1942 metų sausio 17-ąją Luisvilyje (JAV Kentukio valstija) namų šeimininkė Odesa Greidi Klėj (Odessa Grady Clay) pagimdė sūnų Kasijų, vėliau išgarsėjusį musulmoniškuoju Mohamedo Ali vardu. Jo tėvas buvo reklamos dailininkas, alkoholio ir moterų mėgėjas. Būtent todėl legendinis sunkiasvoris jį prisimindavo retai, o kai kas tvirtino, kad savo tėvo jis atvirai nemėgo. Visai kas kita - mama. Ji dirbo turtingų baltųjų Luisvilio gyventojų namuose, gamindavo valgyti ir tvarkydavo kambarius, ir kiekviena proga prisimindavo, kad jos tėvas buvo airis. Įdomu, kad sportininkas ne kartą sakė, jog „baltasis kraujas“ jį daro silpnesnį, nors Kasijaus Klėjaus varžovai tikriausiai taip nemanė. Domėtis sportu Kasijus pradėjo būdamas dvylikos, kai kažkas pavogė jo dviratį. Tądien berniukas prisiekė vagišių prikulti, o baltasis policininkas Džo Martinas (Joe Martin), taip pat dirbęs bokso treneriu, kuriam berniukas papasakojo, kas nutiko, taikliai pasakė, kad „norint ką nors pamokyti kumščiais, iš pradžių reikia išmokti tą daryti“. Būtent taip ir prasidėjo didžiojo boksininko legendinė karjera: jis drauge su jaunesniuoju broliu pradėjo lankyti bokso treniruotes. Įdomu, kad iš pradžių nė vienas treneris neįžvelgė perspektyvaus boksininko talento. Praėjus 6 savaitėms po pirmosios treniruotės įvyko pirmoji dvikova ringe. Nepaisant patirties trūkumo, būsimasis Mohamedas Ali ją laimėjo. Po to jaunasis boksininkas buvo pakviestas į televiziją ir pasirodė laidoje „Rytojaus žvaigždės“. 1956 m. Kasijus Klėjus pirmą kartą dalyvavo turnyre „Auksinės pirštinės“ ir tapo jo nugalėtoju - tai ir buvo puiki karjeros pradžia. Baigdamas mokyklą Kasijus jau buvo pelnęs 100 pergalių mėgėjų ringe ir pralaimėjęs vos 8 susitikimus. Tačiau mokėsi jis labai blogai, ir visą gyvenimą jam sunkiai sekėsi skaityti.
1960 m. sportininkas pradėjo ugdyti savo unikalų boksininko stilių. Jis prašydavo brolio ir draugų iš arti mėtyti į jį akmenis, kad galėtų mokytis nuo jų išsisukti. Tais pačiais metais jaunasis boksininkas laimėjo Mėgėjų atletų sąjungos turnyrą ir buvo pakviestas dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Prislopinti jo veržlumą galėjo tik skrydžių baimė: boksininkas tiek bijojo skristi lėktuvu į Romą, kad vos neatsisakė dalyvauti olimpiadoje. Klėjus užtikrintai pasiekė finalą ir sunkioje dvikovoje nugalėjo lenką Zbignevą Petšikovskį. Olimpinis aukso medalis tapo pirmąja rimta sėkme sportininko karjeroje. Tarp kitko jo gimtajame mieste ši pergalė nieko nepakeitė: kai čempionas su aukso medaliu ant kaklo nuėjo į vietos restoraną, skirtą „tik baltiesiems“, jo vis tiek niekas neaptarnavo. Šis atvejis Klėjui padarė didelį įspūdį: pasak brolio Rachmano, jis tiek susinervino, kad išmetė medalį į upę.
1964 m. talentingasis sportininkas pirmą kartą publikai pasirodė Mohamedo Ali vardu ir juo visiems laikams įėjo į bokso istoriją. O prieš tai jis perėjo į islamą. Paprastai teigiama, kad tokio sprendimo priežastis buvo sportininko antipatija baltiesiems, - visą vaikystę ir jaunystę Kasijus ir jo šeima kentėjo dėl rasinės diskriminacijos ir prietarų. Boksininkas oficialiai paskelbė įstojęs į „Islamo naciją“ - religinę ir nacionalistinę organizaciją, kurios pagrindinis tikslas buvo gerinti afroamerikiečių socialinę ir ekonominę padėtį JAV ir visame pasaulyje. Šis boksininko poelgis sukėlė audringą neigiamą visuomenės reakciją, net buvo bandoma iš jo atimti čempiono titulą. 1964 m. Mohamedas tapo absoliučiu pasaulio sunkaus svorio čempionu ir išlaikė šį titulą dvejus metus iš eilės. Vėliau jis penkis kartus tapo „Metų boksininku“, taip pat buvo pripažintas „Dešimtmečio boksininku“, o 1974 m. žurnalas „Sports Illustrated“ jį titulavo „Amžiaus sportininku“.
Per visą karjerą Mohamedas Ali uždirbo apie 50 mln. dolerių, o tais laikais tai buvo pasakiška suma. Tačiau savo finansus boksininkas tvarkė visiškai nemokšiškai ir juos iššvaistęs 1980 m. vėl buvo priverstas išeiti į ringą. Uždirbtus 8 mln. dolerių jis investavo į verslą ir nekilnojamąjį turtą. 1984 m. boksininkui buvo nustatyta baisi liga - Parkinsono sindromas, jis sukėlė koordinacijos ir kvėpavimo sutrikimus. Mohamedas vyriškai atlaikė didžiausią jo gyvenime smūgį - likimo. Nepagydoma liga buvo profesionalios sportinės karjeros pasekmė. Jo kūnas kentėjo, bet protas liko aiškus ir gerdamas vaistus jis galėjo susidoroti su kasdienine veikla. Suvokęs, kad apie tolesnę boksininko karjerą negali būti nė kalbos, Mohamedas Ali nusprendė gyvenimą skirti labdarai: jis padėdavo skurstantiesiems, kviesdamas pasiturinčius amerikiečius sekti jo pavyzdžiu, dalyvavo derybose su radikaliaisiais islamistais Libane ir Irake. Per priverstinę karjeros pertrauką 1967-1970 m., kai buvo teisiamas dėl atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir dalyvauti Vietnamo kare, čempionas spėjo suvaidinti Brodvėjaus miuzikle, nusifilmuoti dokumentiniame filme, parduoti teises naudoti savo vardą mėsainių reklamoje ir išmėginti jėgas kaip oratorius - daugybė universitetų jį kvietė skaityti mokamas paskaitas.
M.Ali buvo vedęs 4 kartus, susilaukė septynių dukterų ir keturių sūnų. Su pirmąja žmona, su kuria susituokė jaunystėje, jis išsiskyrė dėl jos nenoro priimti islamą. Antroji santuoka su Belinda Boid (Belinda Boyd) truko ilgiau, joje gimė 4 vaikai. Gimus ketvirtajam vaikui poros santykiai pašlijo, o Mohamedas užmezgė romaną su modeliu Veronika Porš (Veronica Porsche). Ji ir buvo antrųjų Mohamedo skyrybų priežastis. 1977 m. jie susituokė ir netrukus susilaukė dviejų vaikų. Jie kartu gyveno 9 metus. Išsiskyręs su Veronika, legendinis boksininkas vedė savo seną draugę Jolandą Viljams (Yolanda Williams). Netrukus jie įsivaikino penkerių metų berniuką. Be to, Mohamedas turėjo dar du nesantuokinius vaikus. Boksininko požiūris į moteris buvo labai konservatyvus, jis manė, kad moteris neturi dirbti, o tik rūpintis vaikais, namais, puoštis ir patikti vyrui.
2016 m. gegužės pabaigoje pasaulio bokso legenda buvo skubiai paguldytas į ligoninę dėl kvėpavimo sutrikimų. Gydytojai kovojo dėl didžiojo sportininko gyvybės, bet jos išgelbėti nepavyko. 2016 m. birželio 4-ąją 74 metų Mohamedas Ali mirė.
Įdomūs faktai apie M.Ali
Į mokyklą jis bėgdavo, o ne važiuodavo autobusu, negėrė ir nerūkė, tapo sveikos mitybos šalininku. Baigęs mokyklą jis gavo tik liudijimą apie jos lankymą, o ne diplomą, kuris būdavo išduodamas sėkmingai baigus mokslo įstaigą.
Šlovės alėjoje yra jo žvaigždė - pirmoji ir kol kas vienintelė ant vertikalaus paviršiaus, tiksliau, ant teatro „Kodak“ sienos. Taip prašė pats M.Ali - pranašo vardo neturi mindžioti praeivių kojos.
M.Ali bijojo skristi lėktuvu, tad antrąjį kartą skrisdamas į olimpiadą jis įsigijo parašiutą ir visą skrydį sėdėjo su juo.
Per visą karjerą 37 kovas boksininkas baigė pirma laiko - 12 grynais nokautais ir 25 - techniniais.
Per dvikovą su Kenu Nortonu varžovas sulaužė jam žandikaulį, tačiau M.Ali atsisakė nutraukti kovą ir dar boksavosi 12 raundų.
Trečioji M.Ali ir Džo Freizerio (Joe Frazier) dvikova į istoriją įėjo kaip viena sunkiausių ir atkakliausių tarp supersunkiasvorių. Ji truko 14 raundų ir yra žinoma kaip „Manilos trileris“.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą