Monsinjoro Jono Juodelio dvasingumo ištakos

Monsinjoro Jono Juodelio dvasingumo ištakos

2006 m. sausio 7 d., eidamas 85 metus, po sunkios ligos mirė kunigas, monsinjoras, teologijos daktaras, Panevėžio miesto garbės pilietis Jonas Juodelis.

Mano tikslas yra aptarti monsinjoro, žmonių atmintyje likusio didžiausio moralinio autoriteto, sielų gydytojo, dvasios mokytojo dvasingumo ištakas.

Visa ko pradžia buvo šeima. J.Juodelio mama Ona Bronislava Karosaitė ir tėvas Antanas Juodelis buvo darbštūs, šeima didžiavosi giminyste su vyskupu Antanu Karosu. Jis dalyvavo tėvų vestuvėse. Tėvelis buvo labai švelnus, mylėjo vaikus, o mama griežta, reikli. Brolis Antanas ir sesuo Ona buvo smarkesnio charakterio - dainininkai, šokėjai. Jonas švelnus, susimąstęs, visą dėmesį nuo mažens skirdavęs knygai.

Jonukas labai norėjo mokytis. Tėvai palaikė tokį jo norą. Ypač motina. Anykščiuose Jonukas baigė Šv. Kryžiaus seserų vienuolių įkurtą pradžios mokyklą. Sesuo pasakojo, kad Jonukas buvo labai stropus mokinys. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo ūkyje. Tuo metu buvo reformuojama mokykla. Prie pasaulietiškos pradžios mokyklos buvo įkurtas penktas skyrius. Jonukas per metus baigė du skyrius, išlaikė egzaminus į pirmą reformuotos gimnazijos klasę. Po trejų mokslo metų progimnazijoje J.Juodelis nuvyko mokytis į Panevėžio berniukų gimnaziją. Jam čia patiko mokytis. Dalyvavo vaidinimuose, aistringai skaitė knygas, o geriausiai sekėsi matematika. 1942 m. baigė Panevėžio berniukų gimnaziją.

Tų pačių metų rudenį įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 m. balandžio 7 d. buvo paskelbti mažieji šventinimai. Klierikas Jonas Juodelis gruodžio 10 d. buvo įšventintas subdiakonu, o gruodžio 11 dieną - diakonu. Gruodžio 20 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas diakoną J.Juodelį įšventino į kunigus.

Prasidėjo ilgas ir sudėtingas kunigystės laikotarpis. 1951 m. naktį iš spalio septintos į aštuntą J.Juodelis buvo suimtas, apkaltintas antitarybine propaganda - trukdymu jaunimui auklėtis... tarybine dvasia. Kunigą po trijų mėnesių, praleistų Vilniaus saugumo kalėjime, išvežė į Šiaulių kalėjimą. Teismas J.Juodelį nuteisė 25 metams lagerio konfiskuojant turtą ir 5 metams be teisių. Kunigas bausmę atliko Sibire, netoli Baikalo. Iš „politinių nusikaltėlių“ lietuvių buvo sudarytos dvi brigados, jos turėjo atlikti įvairius darbus statant Angarsko vyriausybės rūmus. Vėliau kunigas dirbo tinkuotoju, skardininku, felčeriu. Kunigas drąsiai kalbėjo tikėjimo klausimais su lagerio vadovybe, guodė nuteistuosius, palaikydamas jų dvasią. Monsinjoras lageryje net sunkiausiomis sąlygomis ne tik sąžiningai dirbo, bet ir toliau uoliai mokėsi.

1955 m. grįžo į Tėvynę. Tęsė kunigystę iki 1983 m. Dirbo vikaru Kupiškyje, Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Jam įvažiuojant į miestą skambėjo varpai... 1948 m. apgynė filosofijos licenciato disertaciją „Žako Mariteno integralinis humanizmas“. Lietuvos mokslo taryba 1995 m. gruodžio 14 d. pripažino mokslo laipsnį už parengtą ir apgintą filosofijos licenciato disertaciją. J.Juodelis buvo pripažintas teologijos mokslų daktaru.

1949 m. jauną kunigą, mokslininką Panevėžio vyskupas paskyrė vyskupijos kancleriu. Dirbdamas Panevėžyje daug nuveikė, kad būtų surinkti ir išsaugoti istoriniai duomenys apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias. Išsaugotos medžiagos pagrindu 1998 m. buvo išleista knyga „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla“. Monsinjoras J.Juodelis prisiminė, kad visi svarbiausi jo gyvenimo įvykiai buvo susiję su svarbiomis religinėmis šventėmis: areštavo per Rožančinę, teismas vyko per Grabnyčią, iš Šiaulių į Vilnių išvežė per Šv. Oną, o iš Lietuvos į Sibirą - per Žolinę...

Kunigaudamas J.Juodelis visus žavėjo erudicija, inteligentiškumu, ramybe, dvasingumu. Toks jis išliks visų atmintyje. Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokiniams monsinjoras išliks brangus kaip pirmasis Kazimiero Paltaroko vidurinės mokyklos, įkurtos dar 1991 m. su monsinjoro pritarimu ir vyskupo Juozo Preikšo dekretu, direktorius.

Buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus pirmininkas. 1997 m. jam suteiktas mokslo srityje nusipelniusio panevėžiečio, 2001 m. - Panevėžio miesto garbės piliečio vardai. Mirė 2005 m. sausio 7 d. Palaidotas Panevėžyje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder