Šią savaitę vykstančiose Apeirono teatro dirbtuvėse "Dialogas" jaunimas skatinamas įsitraukti į profesionalia teatrine raiška paremtą sociokultūrinę veiklą.
Atėjęs į teatrą, paragintas savanorių netrukus ir pats įsitraukiau į vieną iš pratimų. Tiesiai į mano akis žvelgia prieš mane sėdintis vaikinas, o aš - į jo. Ir taip - geras 10 minučių, per kurias stengiamasi kuo geriau pažinti kylančias emocijas.
Būrys savanorių, neįgaliųjų ir teatralų žaidžia ir atlieka pratimus, kuriais vienas su kitu bendrauja ir taip mėgina pažinti ne tik kito žmogaus, tačiau - svarbiausia - ir savo vidinį pasaulį.
"Sudarydami užsiėmimų programą kreipiame dėmesį į buvimą čia ir dabar, santykio, ryšio užmezgimą, atvirą santykio su kitu ir savimi išgyvenimą", - prieš užsiėmimus pasakojo režisierė Greta Gudelytė.
"Buvo labai smagu visa tai patirti. Kiekviena praktika, kurią mes čia atlikome, kitiems leidžia pažinti geriau save, o štai man - kitus. Štai kai žvelgi žmogui į akis, mėgini iššaukti žmogaus emocijas. Iš pradžių žaidi - tu juokiesi, mėgini rasti kontaktą. Po to surimtėji. Pastebi, kad žmogus nenori išreikšti savęs, įsileisti į vidų. O kitiems būna ramu - pavyzdžiui, man buvo labai smagu žiūrėti kitam žmogui į akis", - kalbėjo viena projekte dalyvaujančių abiturienčių Paula Kvederytė.
Anot jos, visuomenėje vyrauja daugybė stereotipų apie neįgalius žmones. "Mes visi vienodi", - įsitikinusi ji.
Režisierė G. Gudelytė pasakojo, kad šiuo projektu siekiama sugriauti visuomenėje vyraujantį mitą, kad neįgalieji turi būti atskirti. "Lietuvoje žmonės, pavadinkime juos eiliniais piliečiais, savo kasdienybėje, darbinėje ar laisvalaikio aplinkoje retai susiduria su psichinę negalią turinčiais žmonėmis, bijo su jais susidurti, nes nežino kaip bendrauti", - kalbėjo menininkė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą