Šiandien nedaugelis pasakys, kuo liuteronų tikėjimas iš esmės skiriasi nuo katalikų.
1483 m. lapkričio 10 d. gimė Martynas Liuteris.
Pažadas šv. Onai
Martynas Liuteris gimė 1483-iųjų lapkričio 10 d. Eislėbene (Vokietija), religingoje devynių vaikų šeimoje (buvo aštuntas). Jo vaikystė ir jaunystė prabėgo Mansfelde.
Tėvas Hansas Luderis (Hans Luder) dirbo vario kasykloje ir buvo gana pasiturintis biurgeris. Rūpindamasis sūnaus išsilavinimu, šešiolikmetį išsiuntė mokytis į Magdeburgą, katalikišką mokyklą. Sulaukęs aštuoniolikos, Martynas pradėjo studijuoti Erfurto universitete. Tėvas tikėjosi, kad jis taps teisininku.
Kartą, grįžtant namo, Martyną užklupo audra su žaibais. Išsigandęs jaunuolis prisiekė kalnakasių globėjai šventajai Onai, kad jei išgyvens - taps vienuoliu. Žodį tesėjo - įstojo į augustinų vienuolyną. Taip pavyzdingai laikėsi ordino regulos, kad pamaldumu kartais save išsekindavo iki sąmonės netekimo.
Greitai buvo įšventintas į kunigus. Tapęs vienuoliu, susipažinęs su šventojo Augustino mokymu, tobulai išstudijavęs Bibliją, vis dvasinio troškulio genamas, ieškojo savo kelio į tikėjimo praktiką. Jam nedavė ramybės klausimas, koks yra teisingas nuodėmingojo santykis su Dievu.
95
Vitenbergo universitete M. Liuteris tapo biblinės teologijos profesoriumi, skaitė paskaitas ir dirbo sielovadinį darbą bažnyčioje. Pasipiktinęs indulgencijų pardavinėjimu ir praktikuojamu nuodėmingųjų išteisinimu, 1517-ųjų rudenį parašė savo garsiąsias 95 tezes.
TĖVAI Hansas ir Margarita. 1527 m.
Tuo metu Europą valdė Šventoji Romos imperija ir Katalikų bažnyčia: imperatorius ir popiežius. M. Liuterio tezės, sukritikavusios popiežiaus ir kitų dvasininkų sudievinimą, papiktino galinguosius. Vitenbergo kunigas išdrįso teigti, kad joks žmogus, įskaitant popiežių, neturi galios kitą išteisinti, nubraukti kaltes ir sutaikyti su Dievu. Bažnyčiai kliuvo ir dėl finansinės galios: "Turtai, iš kurių popiežius duoda indulgencijas, nėra išsamiai išvardyti ir žinomi Kristaus žmonėms. Aišku, kad jie nėra laikini, nes daugelis pamokslininkų ne taip jau mielai juos dalija, bet tik kaupia."
Tačiau dar didesnį pavojų kėlė esminė M. Liuterio mintis: kad išteisinimas, arba išsigelbėjimas, pasiekiamas tik per patį tikėjimą (ne per darbus ar atgailą). Juo labiau ne nusipirkus popiežiaus patvirtintas indulgencijas ir jomis "apsidraudus" nuo bausmės už nuodėmes (kaip tuomet buvo populiaru.)
ŽMONA Katerina fon Bora (Katharina von Bora). Perskaičiusi Liuterio raštus, ji pabėgo iš vienuolyno kartu su dar 11 vienuolių.
Savo kritiką M. Liuteris pasiuntė vyskupams ir, anot legendos arba metaforos, prikalė prie Vitenbergo katedros durų (biografų nepatvirtintas faktas). Toji diena laikoma Reformacijos pradžia. (Kitą rudenį bus minimas jos 500 metų jubiliejus.)
Kai kurie vokiečių tyrinėtojai teigia, jog Tezės buvo pridėtos prie privačių laiškų Brandenburgo ir Mainco vyskupams (vienas išliko), tonas lojalus, ir jokių revoliucinių ketinimų Liuteris neturėjęs. Pats Liuteris savo raštuose mini tezių parašymą bei išleidimą, tačiau apie jų prikalimą nieko neužsimena.
Tačiau akmuo buvo išjudintas.
VARBURGO pilis, kurioje 10 mėnesių slapstėsi eretiku paskelbtas M. Liuteris. Jį priglaudė Saksonijos kunigaikštis Frydrichas Išmintingasis.
Varburgo pilyje
Vienaip ar kitaip, Tezės pasklido ir sulaukė visuomenės palaikymo, tačiau supriešino autorių su Bažnyčia.
Popiežius Leonas X pareikalavo, kad M. Liuteris savo minčių išsižadėtų, antraip grasino atskirsiąs jį nuo Bažnyčios, tačiau šis protestuodamas viešai sudegino grasinimo raštą. Maža to, M. Liuteris pareiškė, kad Bažnyčia gali būti pertvarkyta ir be popiežiaus sutikimo. Leonas X už tai jį ekskomunikavo.
M. Liuteris pasiskundė imperatoriui Karoliui V ir šis jį pakvietė į Vormse vyksiantį posėdį, garantuodamas jam saugumą. Buvo priimtas vadinamasis Vormso ediktas (1521 m.), kuriuo Liuterio raštai buvo pasmerkti ugniai, o jis pats paskelbtas eretiku ir žmogumi už įstatymo ribos.
M. Liuteris buvo priverstas slėptis Saksonijos kunigaikščio Frydricho Išmintingojo pilyje Varburge.
LIUTERIO stuba-muziejus Varburgo pilyje. Čia jis pradėjo versti į vokiečių kalbą Bibliją. Šis Liuterio darbas jo biografijoje laikomas reikšmingiausiu.
Cuius regio, eius religio
Teismo procesai prieš liuteronus baigėsi tik 1544 m. Vormso ediktas galutinai nustojo galioti 1555 m., kai Agsburge buvo patvirtinta taika tarp protestantų ir imperatoriaus.
Augsburgo sutartis įteisino principą "cuius regio, eius religio (lot. "kieno valdžia, to ir tikėjimas" arba "kieno valdžia, to ir religija"). Kitaip tariant, tikėjimą "skyrė" valdovas, arba valdovo tikėjimas tapo privalomas gyventojams.
Kitatikiams su šeimomis buvo leista persikelti į regioną, kuriame buvo įteisinta jų praktikuojama religija.
1525 m., būdamas jau 42-ejų, M. Liuteris vedė buvusią vienuolę Katariną fon Borą ir su ja susilaukė septynių vaikų.
Paskutiniuosius gyvenimo metus M. Liuteris praleido Vitenberge.
Mirė staiga nuo širdies smūgio kelionės į Eislėbeną metu.
Pagarbints būki
Pirmieji reformatoriai Lietuvoje buvo Abraomas Kulvietis (apie 1510 m.-1545 m.) ir Stanislovas Rapolionis (1485-1545).
A. Kulvietis buvo didelis to meto eruditas. Studijavo Krokuvoje, Liuvene (Belgija), Vitenberge - kur tuo metu dėstė M. Liuteris. Turėdamas karalienės Bonos Sforcos (Žygimanto Senojo žmona) palankumą, 1539 m. įsteigė Vilniaus aukštesniąją mokyklą, kurioje buvo skelbiamos reformacijos idėjos. Persekiojamas katalikų turėjo bėgti į Prūsiją. Karaliaučiaus universitete, kuris jo laukė išskėstomis rankomis, dėstė graikų, hebrajų kalbas, aiškino psalmes.
Martyno Mažvydo giesmyne buvo išspausdinta A. Kulviečio versta giesmė "Pagarbints būki ir pačestavotas".
Stanislovas Rapolionis, Liuterio mokymo paveiktas, metė pranciškonų vienuolyną. Mokėsi Krokuvoje ir taip pat liuteroniškajame universitete Vitenberge. 1544 m. jį baigė, gavo teologijos daktaro laipsnį ir vadovavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos katedrai. Jis buvo pirmasis šio universiteto teologijos profesorius. Prisidėjo prie Mažvydo katekizmo išleidimo, pirmasis pradėjo versti į lietuvių kalbą Bibliją (vertimas neišliko).
Lietuvos kunigai liuteronai: Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas (irgi studijavo teologiją Vitenbergo universitete), Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis ir kt.
SKIRTUMAI
Kas yra liuteronai?
Liuteronais vadinami tikintieji, kurie krikščionybę išpažįsta pagal Bažnyčios reformatoriaus Martyno Liuterio mokymą.
Katalikai liuteronus dar vadino protestantais, nes jie priešinosi Romos popiežiui.
Nuo reformacijos pradžios formavosi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, anabaptistų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų vienija bendri įsitikinimai nuo Liuterio reformos laikų.
Sakramentų samprata pagal atšakas išsiskiria (nesutariama dėl vaikų ir suaugusiųjų krikšto, Kristaus dalyvavimo šventosios vakarienės metu).
Institucinės struktūros sandara įvairiose bažnyčiose irgi skiriasi (vyskupinė, presbiterinė-sinodinė, kongregacinė).
Kaip reformatų sinonimas vartojamas ir "evangelikai". Pats terminas priskiriamas Liuteriui, pabrėžusiam grįžimą prie evangelijų. Evangelikai vadovaujasi M. Liuterio, J. Kalvino, U. Cvinglio ir kt. koncepcijomis.
Kuo skiriasi katalikai nuo reformatų?
* Reformatai nuodėmes išpažįsta tik Dievui, kuriam kiekvienas atsakingas asmeniškai, - be tarpininkų ir užtarėjų.
* Bažnyčią laiko tikinčiųjų bendruomene, ne tarpininke tarp Dievo ir žmonių. Kunigai nei kiti tarnautojai nėra aukščiau už bendruomenę.
* Nepraktikuoja žegnonės.
* Negarbina Marijos.
* Neturi vienuolijų.
* Reformatų bažnyčios kuklios: nėra statulų, paveikslų, kai kur nėra net kryžių.
* Kunigai gali tuoktis ir susilaukti vaikų.
* Esminis skirtumas - doktrina, kad žmogus išteisinamas vien tik per tikėjimą. Išteisinimas negali būti žmogaus nuopelnas. Geri darbai nėra išpirkimas - tai gyvo tikėjimo rezutatas.
------------------
VARDAI
Pirmieji liuteronai Lietuvoje:
Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis (Karaliaučiaus profesoriai),
Martynas Mažvydas (Ragainės kunigas),
Jonas Bretkūnas (kunigavo Labguvoje, Karaliaučiuje),
Danielius Kleinas (Tilžės kunigas),
Kristijonas Donelaitis (Tolminkiemio klebonas)
... ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą