Moterys - XX amžiaus simboliai
Moterys - XX amžiaus simboliai

Marija Sklodovska-Kiuri - moteris, papildžiusi Mendelejevo lentelę

Marija Sklodovska-Kiuri (Maria Sklodowska-Curie, 1867-1934) - vienintelė pasaulyje fizikė, dukart tapusi Nobelio premijos laureate. Ji buvo ne tik geniali mokslininkė, bet ir mylinti mama ir žmona, daug metų dirbusi drauge su vyru, mokslininku Pjeru Kiuri (Pierre Curie).

Marija gimė neturtingo mokytojo šeimoje, kurioje augo dar 4 vaikai. Norėdama užsidirbti, ji įsitaisė dirbti guvernante, bet svajojo mokytis. Būdama 24-erių išvyko į Sorboną ir tapo viena geriausių universiteto studenčių. Gavusi du diplomus - fiziko ir matematiko, ji įgijo teisę savarankiškai vykdyti mokslo tyrimus ir tapo pirmąja Sorbonos istorijoje dėstytoja. 1894 m. susipažino su Pjeru Kiuri ir po metų už jo ištekėjo, o po dvejų pagimdė pirmąją dukrą - Iren. Ir pradėjo rašyti daktaro disertaciją, skirtą radioaktyvumo tyrinėjimams. Marija ir Pjeras atrado du naujus radioaktyvius cheminius elementus - radį ir polonį, ir šis kolosalus įnašas į radioaktyvumo tyrinėjimus 1903 m. buvo įvertintas Nobelio fizikos premija. Be to, Marija ir Pjeras įrodė pražūtingą biologinį radioaktyvumo poveikį atlikdami pavojingus sveikatai eksperimentus. 1910 m. Marijai pavyko išskirti gryną metalą radį, o ne jo junginius, ir įrodyti, kad tai yra savarankiškas cheminis elementas. O po metų M.Sklodovska-Kiuri gavo antrąją Nobelio premiją - chemijos - ir tapo vienintele moterimi dukart Nobelio premijos laureate.

Pirmojo pasaulinio karo metu ji mokė karo medikus taikyti radiologiją, padėjo pirmosios pagalbos punktus aprūpinti nešiojamaisiais rentgeno aparatais. Tačiau darbo su radioaktyviaisiais elementais kaina buvo labai didelė: M.Sklodovska-Kiuri mirė 1934 m. nuo spindulinės ligos, o jos laboratoriniai užrašai iki šiol yra labai radioaktyvūs.

Koko Šanel - nepriekaištingo skonio etalonas

Koko Šanel (Coco Chanel, 1883-1971) vardą neabejotinai žino visi. Ši didi prancūzė padarė didžiulę įtaką XX a. madai ir daro iki šiol. Ryškus madam Koko pėdsakas pasaulio mados istorijoje neapsiriboja vien „maža juoda suknute“. CHANEL - jau seniai ne šiaip vardas. Tai elegancijos, moteriškumo, skonio simbolis. O kas 55 sekundes pasaulyje parduodamas vienas kvepalų „Chanel Nr.5“ flakonas.

Gabrielė Boner Šanel (Gabrielle Bonheur Chanel) gimė labai vargingoje šeimoje, nuo 11 metų buvo auklėjama vienuolyno našlaičių namuose. Užaugusi dirbo pardavėja apatinių baltinių parduotuvėje, dainavo užeigose... Vienoje iš jų ir gavo pravardę Koko. 22-ejų, įsimylėjusi pasiturintį karininką, persikraustė į jo butą Paryžiuje, o siekdama tapti nepriklausoma ėmė kurti ir pardavinėti skrybėlaites. Kadangi jai sekėsi, greitai perėjo prie sijonų, nertinių ir netrukus atidarė savo ateljė. Būtent ten ir gimė „Chanel“ moteriškas dalykinis kostiumėlis (prigludęs švarkas ir siauras sijonas) bei legendinė maža juoda suknutė, tinkanti visoms ir visur. 45 metų Koko Šanel meile tapo turtingasis Vestminsterio hercogas - pleibojus, originalas, azartiškas lošėjas. Jis apipylė Koko brangenybėmis ir kitomis neįkainojamomis dovanomis. Tai jis įkvėpė Koko kurti naujas kolekcijas: drabužius iš tvido, dryžuotas liemenes, „jodinėjimo“ kostiumus ir sportinius paltus. Gabrielė perėmė anglų meilę per galvą užsivelkamiems megztiniams. Mados diktatorius apstulbino jos naujas išsišokimas - ant megztinio nešioti tikras brangenybes...

Koko Šanel iš esmės pakeitė požiūrį į moteriškus drabužius. Ji pasiūlė patogumą ir lakoniškumą: kelnes ir patrumpintus sijonus, paltus ir puspalčius, elegantiškus dviejų spalvų batelius laivelius.

Galina Ulanova - klasikinio baleto deivė

Ji buvo vadinama „Didžiąja nebyle“ - dėl to, kad be vienintelio žodžio, vien gestų kalba balerina scenoje gebėjo išreikšti bet kokį jausmą. Jai vienintelei iš balerinų dar esant gyvai buvo pastatyti paminklai - Sankt Peterburge ir Stokholme. 1928 m. pradėjusi karjerą „Šopeniana“, po 40 metų šiuo baletu ir baigė balerinos kelią. Bet iš Didžiojo teatro neišėjo - tapo pedagoge. Tarp jos žinomiausių vaidmenų - Džuljeta, Odeta-Odilija, Žizel ir Pelenė. 4-ajame deš. ji tapo naujo baleto žanro - choreogafinės dramos - pradininke. Jos šokio technika buvo tokia nušlifuota, kad balerinos pastangų nematė niekas. Ruošdamasi vaidmenims, apie juos mąstydavo iš esmės visur. Kartą, apmąstydama Žizel partiją, nuvyko į Carskojė selo, parko tyloje prisėdo ant suoliuko ir mintyse ėmė repetuoti. Atsipeikėjo nuo ją apsupusių žmonių aplodismentų - pati to nejusdama, G.Ulanova parke sušoko improvizuotą šokį. Užsienis G.Ulanovą pirmą kartą pamatė per Didžiojo teatro gastroles Londone. Balerinai tuomet buvo jau 46-eri. Paskui buvo Viena, Niujorkas, Paryžius... Visur gastroles lydėjo triumfas.

G.Ulanova buvo nepavaldi laikui. Jos eisena išliko lengva ir grakšti, figūra - nepriekaištingai tiesi. Visur, išskyrus namus, vaikščiojo su aukštakulniais. Kas rytą būtinai atlikdavo pratimus. Šalia jos buvo puikūs vyrai, pirmiausia vertinę jos retą talentą. Išsiskyrusi su savo vyrais, ji išlaikydavo su jais gerus santykius. Tik kartą didžioji balerina susiruošė atverti širdį: 90 metų jubiliejui, kurį būtų minėjusi 2000 m., ji ketino parašyti memuarus. Deja, ji mirė nuo insulto 89-erių, 1998 m. kovo 21-ąją. Kaip liudija artimieji, prieš mirtį G.Ulanova sunaikino visus dokumentus, iš kurių būtų buvę galima ką nors sužinoti apie jos asmeninį gyvenimą.

Valentina Tereškova - pirmoji kosmonautė

1963 m. birželio 16-ąją kosminis laivas „Vostok-6“, pilotuojamas Valentinos Tereškovos, pakilo į Žemės orbitą. Būsimos pirmosios kosmonautės parametrų sąrašas buvo toks išsamus, tarsi būtų renkama ne kosminės operacijos dalyvė, o unikalus kovotojas su „mis Visatos“ duomenimis: amžius - iki 30 metų, svoris - iki 70 kg, ūgis - iki 170 cm, ideali sveikata, komunikaciniai įgūdžiai. Starto dieną Valentina pranešė artimiesiems, kad vyksta į parašiutininkų varžybas, taigi apie jos triumfo skrydį jie sužinojo iš žinių laidos. Skrydžio metu V.Tereškova jautėsi blogai, ją visąlaik pykino. Bet ji didvyriškai atidirbo beveik tris paras orbitoje, 48 kartus apsisukusi aplink planetą: pildė laivo žurnalą, fotografavo horizontą. Skambiai dainavo, vis susisiekdama su Valerijumi Bykovskiu, kuris tuo pačiu metu buvo orbitoje. O paskui 30 metų slėpė, kad jos laivas tapo nevaldomas: užuot leidęsis į Žemę, jis vis kilo aukštyn, nes sutriko valdymo sistema. Teko leistis rankiniu būdu.

Valentina ištekėjo už kosmonauto Andrijano Nikolajevo. Po vestuvių ir iki pat skyrybų ji vadinosi dviguba pavarde Nikolajeva-Tereškova. Santuoka buvo nutraukta 1982 m., kai dukra Jelena tapo pilnametė. Antruoju V.Tereškovos vyru tapo Centrinio traumatologijos ir ortopedijos instituto direktorius, medicinos tarnybos generolas majoras Jurijus Šapošnikovas. O neseniai, 2017 m. kovo 6-ąją, pirmoji kosmonautė paminėjo savo 80-metį.

Artimiausiu metu „Vakaro žiniose“ skaitykite apie kitus XX a. simbolius, viena iš jų - Merlin Monro - ko mes apie ją nežinome?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai
Sidebar placeholder