37-erių Vytautas su žmona Rima susilaukė antrosios atžalos. Sūnelio, kuriam davė Kristijono vardą. Ar čia tik sutapimas, kad 2014 metais kaip tik minėsime Kristijono Donelaičio gimimo metines? „Kristijono vardas turbūt labiausiai asocijuojasi Lietuvoje su Donelaičiu, bet ne tai lėmė šio vardo pasirinkimą. Ir tikrai ne Donelaičio metinės. Tiesiog šis vardas labai tiko naujam piliečiui ir pamanėme, kad būtų labai geras pasirinkimas. Ir labai gražiai skamba - Kristijonas Kernagis. Jau užtenka mūsų šeimoje Vytautų“, - sako maestro sūnus, nusprendęs nebetęsti Vytautų Kernagių dinastijos.
Bet kai Kristijonas paaugs, knygas vertinantis tėvas būtinai jam skaitys K.Donelaitį. „Tiek dabar jau, galiu sakyti, vyresniajam sūnui skaitome, tiek dabar jis pats graužia knygas. O jaunesniajam, be abejo, skaitysime ir diegsime visa tai, ką ir reikia lietuviams perduoti iš kartos į kartą“, - sako V.Kernagis, akcentuodamas, kad labai svarbu, jog kiekviena lietuvių šeima susilauktų daugiau atžalų. „Ir kad genofondas liktų Lietuvoje, o ne kad mūsiškiai išvažiuotų į užsienį ir ten gimdytų vaikus. Irgi labai svarbu, kad mes paliktume geruosius genus Lietuvoje“, - priduria dviejų sūnų tėvas.
Ar kas pasikeitė tapus dviejų vaikų tėvu? „Iš tikrųjų šeimoje labai smagu, atsirado kitoks ritmas, negu buvo iki tol. Šiuo metu visų dėmesys yra sutelktas į vieną pilietį. Ir Nojus labai rūpinasi, šokinėja aplink savo brolį, nors, kad ir kaip būtų keista, mažasis naktimis miega labai ramiai, bet jeigu ir prabunda verkdamas naktį, Nojus nesako jokių priekaištų. Visų akys nukreiptos į mažąjį narį - tai suvienija šeimos narius, kai atsiranda bendras interesas. Atsiranda visavertiškesnis jausmas. Ir tai, kad dabar jau yra du Kernagiai, man daug ramiau, nes aš jau buvau paskutinis Kernagis, paskui Nojus buvo paskutinis. O dabar po manęs du Kernagiai, todėl aš jau esu ramus, kaip tėvas ir Kernagių pavardės perdavėjas“, - sako vyras, kurio antrasis sūnelis dar nesulaukęs nė mėnesio.
Šeimos vyras tvirtina, kad niekada nesikratęs tėvo pareigų. Jeigu tik reikia, jis visada pasišoka žmonai į pagalbą. „Taip ir tarėmės, kad Rimą pavaduosiu, tik vaikas iš tikrųjų labai ramus, santūrus, jis neverkia plačia gerkle, jis duoda signalą, kai jau nori valgyti, bet nėra iš tų rėksnių. Vėlgi - pagausėjus šeimai reikia atrasti balansą tarp dviejų vaikų. Mes labai atvirai su Nojumi kalbame, jis puikiai žino, kad šiuo metu daugiau dėmesio bus skiriama jaunesniam broliukui, nes jis yra mažesnis. Manau, Nojus net pats jaučiasi labiau suaugęs, mes su juo labai atvirai kalbame ir tiesiog esame labai aiškiai deklaravę: Nojau, nepyk, bet dabar mūsų dėmesys bus daugiau nukreiptas į brolį. Ir jis tai puikiai supranta. Bet mes su žmona stebime situaciją ir stengiamės abiem vaikams padalyti laiką, kiek tai yra įmanoma. Per atvirumą ir standartų nesilaikymą mes puikiai randame bendrą kalbą su vaiku“, - džiaugiasi V.Kernagis.
Likimo pirštas, kad visi šviesaus atminimo maestro Vytauto Kernagio anūkai yra vyriškos lyties ir, atrodo, taip trūktų mergytės... „Į tai atkreipėme dėmesį ne tik mes, bet ir močiutė. Aišku, ir žmona Rima, ir sesuo Eglė, į tai atkreipusios dėmesį, sako: kaip būtų gerai bent viena mergaitė. Tada tos rožinės suknelės... (Juokiasi.) O dabar tik visokie kamuoliai, riedlentės, dviračiai, sportbačiai, visi vyriški atributai. Tai žiūrėsime, duos Dievas, bus ir anūkė“, - įsitikinęs maestro sūnus.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą