Kai 2002 metų gegužės mėnesį German Dego Ilado Brito išvyko iš Meksikos, apie Lietuvą net girdėt nebuvo girdėjęs. Per šešerius metus susitaupęs 30 tūkstančių dolerių, kurių turėjo pakakti ilgai kelionei, inžinierius chemikas leidosi į tolimus kraštus. Pirmiausia apsilankęs Japonijoje, jis apkeliavo daugelį Azijos ir Europos šalių, kol galų gale atsidūrė Rusijoje. Čia netikėtai jo draugai iš Anglijos, Prancūzijos ir Australijos tiesiog užvertė jį elektroniniais laiškais, rekomenduodami būtinai apsilankyti Lietuvoje.
Nusileidęs draugų įkalbinėjimams, 31 metų vyriškis nusprendė Lietuvoje praleisti maždaug dešimt dienų. Tačiau gyvenimas pakoregavo jo planus. Jis taip pamilo mūsų kraštą, kad Lietuvoje išbuvo pusantro mėnesio.
- Žmonės! Lietuviai - tiesiog fantastiniai. Jie nepaprastai draugiški ir nuoširdūs, mokantys besidžiaugti gyvenimu, visai ne godūs, linksmi ir optimistiški. Juk keliaujant žmonės yra daug svarbiau nei gražūs pastatai ar egzotiška gamta. Kai supratau, kad Lietuvoje noriu pasisvečiuoti ilgiau, naujų pažįstamų padedamas, laikraštyje susiradau skelbimus ir mėnesiui išsinuomojau butą Vilniaus centre. Už mėnesį sumokėjau 1200 litų ir turiu pastovų būstą. Vilnių aš tiesiog įsimylėjau. Ta viduramžiška grįstų senamiesčio gatvelių dvasia tiesiog užburia. Ir tiek daug žalumos! O kokie restoranai, klubai, naktinis gyvenimas! Galėčiau nuolatos čia gyventi!
- Meksikiečiai taip pat labai draugiški ir svetingi. Svetimšalius visi maloniai kviečiasi į svečius, dovanoja dovanas ir džiaugiasi jų draugija. Tačiau meksikiečiai gyvena šia diena. Jiems ateitis tarsi nerūpi. Mūsų visuomenei trūksta organizuotumo. Lietuviai labiau planuoja savo ateitį. Jiems rūpi rytojus. Žinoma, mūsų šalys labai skirtingos, bet Lietuvoje viskas kasdien keičiasi į gera, ir manau, kad įstojus į Europos Sąjungą, dar viskas čia pagerės, o Meksikoje kasdien viskas eina blogyn. Niekas nežino ir tarsi nesirūpina, kas bus rytoj. Mūsų šalis labai korumpuota ir mafija kontroliuoja labai daug gyvenimo sričių. Tad gyvenimo kokybė Lietuvoje geresnė nei Meksikoje. Tipiškas lietuvis man - labai draugiškas, visiškai ne egoistas, smalsus, norintis mokytis ir pažinti, labai protingas ir inteligentiškas. Lietuviai - labai įdomūs žmonės ir stiprios asmenybės. Aš manau, kad nelengva istorinė dalia suformavo tokį charakterį. Taip pat pastebėjau, kad lietuviams jų istorija svarbi ir jie ja didžiuojasi.
- Lietuvoje suradau daug draugų. Lietuviai labai mielai domisi svetimomis kultūromis, o kartu kviečia svetimšalius į namus. Teko lankytis jūsų naujuose rajonuose. Ten tokie nedidukai butai! Bet, mano manymu, tie kvartalai gerai suplanuoti. Iš anksto buvo numatyta, kur žmonės gyvens, kur apsipirks, kur poilsiaus. Meksikoje statybos vyksta labai spontaniškai. Tiesa, mes visai nenaudojame popierinių tapetų, o sienas dažome ryškiomis, linksmomis spalvomis, - stengiamės, kad į namus patektų kuo daugiau šviesos. Taip pat pas mus nėra radiatorių ir dvigubų langų, nes ir žiemos nėra...
- Draugai rodė man vestuvių videofilmus . Buvau tiesiog pritrenktas tradicijų ir papročių gausos. Ir kad vestuvės vyktų tris dienas! To Meksikoje tikrai nebūna, vienas vakaras - ir baigta. Man labai patiko, kad jaunikis neša nuotaką per tiltą ir kad jaunamartė turi skusti bulves... Susidarė toks įspūdis, kad lietuviai moka švęsti daug geriau nei meksikiečiai. Jie išties atsipalaiduoja ir džiaugiasi gyvenimu.
- Kur aš tik nebuvau! Man labai patiko Trakai ir Kryžių kalnas, lankiausi Grūto parke, ilsėjausi Palangoje ir Šventojoje, buvau Alytuje. Aš Lietuva sužavėtas. Man viskas čia atrodo nuostabu. Kokie auksiniai jūsų pliažai. Palanga atrodo toks nedidelis miestelis, o toks gyvas! Restoranai pilni žmonių, visi linksminasi...
- Gal tik informacinių nuorodų anglų kalba pasigedau. Ir keista buvo rytais matyti alkoholį geriančius žmones. Aišku, ir Meksikoje girtų pasitaiko, bet tikrai niekur nemačiau, kad septintą ar aštuntą ryto kas nors girtas šlitiniuotų gatve ar iš butelio siurbčiotų degtinę.
- Šaltibarščiai ir cepelinai - fantastika. Visi jūsų bulviniai patiekalai labai geri. Buvau Vilniuje ir meksikiečių restorane. Maistas geras, bet nuo tikro meksikietiško - truputį skiriasi. Mat tešla paplotėliams gaminti pas mus visada ruošiama iš kukurūzų ir jų prieskonis visada stipriai jaučiamas. Taip pat mes beveik nevartojame grietinės. Na, o tekila tame restorane buvau pati tikriausia!
- Žinoma! Aš labai norėčiau čia praleisti bent vieną žiemą. Nes tikrai neįsivaizduoju, kas tai yra minus 15 ar 20. Tik prieš septynerius metus aš pirmą kartą JAV pamačiau sniegą... Bet žiemai dar nesu morališkai pasiruošęs. Tad dabar vyksiu namo į Meksiką ir atkeliausiu čia kitą žiemą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą