai dirbau. Aš kelerius metus savo dainas siūliau radijo stotims, žingsnelis po žingsnelio ruošiau pasirodymus. Lūžis įvyko, kai pasirodžiau "Eurovizijos" atrankoje.
- Sakyčiau, nelikai nepastebėta ir Lietuvos krepšinio himno rinkimuose?
- Po jų viskas buvo nutilę, o daugiau dėmesio sulaukiau po nacionalinės dainų konkurso atrankos. Gal tiesiog atsidūriau tinkamu momentu, tinkamoje vietoje su tinkama daina ir elgiausi tinkamai. Tačiau nebuvo taip, kad atėjau, sudainavau ir išgarsėjau.
- Pati nešei savo dainas į radijo stotis?
- Pirmieji žingsniai buvo labai sunkūs, nes esu bailelė. Bijojau žmonėms parodyti savo kūrybą, nes nežinojau, kaip ją priims. Bet kažkaip išdrįsau ir nusiunčiau į radijo stotį pirmąją savo dainą "Kaip ant sparnų". Pamačiau, kad žmonės priima mano dainas, todėl pamaniau, kad ir toliau reikia nesustoti, daryti tai, ką darau, ir kryptingai judėti savo vizijos link.
- Tačiau tu studijuoju mediciną?
- Muzika šalia manęs buvo nuo mažens. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be jos. Mano tėvai medikai, todėl ši sritis visada atrodė įdomi. Manau, kad reikia turėti rimtą specialybę, užsitikrinti ateitį. O kad galėtum dainuoti ir kurti, nebūtina turėti aukštąjį muzikinį išsilavinimą.
- Ar studijos nesikerta su muzikine veikla?
- Ne kartą buvau sakiusi, kad esu toks žmogus, kuris moka derinti kelias skirtingas veiklas, tačiau turbūt būsiu primelavusi sau ir kitiems. Nes viską suderinti yra sunku. Rytoj egzaminas, todėl pastarosiomis dienomis prilipusi prie knygų mėginu prilaižyti ko neprivalgiau.
- O jei tektų rinktis tarp muzikos ir medicinos?
- Apie tai dar niekada negalvojau. Mokslai yra mokslai, muzika - mano gyvenimas. Bet tikiuosi, kad niekada nereikės tarp jų rinktis. Tikiuosi, kad būsiu dainuojančia medike. (Šypsosi.)
- Muzikos mokyklos, kiek žinau, nelankei - dainas kurti mokeisi pati?
- Mokiausi mokykloje, kurioje buvo sustiprintas muzikinis lavinimas. 9 metus mokiausi groti fortepijonu. Nemanau, kad galima išmokti kurti dainas. Mokėjau rašyti natas, bet kaip sudėlioti iš jų harmoniją, reikia pajausti. Manau, kad ne kiekvienas vaikštantis žmogus gali būti muzikos kūrėjas, kaip ir ne kiekvienas - geras šokėjas. Dainas kuriu, kai mane užplūsta emocijos, kai yra arba labai gerai, arba labai blogai. Visos mano dainos yra išjaustos, kiekvienas žodis išgyventas.
- Bet tavo kuriamų dainų repertuare nė vienos nėra apie meilę. Kodėl?
- Dainas rašau apie tai, ką išgyvenu. Kadangi mano gyvenime šiuo metu nėra meilės konkrečiam priešingos lyties atstovui, tai ir negaliu dainuoti apie tai, ko nejaučiu. Tardamas kiekvieną žodį turi žinoti, ką jis reiškia. Kam dainuoti apie tai, ko nesuprantu? (Šypsosi.)
- Dar niekada nebuvai įsimylėjusi?
- Deja, bet neteko. (Šypsosi.) Laukiu, kada galėsiu rašyti dainas apie meilę.
- Kai tapai matoma, nepadaugėjo vaikinų dėmesio?
- Yra jo, bet kiek jis yra nuoširdus? Dabar - ne tas laikas, kai galėčiau pasinerti į meilės reikalus. Noriu visiškai įlįsti į muziką, kūrybą, savęs tobulinimą. Santykiai tik atima laiką. Be to, nesijaučiu pribrendusi tokiems jausmams.
- Kai “Chorų karuose” dalyvavai su Deivydo Zvonkaus Smaragdiniu choru, tau neretai tekdavo dainuoti solo partijas. Ar dar neiškeitei choro į solinę veiklą?
- Ne, labai džiaugiuosi, kad buvau pakviesta dainuoti D.Zvonkaus chore. Susibendravau su choristais, sėkmingai tęsiame veiklą ir koncertuojame. Tai tikrai smagus laiko praleidimas, nauja sceninė patirtis, skatinanti tobulėti, nesėdėti prie televizoriaus. Dainavimas man nėra darbas, - tai atostogos. Didžiausias malonumas, kai gali dainuoti žmonėms, jiems duoti, o kartu kažką iš jų gauti.
- Ar neatbaidė tavęs nuo viešumos skandalai, kad esi šeimų ardytoja, išskyrusi Juozo ir Eglės Liesių šeimą?
- Iš pradžių buvo labai sunku, nes viską priimu labai asmeniškai. Po to skandalo pasikalbėjau tiek su Juozu, tiek su savo pussesere Egle. Svarbiausia, kad jie žino, kaip viskas yra iš tiesų. Reikia tikėti savo šeima, o ne mėginti kažką įrodinėti žmonėms, kurie manęs nėra nei matę, nei bendravę, kuriems nesvarbu, ką tu sakai ir kaip yra iš tiesų. Kai siunčiau savo dainas radijo stotims, maniau, kad galbūt būsiu tas žmogus, kurį žmonės pamils ir pažins dėl jo muzikos, o ne dėl skandalų. Tačiau, pasirodo, visuomenei nesi įdomus, jei darai kažką gera. Visiems pasidariau įdomi tik tada, kai man pradėjo lipdyti viliokės, šeimų ardytojos etiketes.
- Buvai suporuota netgi su D.Zvonkumi! Vaikinai prie tavęs jau bijos ir priartėti...
- Regis, visiems keliu paniką. (Juokiasi.) Bet žmonės pamatys, kad tos kalbos yra neteisingos ir mus su Deivydu sieja muzikiniai reikalai. Jis man daro aranžuotes, padeda muzikinėje veikloje. Kaip ir Juozas. Tai žmonės, kurių dėka aš kažko pasiekiau ir einu toliau. Nesuprantu, kodėl pas mus taip yra, kad jei tu pasirodai su kokiu nors žmogumi, tave su juo iškart perša? Suprantu tik tiek, kad nuo to nepabėgsi, reikia susitaikyti.
- Baigsis egzaminai, artėja vasara. Ką ketini veikti per atostogas?
- Grįšiu pas tėvelius į Klaipėdą. Pajūryje laukia nemažai koncertų, projektėlių. Turiu planų trumpam išvykti į užsienį pasidarbuoti dėl savo ateities ir gerovės, šiek tiek pramokti, pasistengti, kad Lietuvoje gražiau suskambėčiau. (Šypsosi.) Leisiu sau paatostogauti. O atostogos man yra tai, kas širdžiai mieliausia - dainuoti, tobulėti.
Parengta pagal "Vakaro žinių" priedą "Geras!
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą