Maestro švies ir iš Anapus

S. Povilaitį muzikos pasaulio atstovai prisimena kaip ypatingą atlikėją, kurio dainos vienija kelias klausytojų kartas.

"Tiltai nesudega"

"Žurnalistiniai ir asmeniniai reikalai su Maestro suvesdavo nuolat. Nuo tada, kai jis dainavo sostinės Ryšininkų klube, buvusiame visai netoli Vilniaus universiteto. 1968 metais jis ten ir sužavėjo mano kurso draugę Birutę bei išsivedė į tą klubą, kuriame jie ir glaudėsi. Iš ten jaunoji šeima pradėjo važinėti gastrolių po Lietuvą, o vėliau ir po visą SSRS. Nepaisant to, Stasys turėjo užsispyrimo baigti žurnalistikos studijas Vilniaus universitete, o Birutei teko didysis namų židinio kurstymo krūvis, dukrytės Agnės čiūčiavimas. Man visada atrodydavo, kad Stasio ir Birutės pora labai primena gulbių duetą. Dėl ištikimybės ir pasišventimo vienas kitam", - sakė "Vakarų ekspreso" žurnalistė Gražina Juodytė.

Ji prisiminė, kaip S. Povilaičiui iš namų Palangoje ruošiantis kur išvažiuoti dainuoti Birutė paruošdavo maistą (daugelį metų Maestro "draugavo" su diabetu) ir net paskambindavo priminti, jeigu nevažiuodavo kartu, kad koncerto pertraukos metu jis suvalgytų tai, ką yra paruošusi.

"Skirtingai nuo daugelio estrados metrų, Maestro pripažino netgi technomuzikos įtakoje paskendęs jaunimas, kuris, o stebukle, netgi jo atliekamų dainų žodžius žinojo. Neabejoju, kad ir toliau vieni kitų klausime "Kam sudeginai tu, tu, tu netgi viltį sugrįžti?"... Ir toliau skanduodami "Švieski man vėl" linguosime ir plosime. Ir visada žinosime - kartojame Stasio Povilaičio žodžius, nes daugeliui verstinių dainų žodžius rašė jis pats. S. Povilaičio tiltai, kaip ir rankraščiai, nesudega", - įsitikinusi G. Juodytė.

"Nerijiečių" atsiminimai

"Jis niekam iki paskutinės akimirkos apie savo ligą nepasakojo. Lenkiu galvą prieš tokią tvirtybę ir drąsiai galiu pasakyti, kad tai - visų laikų populiariausias Lietuvos estrados dainininkas", - sakė S. Povilaičio draugė ir kolegė, "Nerijos" dainininkė Nijolė Tallat-Kelpšaitė.

"Man bičiulystė su Stasiu buvo išskirtinis dalykas. Jis turėjo labai retai pasitaikančią savybę - buvo labai teisingas. Niekada nerezgė intrigų, niekam nėra perbėgęs kelio ar lipęs per galvas", - sakė dainininkas Edmundas Kučinskas su S. Povilaičiu ansamblyje "Nerija" dirbęs ketverius metus.

Nors dainininkus skyrė aštuoneri metai, jie visą gyvenimą išsaugojo itin pagarbius ir draugiškus santykius.

2014-IEJI. Maestro Stasys Povilaitis kartu su Kauno bigbendu koncertuoja Jūros šventės metu. Tai - tik vienas iš daugelio įrodymų, kaip Maestro dainos sujungdavo įvairias kartas įvairiomis progomis. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Dar vienas "Nerijos" kolega Simonas Donskovas prisiminė išskirtinį S. Povilaičio humoro jausmą: "Su juo visada galima buvo pajuokauti, bet jo humoras buvo labai gražus, neįžeidus".

Anot S. Donskovo, S. Povilaitis niekada nesiveldavo į intrigas, jis taip pat nebuvo linkęs į ilgus pasisėdėjimus po koncertų.

"Airiai džiaugiasi turėdami savo Bono (grupės U2 lyderį), lietuviai tuo metu turėjo S. Povilaitį. Jo dainos buvo nelietuviškos, bet jis parašė labai lietuviškus tekstus, buvo tikrai talentingas tekstų rašytojas, jautė dvasią, jautė, ko reikia dainininkui", - sakė S. Donskovas.

"Stasys man gyvenime nėra nė vieno blogo žodžio pasakęs, tik pataręs - ir padaręs taip taktiškai ir neįžeidžiančiai, kaip tik jis vienas temokėjo", - Maestro taktiškumą prisimena ir dar viena "nerijietė" Laima Žemaitytė.

Žinios apie dainininko stipriai pašlijusią sveikatą buvo pasiekusios visus, tačiau jo kolegos sakė iki paskutinės akimirkos nepraradę vilties ir tikėjimo, kad S.Povilaitis pasirodys jubiliejiniuose "Nerijos" koncertuose, suplanuotuose šį lapkritį. Jis pats buvo šių koncertų sumanytojas, dar vasarą sukvietė draugėn kolegas, planavo vesti renginį ir jame dainuoti.

"Išskirtinis tembras"

Kompozitorius Mikalojus Novikas sako, kad publikos simpatijas S. Povilaičiui lėmė įsimenančios dainomis, kurių populiarumas neblėsta ir šiandien. O muzikologas Viktoras Gerulaitis pažymi, kad S. Povilaitis buvo ryškus ne tik scenoje atlikdamas dainas, bet ir jas kurdamas. Kolegos jį lygina su pasaulinio garso atlikėjais.

"Stasį prisimenu nuo 1968 metų, kai jis dainavo pirmuosiuose "Vilniaus bokštuose", ir tada tapo diplomantu. Po to buvo ilga jo istorija, jis keliavo iš vieno ansamblio į kitą ir visur su dideliu pasisekimu, bet geriausias jo laikas buvo "Nerijos" ansamblyje, kuriam vadovavo Romualdas Bieliauskas. Jis sugebėjo parinkti S.Povilaičiui labai gražias, geras, įsimenančias dainas, ir šios dainos, pavyzdžiui, "Švieski man vėl", skambėjo iki šių dienų, jo repertuare, ir ne jam dainuojant, o publikai dainuojant", - BNS pasakojo M. Novikas.

Kompozitorius taip pat pasakojo, jog jo karjeroje buvo vienintelis atvejis, kai dainininką publika keliskart iškvietė pakartoti jo kūrinio.

"Labai gerai prisimenu - jis dainavo mano dainą "Lauk manęs". Pirmas koncertas buvo Marijampolėje, turėjome po du koncertus per dieną. Ir viename koncerte S.Povilaitis padainavo "Lauk manęs" - bisas. Jis pakartojo nuo priedainio, aplodismentai netyla, jis dainuoja trečią kartą, vėl aplodismentai, jis pakartojo ketvirtą kartą nuo priedainio. Mano istorijoje tai buvo vienintelis kartas, kai žmogus tris kartus kartotų dainą, toks buvo jo pasisekimas, tokia publikos reakcija į jo dainavimą", - kalbėjo M. Novikas.

"Nutrūko savita gija (...). Lietuvos auksinės estrados dalis pasitraukė. Jis priklauso vadinamajai auksinei Lietuvos estrados kartai", - BNS sakė muzikologas V.Gerulaitis.

Anot muzikologo, S. Povilaitis buvo unikalus, nes meistriškai perdainuodamas pasaulyje populiarius estrados kūrinius "lietuviams įteigė, kad jie klausosi lietuviškų dainų".

"Jis buvo specifinis, nebuvo toks lyriškas, kaip atvirai, gražiai lyriška Janina Miščiukaitė. Jis pats versdavo užsienietiškas populiarias dainas, pats pakoreguodavo tekstus - šia prasme jis unikalus. Mes dainuojame jo dainas nesuprasdami, kad mes dainuojam nelietuvišką muziką. Bet S. Povilačio dėka ji mums tapo absoliučiai sava, lietuviška. Tai yra ne priekaištas, tai yra jo specifiškumo momentas", - kalbėjo muzikos istorikas.

V. Gerulaitis taip pat pabrėžė, jog S. Povilaitis išsiskyrė iš estrados dainininkų su niekuo nesupainiojamu balso tembru, taip pat tikrumu ir nuoširdumu scenoje, kurie padėjo jam išlaikyti populiarumą net per kelias kartas.

"Jei iš tembro gali pažinti muzikantą, prieš tokį muzikantą gali nukelti kepurę. Jei ne, vadinasi, jis vidutinybė, jis pilkas. Matyt, jis yra tikra moneta ir apmulkinta, "nutelevizinta" liaudis dar atskyrė tikrą monetą", - sakė jis.

Dainininkas Žilvinas Žvagulis sako netekęs mokytojo.

"Jis man gerbiamas žmogus buvo, Maestro, mokytojas didysis, gyvenimo pavyzdys, šimtmečio etalonas", - BNS sakė Ž. Žvagulis.

Jis pasakojo, kad liga dar vasarą sutrukdė S. Povilaičiui pasirodyti jo jubiliejiniame koncerte.

"Aš su juo kalbėjau tiktai prieš savo jubiliejinį koncertą vasarą, jisai jau nebegalėjo dalyvauti. Jis buvo sutikęs, mes suderinome dainas, atsiuntė orkestruotes, aranžuotes, bet prieš dvi savaites paskambino ir pasakė, kad daktarai neleidžia", - prisiminė Ž. Žvagulis.

Atlikėjas Marijus Mikutavičius BNS sakė, jog S. Povilaitis buvo vienas tų, kurių koncertus jis lankė būdamas vaikas, bei vadino jį "scenos džentelmenu".

"Lietuvos istorijoje tai buvo žmogus, kuris vienijo kelias kartas, kuris sugebėjo išgyventi kaip svarbus artistas per kelias epochas. Tai tik rodo jo atkaklumą, įdirbį ir energiją, kurią jis siuntė žmonėms. Jis buvo tarsi lietuviškas Frankas Sinatra, išlaikęs savo tam tikrą eleganciją, džentelmeno statusą scenoje. Žmogus kažkuo patrauklus, turėjęs tą nematomą deimantą savyje, kuris sunkiai apčiuopiamas ir sunkiai matomas", - sakė M. Mikutavičius.

Valdžios žodžiai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir premjeras Algirdas Butkevičius vakar irgi pareiškė užuojautas.

Pasak prezidentės, S. Povilaitis buvo visos Lietuvos dainininkas. Jo atliekamas dainas mokėjo kelios kartos, kurių melodijos kiekvienam kelia daugybę prisiminimų.
"Tai buvo populiariosios muzikos džentelmenas, mokęs savo pasekėjus pagarbos scenai ir žiūrovui. Dėl jaukaus santykio su kiekvienu savo gerbėju Stasys Povilaitis tapo savas kiekvienuose Lietuvos namuose", - rašoma šalies vadovės užuojautoje.

A. Butkevičius teigia, kad Maestro asmenybė ir dainininko talentas, kupinas aktyvios veiklos gyvenimas ir tarnystė scenai ilgus metus rašė auksinius Lietuvos estrados istorijos puslapius, S. Povilaičio dainos tapo neatskiriama daugelio iš mūsų gyvenimo dalimi".

"Netekome vienos iš ryškiausių Lietuvos estrados legendų - maestro Stasio Povilaičio, kurio atliekamomis, mūsų šalies estrados klasika tapusiomis dainomis daugiau nei keturis dešimtmečius mėgavosi kelios mūsų tautos kartos", - sakė A. Butkevičius.
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės užuojautoje rašoma, kad S. Povilaitis buvo žmogus, savo talentu, charizma, kūrybiniu potencialu ir meile muzikai pelnęs besąlygišką klausytojų meilę.

"Maestro amžinai liks gyvas mūsų visų širdyse, kaip Žmogus, Kūrėjas, Mokytojas, Kovotojas iki paskutinio atodūsio. Tegul jį lydi Amžinybės šviesa, o jo šeimą ir artimuosius - dvasios stiprybė ir paguoda", - teigia Seimo vadovė.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pareiškė, kad Lietuva neteko tauraus, šviesaus žmogaus, nusipelniusio estrados dainininko, dainų kūrėjo, mylimo ir klausomo įvairių kartų žmonių. Anot jo, per savo gyvenimą S. Povilaitis išleido daugiau kaip 20 muzikos albumų, su garsaus atlikėjo dainomis išaugo kelios Lietuvos klausytojų kartos.