Kelio pradžia
Šių metų sausio 26 d., kai bus minima Tarptautinė muitinių diena, sueina 18 metų, 11 mėn. ir 29 d., kai dirbu Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Nemanykite, kad skaičiuoju darbo metus, dienas ir valandas kokiame nors kalendoriuje, tiesiog dalyvauju projekte, kur tokių duomenų reikėjo.
Kai darbinausi į muitinę vienas iš svarbiausių reikalavimų buvo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taigi esu diplomuota psichologė, po studijų beveik iš karto atėjusi dirbti į uostamiesčio muitinę. 2001-ųjų metų rudenį radau skelbimą regioniniame laikraštyje, kad reikalingi muitinės pareigūnai dirbti muitinės postuose. Atėjau į konkursą, tuomet pretendentų buvo iš tiesų nemažai – daugiau nei po tris į vieną vietą, laimėjau ir po keleto mėnesių mokymų Muitinės mokymo centre 2002-ųjų pavasarį pradėjau muitininkės kelią Malkų įlankos jūrų uosto poste inspektore. Iš tiesų labai džiaugiuosi, kad teko paragauti ir posto pareigūno duonos. Įdomi ji ir dinamiška, nors – tikrai nelengva. Po to apie 8 metus buvau vyriausioji inspektorė ryšiams su visuomene, o nuo 2011 metų vasario einu skyriaus viršininko pareigas.
Muitinėje – beveik viskas apie prekes
Pagrindinė muitinės pareigūno užduotis – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinką, visuomenę ir aplinką nuo nesąžiningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos sudarant palankias sąlygas teisėtam verslui, prisidedant prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrinti Europos Sąjungos ir jos gyventojų saugumą ir saugą, išlaikyti deramą pusiausvyrą tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo.
O jei paprasčiau, – muitinės pareigūnams pavesta užtikrinti, kad į šalį ir tuo pačiu į Europos Sąjungą nepatektų nelegalios prekės, o už teisėtai įvežamas prekes būtų sumokėti visi privalomi sumokėti mokesčiai. Mes, muitininkai, apie mokesčius sakome: nei daugiau, nei mažiau, t. y. tiek kiek priklauso pagal teisės aktus.
Vieną kartą Malkų jūrų poste…
Viena iš įsimintinų akimirkų nutiko tik pradėjus muitininko kelią, – buvau kone palikta po pamokų, kad… išmokčiau posto, kuriame dirbau, pavadinimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad atnešiau suderinti posto viršininkui prašymą, kuriame buvau tiesiog nurodžiusi, kad aš, Malkų jūrų posto inspektorė, prašau… Trumpai tariant, posto pavadinimą parašiau taip, kaip trumpindami jį įvardindavome poste.
Šviesaus atminimo posto viršininkas Petras Grinevičius, žinoma, tokio prašymo nederino ir pasakė, kad į kitą pamainą būtinai atsineščiau ploną liniuotą sąsiuvinį, nes teks mokytis rašyti posto pavadinimą. Klausiate, ar reikėjo posto pavadinimą rašyti? Taip, tikrai reikėjo! Malkų įlankos jūrų uosto postas, Malkų įlankos jūrų uosto postas… Buvau prirašiusi net tris lapus. Situacija iš tiesų buvo kuriozinė, nors tuo metu ne itin linksma stažuotojai, bet dabar tai prisiminus neretai sukyla juokas. Juokas iš savęs ir pačios situacijos.
Beje, toks tragiškai sėkmingas debiutas paliko ir gerą pamoką: po to karto labai atidžiai stengiausi įsidėmėti postų, institucijų pavadinimus, tiksliai įvardinti asmenų einamas pareigas, muitinės minimas
šventes ir pan. Visa tai man labai pravertė dirbant vyriausiąja inspektore ryšiams su visuomene, žinoma, praverčia ir dabar.
Kitos kuriozinės situacijos
Įdomi situacija buvo susiklosčiusi ir teikiant informaciją visuomenės informavimo priemonėms. Vėl gi, tai nutiko žengiant pirmuosius darbo žingsnius šioje srityje: teikiau informaciją antikvarinių automobilių tema, apie tokiems automobiliams taikomus reikalavimus juos išgabenant iš šalies ir pan. Tema man buvo įdomi ir jai buvau gerai pasiruošusi. Deja, įvyko komunikacijos klaida ir buvau pacituota, kad automobiliai, pagaminti po 1950 metų, yra laikomi antikvariniais. Įsivaizduoju, kaip tokį teiginį tuomet galėjo įvertinti skaitytojai. ypač vairuojantys naujausius automobilius. Gerai, kad informaciją buvau pateikusi raštu, tad teisintis vadovui nereikėjo.
Dar viena, sakyčiau, kuriozinė situacija nutiko visai neseniai. Esu Priežiūros komisijos prekių saugojimo vietos tinkamumui įvertinti pirmininkė. Kartą paskambino asmuo, ketinantis steigti prekių saugojimo vietą – muitinės sandėlį. Skambinusysis uždavė tam tikrų klausimų ir pokalbio pabaigoje susirūpinęs pasiteiravo, kažin, ar tai tiksią reikliai komisijos pirmininkei. Pasakiau, kad jei prekių saugojimo vieta atitiks teisės aktuose nustatytus reikalavimus, jokių problemų nekils. Tačiau asmuo buvo atkaklus ir vis svarstė, kaip čia bus, kad aš tai suprantu situaciją, bet štai kaip reaguos komisijos pirmininkė. Ką gi, teko prisipažinti, kad aš ir esu ta reiklioji komisijos pirmininkė. Kurį laiką stojo tyla ir atrodė, kad tas skambinusįjį išmušęs raudonis net telefono ragelį, kurį aš laikiau rankoje, užkaitino.
Pernai – nelegalių rūkalų gabenimo rekordas
Pagrindine kontrabandine preke jau daugelį metų išlieka tabako gaminiai. Praėję metai muitinės pareigūnams buvo išties išskirtiniai. Kaip teigiama Lietuvos muitinės pranešime, nepaisant dėl pasaulinės pandemijos itin sudėtingomis tapusių darbo sąlygų, pareigūnai 2020-aisiais susidūrė ir su didžiuliu cigarečių kontrabandos srautų suaktyvėjimu. Tad pernai buvo sulaikytas didžiausias nelegalių rūkalų kiekis Lietuvos muitinės istorijoje – 16,6 mln. pakelių cigarečių.
Kontrabandininkai pernai naudojo įvairiausią nelegalių krovinių gabenimo taktiką: nuo akiplėšiškai įžūlios (kai cigaretės, dažniausiai vilkikuose, vežtos visiškai nemaskuojant), iki sudėtingų slėptuvių, panaudojant transporto priemonių konstrukcijas (pvz., pneumatinių vilkiko stabdžių sistemos oro talpas) arba slepiant gabenamose butaforinėse prekėse. Tad pernai pareigūnai cigarečių kontrabandą aptiko užbetonuotą geležinkeliu gabentuose pamatiniuose blokuose, statybiniuose cementiniuose blokeliuose ar įvairiausiose medienos (malkų, lentų, medžio drožlių plokščių, stalviršių) kroviniuose.
Nepasisekė ir su kailiais
Žinoma, norėčiau paminėti ir Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų užfiksuotus įdomesnius atvejus. Šios muitinės pareigūnai pernai fiksavo laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo ir disponavimo jais nusižengimą. Atlikus vieno krovinio Būtingės pasienio kontrolės punkte tikrinimą, kartoninėje dėžėje buvo rasti skirtingų laukinių gyvūnų kailiai (2 lapės, 2 ūdros, 1 barsuko ir 8 bebro; iš viso – 13 vnt.). Atsižvelgus į tai, kad gabenami kailiai gali priklausyti saugomoms gyvūnų rūšims, buvo surašytas Prekių sulaikymo protokolas, kreiptasi į Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Gamtosaugininkai informavo, kad nors Lietuvos Respublikoje ūdros nėra saugomos, tačiau jos yra įtrauktos į CITES konvencijos A priedą, todėl šių gyvūnų kailių gabenimui yra reikalingas Europos Sąjungos komercinio naudojimo sertifikatas, kurio krovinio gabentojas kaip tik ir neturėjo. Asmeniui muitininkai surašė Administracinių nusižengimų protokolą ūdrų kailiai konfiskuoti.
Daugiausiai sulaikyta suklastotų žaislų
Vykdydamas intelektinės nuosavybės teisinę apsaugą, Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyrius 2020 metais atliko 12 tyrimų dėl galimų pažeidimų, parengė 10 sprendimų. Buvo sunaikinta 36319 vnt. suklastotų prekių, kurių bendra vertė – beveik 140 tūkst. eurų. Į rinką nepatekusių prekių vertė, jas realizavus kaip originalią produkciją, siektų daugiau nei 564 000 eurų.
Daugiausia – 7 tyrimai atlikti dėl 11 299 vnt. sulaikytų žaislų klastočių. Taip pat atlikta po 1 tyrimą dėl rūkomojo tabako, kosmetikos, aliuminio ratlankių bei telefonų aksesuarų klastočių.
Dviem atvejais per Panemunės kelio postą kontrabanda bandyta gabenti grynuosius pinigus. Vienas Rusijos Federacijos pilietis muitinės pareigūnams nedeklaravo daugiau nei 23 500 eurų, kitas – daugiau nei 20 500 eurų.
Savybės geram muitininkui
Kaip ir kiekviename darbe – visų pirmiausia svarbus žmogiškumas ir komandinio darbo jausmas. Vadovaujuosi principu, kad vienas lauke – ne karys.
Žinoma, siekiant geriausio rezultato vien komandinio jausmo ir empatijos neužtenka, labai svarbi ir kompetencija. Ypatingai svarbios profesinės savybės – pastabumas, smalsumas, analitinis mąstymas, greita orientacija ir gebėjimas priimti racionalius sprendimus. Žinoma, muitinėje yra įvairių sričių, kuriose tam tikros savybės yra prioritetinės. Pavyzdžiui, pareigūnas, atliekantis prekių ar transporto priemonių tikrinimą, turi turėti ypatingą pastabumą bei psichologinių žinių, kad perprastų vairuotojo, keleivio ar deklaranto elgesį. O štai pareigūnas, vykdantis dokumentinį tikrinimą ar rizikos analizę, – analitinį mąstymą, pastabumą ir t. t.
Turbūt, nieko naujo nepasakysiu, kad nėra universalaus recepto, kaip tapti geru ar geriausiu muitininku. Svarbiausia, esu įsitikinusi, yra mėgti savo darbą, džiaugtis pasiektais rezultatais, domėtis naujovėmis ir nebijoti iššūkių. Beje, čia kaip atlikti šuolį parašiutu: jei labai nori, domiesi ta veikla ir pasitiki komanda – tai gali patirti neišdildomų įspūdžių ir tuo pačiu išbandyti save. Patikėkite, teko tai patirti. Jausmas – nerealus! Taigi visiems kolegoms linkiu išsimatuoti savo parašiutą profesinėmis ir kitomis prasmėmis. Didžiuokimės savo profesija!
Rasa Bluškė jau beveik dešimtmetį yra Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (priklauso Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai) narė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą