Nebučiuokite prancūzų į lūpas

Ko tikėtis iš Lietuvos, jaunuoliai neįsivaizdavo. Buvo girdėję apie mūsų šalies nepriklausomybės kovas ir Bertrand Cantat istoriją. Merginos iš anksto perskaitė keletą straipsnių apie sveikatos apsaugą Lietuvoje. Kad ji nedaug kuo skiriasi nuo esančios Prancūzijoje, šios nuomonės nepakeitė ir Alytuje.

Merginų manymu, ligoninės čia restauruojamos ir prilygsta europietiškam standartui. Tik vaikų namai pasirodė per šalti. O štai senelių priežiūros sistema merginoms pasirodė netgi geresnė nei Prancūzijoje. Joms patiko tai, kad garbaus amžiaus žmonės gyvena šeimose ir yra daug žmonių, galinčių jiems padėti. Labai moderni prancūzaitėms pasirodė socialinių paslaugų teikimo namuose sistema. Tik vienišiems pensininkams, kurių finansiškai neremia šeimos nariai, Lietuvoje gyventi dar sunku.

Jaunimas - konservatyvus

Pirmas įspūdis atvykus į Lietuvą buvo toks, kad čia gyvena linksmi ir geranoriški žmonės, svetingai sutinkantys svetimšalius. Jau važiuojant iš Vilniaus oro uosto į Alytų, jaunuolius nustebino arklais traukiami vežimai.

Tokios egzotikos Prancūzijoje, sakė, tikrai nepamatysi. Pakeliui jas sužavėjo kaimo vietovės, dailūs namukai ir gražiai sutvarkyta aplinka.

Na, o Alytus pasirodė labai nykus, pilkas ir liūdnas miestas, kuriame nėra centro, kur vakarais gatvėse nėra jokios gyvybės, o tušti barai laukia nesulaukia lankytojų. Pirmas dienas prancūzai šiame liūdname mieste jautėsi nejaukiai, bandymas gatvėse ieškoti žmonių ir naujų pažįstamų nuėjo perniek. Vienintelis išsigelbėjimas ir kontaktų su lietuvaičiais vieta tapo darbas ligoninėje.

Du mėnesius gyvendami pediatrės bute prancūzai bandė įsigilinti į lietuvaičių bendravimo ypatumus. Jie nusprendė, kad net jaunimas Lietuvoje yra labai konservatyvus, mat daug kas nuoširdžiai stebėjosi, kaip galima gyventi kartu nesusituokus. Jaunoji prancūzų karta iš to jokios problemos nedaro.

Taip pat pasirodė keistas ir paprotys net geriausiems draugams spausti ranką. Ilgą laiką prancūzai galvojo, kad jų čia nemėgsta, kad neduoda tiesiog bučkio į žanduką.

Bet dar labiau nustebo Benedicte, kai per jos gimtadienį namų šeimininkas sveikindamas ją pabučiavo į lūpas. Prancūzai taip irgi nesielgia. Lūpas jie laiko itin intymia vieta, o visiems sveikinimams ir pasisveikinimams yra skirti skruostai.

Svetimšaliai pastebėjo, kad Lietuvoje angliškai šneka tik labai nedaug žmonių, bet jeigu jau šneka - tai labai gerai. Jiems susidarė įspūdis, kad lietuvaičiai užsienio kalbų moka, bet kalbėti nedrįsta. Tik tie, kurie mokėsi ar važinėjo po užsienius, daug greičiau ir atviriau bendrauja su užsieniečiais.

Apie asmeninį gyvenimą lietuvaičiai neatvirauja, bet, prancūzų nuostabai, labai mielai kalba apie politiką. Prancūzijoje politiniai pašnekesiai draugų rate - savotiškas tabu, kad be reikalo neįsipliekstų ginčai ir neįžeistum savo draugo politinių pažiūrų. Tačiau lietuviai tarpusavyje nekalba apie pinigus, o tą dažnai daro prancūzai.

Tiesa, jaunuoliai pastebėjo, kad kitataučių mūsų tėvynainiai linkę paklausinėti apie kainas, kad galėtų gyvenimą čia ir "ten" sulyginti.

Moterys - ryškios

Stebėdami lietuvaičių išvaizdą, prancūzai nutarė, kad moterys mūsų šalyje savo išvaizdai skiria daug daugiau dėmesio nei vyrai. Juos nustebino labai lieknos ir ilgaplaukės lietuvaitės, naudojančios daug makiažo, avinčios smailianosius ir aukštakulnius batus bei nuolat pabrėžiančios savo moteriškumą.

"Pas mus moterys stengiasi atrodyti vyriškesnės, taip joms lengviau įsidarbinti ir kovoti už lygias teises vyrų pasaulyje. Vyriškas moters įvaizdis - tai tarsi stiprybės sinonimas, reiškiantis, kad galėsi būti ne blogesnė darbuotoja nei vyras", - aiškino Delphine.

Miestai - užmigę

Daug laiko jaunuoliai praleido ir keliaudami po Lietuvą. "Tiesa, susisiekimas čia nėra geras. Užtrukdavome daug laiko ieškodami tinkamo autobuso. Ir tai, kad net dviejų valandų reikia norint iš Alytaus pasiekti Vilnių - yra tikra nesąmonė. Tik pigūs bilietai šiek tiek kompensuoja nepatogumus", - aiškino Geoffroy.

Prancūzai pasigedo informacijos turistams bei nuorodų į muziejus ar kitas lankytinas vietas. Ir Klaipėdoje jie gana sunkiai surado, kur yra įsikūręs Turizmo informacijos centras.

Paklausti, kokia gi vieta jiems Lietuvoje gražiausia, jaunuoliai visi kartu, nė minutės nesuabejoję, atsakė, kad tai Nida. Nors tą dieną, kai prancūzai lankėsi Kuršių nerijoje, pliaupė lietus, net jis nesugadino įspūdžių apie šį gamtos stebuklą. Patiko jaunuoliams ir Vilniaus senamiestis,

Pilies gatvė ir bažnyčios. Vilnius, sakė jie, - bene vienintelis miestas, kuriame jauti kunkuliuojant gyvybę. Tik keista, kad savaitgalį anksti uždaromos parduotuvės. Gerai kad bent po barus ir klubus galima pasivaikščioti. Tačiau bendras įspūdis, kurį namo išsiveš prancūzai, kad Lietuvos miestai - tarsi užmigę.

Tad prancūzai į Lietuvą vyktų pirmiausia dėl gražios gamtos, miškų ir ežerų. "Džiaugiamės, kad Lietuvoje praleidome du rudens mėnesius. Spalvos tiesiog nepakartojamos.

Teko paragauti ir rudens gėrybių. Prancūzai jau nebeįsivaizduoja, kad obuolių ir pomidorų yra ne tik parduotuvėje. Labai smagu, kad lietuviai valgo ir kitus vaišina savo rankomis išaugintomis gėrybėmis", - dalijosi įspūdžiais Benedicte.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder