Šiuo metu Afganistane tarnauja vienuoliktoji Lietuvos karių pamaina (PAG-11). Kariai į tarptautinę misiją Afganistane susirinko iš daugelio Lietuvos miestų ir miestelių. PAG-11 karių ir civilių bendradarbiavimo grupėje tarnauja 26 metų Lietuvos karininkė vyresnioji leitenantė Lina Šimkūnaitė.
Karininkė gimė, augo ir mokėsi viename iš gražiausių Lietuvos kampelių – Palangoje.
"Mano visa vaikystė ir paauglystė prabėgo Palangoje. Gyvenau rytinėje miesto dalyje. Iki aštuntos klasės mokiausi Baltijos vidurinėje mokykloje, po to perėjau į Palangos Senąją gimnaziją. Laiko užtekdavo įvairiai užklasinei veiklai. Po pamokų lankiau lengvąją atletiką Palangos sporto mokykloje. Nors buvau nenuorama ir aktyvi, gimnaziją baigiau labai gerais pažymiais. Prisipažinsiu, namuose namų darbų neruošdavau, man užtekdavo dėstomos medžiagos per pamokas. Mokiausi sustiprintoje tiksliųjų mokslų klasėje, tačiau humanitarinius dalykus valstybiniuose egzaminuose išlaikiau geriau“, - pasakojo palangiškė.
Šešerių metų Linai gyvenimas sudavė skaudų smūgį. Nelaimingas atsitikimas darbe iš mažos mergaitės atėmė tėtį. Nuo vaikystės be artimo žmogaus likusiai merginai teko pastovėti už save.
Dvyliktoje klasėje mergina nusprendė stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ir taip susieti savo gyvenimą su Lietuvos kariuomene.
"Baigiant mokyklą penki klasiokai vaikinai bandė stoti į Lietuvos karo akademiją, tačiau neišlaikė stojamųjų atrankos testų. Man buvo labai keista, kad nė vienas iš penkių klasės draugų nepateko į aukštąją mokyklą, todėl nusprendžiau išbandyti jėgas pati. Didžiausias atrankos iššūkis buvo trijų kilometrų bėgimas. Lengvojoje atletikoje buvau sprinterė, ilgų distancijų nebėgiodavau, tad trenerė sužinojusi, kokią užduotį turėsiu įvykdyti, susiėmė už galvos.
2003 metais melagių dieną mane pasiekė žinia, kad praėjau atranką ir esu priimta studijuoti Lietuvos karo akademijoje. Dėl to, kad įstojau į akademiją labiausiai džiaugėsi mama“, - prisiminė mergina.
Studijuoti į Lietuvos karo akademiją mergina išvyko iškart po darbo dienos. Vasaros metu Lina, kaip ir dauguma palangiškių, retai leisdavo sau atostogauti.
"Norėjau, kiek įmanoma, būti finansiškai nepriklausoma. Vasarų sezonais dirbdavau įvairiausius darbus - prekiavau ledais, užkandžiais, dirbau padavėja baruose. Atsimenu, studijuoti į akademiją išvykau po naktinės pamainos, ketvirtą valandą ryto grįžau namo ir po kelių valandų išvykau į Vilnių“, - teigė L. Šimkūnaitė.
Linai, kaip pati juokauja, didžiausia problema yra rytais susitvarkyti šukuoseną. Anot karininkės, jie jau nuo vaikystės yra sunkiai suvaldomi.
"Karo akademijoje pirmas tiesioginio vado klausimas buvo apie plaukus. Būrio vadas paklausė, kodėl ryte plaukai nesurišti ir kada ketinu susitvarkyti šukuoseną, o aš atsakiau, kad jie jau sutvarkyti. Dėl šukuosenos turėjau įvairių pravardžių“, – sakė Lina.
Pirmas ir antras kursas akademijoje kariūnei buvo sunkiausi – nauja aplinka, tvarka, drausmė, nauji veidai. Pasak merginos, mokytis karo akademijoje nebuvo sunku. Kariniai dalykai buvo sunkesni, tačiau įdėjus pastangų, išmokdavo juos: "Akademijoje buvau praminta raštininke, nes prižiūrėdavau ir tvarkydavau grupės žurnalą, taip pat kiekvieną dėstomą paskaitą konspektuodavau užrašuose, kurie sesijų metu būdavo padauginami į keliasdešimt kopijų.“
Lietuvos karo akademijoje būsima karininkė studijavo Transporto inžinerijos vadybą. Pasirinkta profesija dažnai nustebindavo sutiktus aplinkinius.
"Po paskaitų savaitgaliais skubėdavau į tėviškę. Namų darbus ruošdavau keliaudama traukinyje. Keleiviai nustebę žiūrėdavo į mane, nes nesuprasdavo, kodėl aš, būdama jauna mergina, skaitau knygas apie automobilių variklius, važiuoklę ir kitas dalis, o nesidomiu madomis“, - teigė Lina.
Lina Lietuvos karo akademiją baigė labai gerais pažymiais, galėjo rinktis tolesnę tarnybos vietą. Jaunoji karininkė panoro tarnauti Tauragės rajone dislokuotame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione.
"Tauragėje įsikūrusį batalioną pasirinkau norėdama būti arčiau Palangos, kad kelionės pas mamą neužimtų daug laiko. Kęstučio batalione paskyrė tarnauti Sunkiosios ginkluotės kuopoje prieštankinio būrio vade. Po kurio laiko perkėlė į logistines pareigas. Kolektyvas šiame dalinyje labai draugiškas, visada padeda tiek darbe, tiek bėdoje.“
Šių metų gegužę, po trejų tarnybos viename iš Lietuvos kariuomenės kovinių batalionų metų, karininkė išvyko į tarptautinę misiją Afganistane.
"Pasirengimas misijai Afganistane buvo ilgas. Reikėjo pasiruošti fiziškai, emociškai ir morališkai. Svarbiausia mano užduotis buvo nuraminti artimuosius. Prisipažinsiu, prieš išvykstant bijojau. Bijojau dėl mamos baimės“, – sakė palangiškė.
Afganistano kultūra ir papročiai draudžia vyrams bendrauti su dailiosios lyties atstovėmis. Lina, tarnaudama PAG-11 civilių ir karių bendradarbiavimo grupėje, vyksta į susitikimus su vietinėmis moterimis, užmezga draugiškus santykius su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, domisi vietos moterų problemomis ir pagal galimybes padeda jas spręsti.
"Dar būnant Lietuvoje reikėjo daug sužinoti apie Afganistano kultūrą, kaip elgtis, ko negalima rodyti, sakyti, kaip reikia rengtis. Į socialinį gyvenimą Afganistane anksčiau moterys būdavo neįleidžiamos. Dabar pastebime, kad kultūra ir tradicijomis griežtoje šalyje moterys tampa aktyvesnės, - sakė L. Šimkūnaitė.
- Žinoma, didžiausia Afganistano problema – išsilavinimas. Norėdami įvykdyti pavestas užduotis, pasiekti gerų bendradarbiavimo santykių, rasti bendrą kalbą turime nusileisti iki vietinių gyventojų lygio, todėl vykdama į susitikimus su vietiniais gyventojais visada paslepiu plaukus po kepure arba skarele, kad neįžeisčiau jų. Pagal vietos papročius, moterims draudžiama viešai rodyti plaukus. Man patiko vieno gyventojo pasakymas, kad laikas Afganistane negalioja, tad ir mano darbo laikas čia neribotas.“
Trečią mėnesį nedidelėje PAG stovykloje kartu su Lina tarnaujantys kariai tapo merginos draugais.
"Vykstame į kelias dienas trunkančius patrulius. Visą kelionę tenka praleisti dulkėse ir karštyje. Neleidžiu kolegoms nuolaidžiauti. Jei reikia, sėduosi į prastai kondicionuojamą ir dulkių pilną karinį visureigį. Naktinėse stovyklavietėse budžiu kartu su kariais. Supykstu, jei sužinau, kad man daro išimtis naktiniuose budėjimuose. Visi esame viena komanda ir turime viską vienodai daryti ir be išlygų. Moterims ilgalaikiuose patruliuose iškyla tik vienas nepatogumas – sustojus trumpam atokvėpiui vaikinai eina į vieną pusę, o merginoms tenka pasivaikščioti kita kryptimi. Goro provincijoje nei kairėje, nei dešinėje pusėje medžių arba krūmokšnių nėra...“ – šmaikštavo Lina.
Išvykdami į misiją dauguma karių žinodami, kad toli nuo Lietuvos teks praleisti daugiau nei pusę metų, pasiima artimuosius, namus ir gimtuosius kraštus priminsiančių daiktų. Dar būdama Palangoje, Lina paskutinėmis akimirkomis prieš kelionę nuėjo prie jūros, prisipylė mažą maišelį pajūrio smėlio ir į jį dar įdėjo smulkių gintariukų.
"Kai išsiilgsti namų, visada malonu turėti tai, kas primena juos. Jauti malonią šilumą, jaukumą ir saugumą sklindantį nuo talismano. Lietuvoje savo mašinoje turiu du baltus meškiukus. Jie man neša laimę ir sergsti kelionių metu“, – mintimis dalinosi Lina.
Palangiškė, tarnaudama Afganistane, visada randa laiko savo mėgstamiausiems užsiėmimams – sportui ir siuvinėjimui.
"Sportuoti pradėjau nuo mažens. Sportas tapo vienu iš mano maloniausių užsiėmimų. Palangoje lankiau lengvąją atletiką, kovos menus, jogą. Misijoje, turėdama laisvo laiko, visada užsuku į sporto salę. Kitas atpalaiduojantis užsiėmimas – siuvinėjimas. Esu išsiuvinėjusi daug paveikslėlių. Daugumą jų padovanoju artimiems žmonėms ir tikriems draugams. Nemėgstu vaikščioti po parduotuves ir ieškoti dovanų. Manau, kad rankų darbo dovana visada originalesnė už pirktą – joje palieki dalelę savęs, širdies, šilumos, grožio, meilės.“
Paklausta, ar niekada negalvoja išvykti iš Lietuvos į užsienį ieškoti laimės ir geriau apmokamo darbo, Lina atsakė: "Stovėdama rikiuotėje ir stebėdama keliamą Lietuvos trispalvę širdyje jaučiu malonumą, kad esu lietuvė, gimusi ir augusi garbingoje šalyje. Lietuvoje man visko užtenka. Didelių turtų neturiu, bet viduje jaučiuosi turtinga. Matau varganai gyvenančius Afganistano gyventojus ir pradedu vertinti turimus paprastus žemiškus dalykus, kurie esant Lietuvoje buvo įprasti ir nepastebimi.“
Mergina labai pasiilgo gimtosios šalies.
"Kai sugrįšiu į Lietuvą, pirmoji mano kelionė bus pas mamą į Palangą. Gaila, kad mus parskraidinsiantis lėktuvas nesileidžia Palangos oro uoste“, – sakė L. Šimkūnaitė.
Apie Goro provinciją
Lietuvos vadovaujama PAG Gore – bendra civilinė ir karinė misija, NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. International Security Assistance Force, ISAF) pajėgų dalis, kuri Goro provincijoje pradėjo veikti 2005 metų vasarą. Pagrindinė misijos užduotis – padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai atkurti. Prielaidos Afganistane dislokuotoms tarptautinėms pajėgoms baigti misiją bus sudarytos tuomet, kai šalies nacionalinės saugumo pajėgos sugebės pačios užtikrinti valstybės ir gyventojų saugumą. Dabartiniu laikotarpiu, vykdant naująją NATO ISAF pajėgų Afganistane strategiją didelis dėmesys skiriamas Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų rengimo projektams.
Dėl geografinės padėties ir menkai išvystytos infrastruktūros centrinėje Afganistano kalnuotoje dalyje esanti Goro provincija yra laikoma viena iš saugesnių provincijų šalyje, tačiau saugumo situacija joje yra apibūdinama kaip sąlyginai rami. Gore kartais fiksuojamas sukilėlių judėjimas, kadangi provincija ribojasi su pietinėmis provincijomis, kuriose 2010 metų pradžioje buvo dislokuotos papildomos didelės sąjungininkų pajėgos. Lietuvos vadovaujama PAG Gore vis didesnį dėmesį skiria Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų rengimui, todėl 2010 metų pabaigoje Gore planuojama įkurti tarptautinę policijos operacinę mokymo ir sąveikos grupę (angl. Police Operational Mentoring and Liaison Team, POMLT).
Šiuo metu Afganistane tarnauja PAG vienuoliktoji Lietuvos karių pamaina (PAG-11), kurios daugumą sudaro Tauragės r. dislokuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Kęstučio batalionas PAG misijoje dalyvauja jau antrą kartą. Dauguma pamainos karių yra tarnavę Balkanuose, Irake, Afganistane.
Goro PAG stovykloje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos ir Ukrainos atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą