Pasak L. Grinčikaitės-Samuolės, nors trumpųjų nuotolių bėgikių 100 m pasaulio rekordas yra gana aukštas (10,49 sek.), naujų treniruočių metodų paieškos ir jų pritaikymas sportininkių treniruočių procese tęsiasi.
„Ieškant naujų bėgimo greičio didinimo priemonių, atliekant daugiau tyrimų ir pritaikant naujausias treniruočių technologijas, galima rasti metodų, kurie padėtų sportininkams tapti greitesniems ir išvystyti tokį bėgimo greitį, kuris dar niekada nebuvo pasiektas“, – teigia patyrusi sprinto bėgikė L. Grinčikaitė-Samuolė.
Rengdama mokslinį darbą ji tyrė įvairaus amžiaus ir sportinio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikių sportinio rengimo struktūrą ir turinį, analizavo sportinių rezultatų kaitą amžiaus aspektu, treniruotės metodus, bėgimo greičio komponentus.
L. Grinčikaitės-Samuolės tyrimų duomenimis, bėgimo greitį lemia raumenų susitraukimo greitis, kojos atremties trukmė, žingsnių dažnis, o 100 metrų bėgimo rezultatas daugiausia priklauso nuo maksimalaus bėgimo greičio.
Jaunosios tyrėjos teigimu, siekiant gerinti trumpųjų nuotolių bėgikių maksimalaus bėgimo greičio rezultatus, svarbu treniruočių procese taikyti universalų kombinuotą metodą, bėgant su pasunkinimu ir užtempiant su elastine guma. Šio mokslinio tyrimo rezultatai gali būti naudingi rengiant sporto mokyklų ir didelio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikių treniravimo programas.
L. Grinčikaitės-Samuolės disertacijos vadovas – LSU profesorius habil. dr. Antanas Skarbalius, ilgametis Lietuvos vyrų ir moterų rankinio rinktinių treneris. Rengiant mokslinį darbą sprinto bėgikę L. Grinčikaitę-Samuolę konsultavo žymus lengvosios atletikos treneris, dabar jau šviesios atminties profesorius Aleksas Stanislovaitis, vėliau – LSU mokslininkė dr. Jūratė Stanislovaitienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą