JAV Veik Foresto universiteto Medicinos mokyklos (Wake Forest University School of Medicine) profesorius teigia, kad sąmonė neturi pradžios nei pabaigos laike, nei ribų erdvėje. Kad šis pasaulis tėra mūsų pačių projekcija, dekoracija. Kad esama begalė visatų, ir viskas, kas teoriškai galėjo nutikti, vienoje iš jų nutinka. Visos įmanomos visatos egzistuoja vienu metu, nepriklausomai nuo to, kas vyksta bet kurioje iš jų. "Gyvenimas - tai nuotykis, kuris pranoksta mūsų įprastą linijinį mąstymą, - rašo R. Lanza. - Jis kaip daugiametė gėlė, kuri grįžta žydėti multivisatoje." Tačiau žmogus - ne dekoracija, jis - stebėtojas.
Dr. R. Lanza - vienas įtakingiausių žmonių planetoje.
Apie visa tai seniai kalbėjo senovės Rytų išminčiai, mokydami, jog mūsų gyvenimo tikslas - išplėsti sąmonę ir pajausti save begalinėje būtyje.
Palydovinio radijo "Sirijus" laidoje dr. R. Lanzą kalbino vienas garsiausių JAV gydytojų Dipakas Čiopra (Deepak Chopra). Pateikiame jų pokalbio fragmentus.
Kas jus paskatino parašyti knygą "Biocentrizmas"?
Dar būdamas vaikas žinojau, kad statinis požiūris į pasaulį kaip į biliardo kamuolį nėra teisingas, ir kai studijavau fiziką Pensilvanijos universitete, ten įgytos sampratos privedė tik prie naujo absurdo lygio. Tuomet aš pabandžiau surinkti viską į viena. Beveik šimtmetį mokslas nesugeba suderinti reliatyvumo teorijos pagrindų su kvantine teorija. Nepaisant didžiulių iškiliausiųjų protų pastangų, nebuvo rastas joks sprendimas. Todėl aišku, kad problema yra pats fundamentas. Manau, kad atsakymas tas, jog erdvė ir laikas nėra tokie griežti išorės objektai. Mokslininkai tyrė gamtą iš vienos pusės (fizika) nepaisydami kitos (sąmonė). Nė viena iš šių pusių neegzistuoja be kitos. Jos negali būti atskirtos, kitaip nebus jokios realybės. Manau, jog mokslas, fizika, dar tik bando prie to prieiti eksperimentais. Šie eksperimentai buvo atlikti šimtus kartų pačiomis įvairiausiomis formomis, ir nė vienas fizikas iš tiesų neabejoja jų išvadomis. Manau, jog šie eksperimentai labai aiškiai mums sako, jog sąmonė neturi ribų ir yra galutinė tikrovė.
Vis dėlto yra puikių mokslininkų - tiek fizikų, tiek neurologų, kurie taip įsitraukę į į mokslinį redukcionizmą, kad su tuo nesutinka. Jie teigia, jog anksčiau ar vėliau mes aptiksime, kad sąmonė - tai šalutinis smegenų efektas. Tai smegenų sekrecija - kaip druskos rūgštis - skrandžio sekrecija arba tulžis - tulžies pūslės sekrecija. O kiek iš jūsų kolegų priima tai, ką jūs kalbate?
Tai problema. Mokslininkai yra išmokyti egzistuojančios paradigmos rėmuose. Per visą istoriją, kai tik atsiranda nauja paradigma, bet kuri iš jos išvadų senosios rėmuose neturi jokios prasmės. Šios išvados atrodo absurdiškos už naujos paradigmos ribų. Kai kurie iš mano kolegų visiškai supranta, bet bendrai sistemai tai beprasmiška. Fizikų reakcija tolygi dvasininkų reakcijai į kamieninių ląstelių tyrimą. Negalima pasakyti grupei mokslininkų, kad visas jų gyvenimas buvo pokštas, ir tikėtis, kad jie neims gintis.
Bet yra mokslininkų, kurie sutinka su jūsų požiūriu.
Taip. Netgi didis fizikas Stiveas Vainbergas (Steven Weinberg, Nobelio premijos laureatas) pasakė, kad sąmonė negali būti paaiškinta fizikos dėsniais. Ir Džonas Vileris (John Wheeler, termino "juodoji skylė" autorius) sutinka su tokiu požiūriu, ir daugelis kitų.
Pridurčiau, kad ir Rodžeris Penrouzas (Roger Penrose) sutinka.
Be abejo, bet aš manau, kad paradigmos kaitai reikia laiko. Galiausiai žmonės supras, kad negalima toliau laikyti šių eksperimentų rezultatų po antklode. Kad jie turi pradėti daryti tai, ką turi daryti mokslas - bandyti suprasti viską pasitelkus vieną teoriją, kuri neprieštarauja pati sau, kaip yra su egzistuojančia paradigma.
Visas interviu www.beliefnet.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą