"Jie mane įsileidžia į savo pasaulį, - sako Nomeda. - O juk pasitikėjimą reikia užsitarnauti. Aš negaliu kiekvieno apkabinti, pašnekinti... bet stengiuosi kuo daugiau vaikų pasisodinti ant kelių, paklausti, kaip sekasi. Ar nesusistumdo? Ne... Gal mažiukams reikia daugiau švelnumo. Vienas dvimetis pyplys priėjo, užlankstė mano pirštus, tuoj pat kitas šalia išdygo - išlankstė..."
Kiekvieną kartą jai išvykstant vaikai klausia: "Nomeda, kada vėl atvažiuosi?"
"Aš niekada nesakau, kad greitai. Nemeluoju, neturiu moralinės teisės. Sakau, nežinau, vaikai, kada, bet norėčiau kuo greičiau."
Mašinai pajudėjus iš vaikų globos namų kiemo, visa kūrybinė grupė tyli. "Bet koks žodis tampa bevertis. Važiuojame ir klausomės vienas kito atodūsių."
Padėti tikrai gera
Nomeda "Išsipildymo akcijos" idėją brandino ilgai.
"Labai džiaugiausi, kad šiemet žmonės taip noriai įsitraukė į šią paramos akciją, ir... kaip perkūnas iš giedro dangaus. Buvau sunerimusi, kad po tokių kaltinimų jie nebepasitikės. O juk nukentėsiu ne aš, o vaikai... Ačiū Dievui, taip nenutiko.
Tą dieną, kai išgirdau tuos absurdiškus kaltinimus, jaučiausi klaikiai, - atvirauja moteris. - Verkiau, nes niekaip negalėjau suprasti priežasties. Paskui man paskambino sesuo Rusnė, pasikalbėjome... Ką padarysi, kad už gerus darbus gauni per galvą. Vis tiek aš kitokia nebūsiu ir blogų darbų nedarysiu. O sėdėti rankas sudėjus, kai turi galimybę padėti, yra didesnis pažeminimas nei tie pikti žodžiai. Padėti tikrai yra gera, nors ir ne visada paprasta."
Užsiregistravo ne visi
Akcijoje paramai gauti užsiregistravo 99 vaikų globos namai. Juose gyvena daugiau kaip 6 tūkstančiai vaikų.
"Gaila, kad dar ne visi globos namai dalyvauja šioje akcijoje. Aš negaliu raginti ir versti šių namų direktorių užsiregistruoti, bet gaila vaikų, kurie rašo man laiškus ir prašo jų neužmiršti. Todėl labai noriu paraginti žmones, atsakingus už tų vaikų gyvenimą, nelikti abejingus."
Už kiekvieną vaiką
Materialinė parama paliktiems vaikams - ne vienintelis "Išsipildymo akcijos" tikslas. Nomeda Marčėnaitė su savo komanda įstatymų leidėjams bando įrodyti, kad įvaikinimo tvarką žūtbūt reikia keisti.
"Kviečiamės specialistus, diskutuojame, aiškinamės, ką galime padaryti, kad tėvų palikti vaikai kuo greičiau prigytų šeimose, kurios jų laukia ir kurios juos mylės kaip savus. Mane labai praturtino pažintis su Šiaulių kūdikų namų direktore Audrone Kardašiene. Ji man tapo šventąja, žmoniškumo pavyzdžiu. Kūdikių namuose vaikai auga iki ketverių metų, o vėliau juos perkelia į vaikų globos namus. Ponia Audronė kaip įmanydama stengiasi savo mažyliams surasti tikrus namus ir mylinčius tėvus. Ji kaip pantera kaunasi už kiekvieną vaiką. O, kad taip elgtųsi įstatymų leidėjai!.."
Rašyti komentarą