Pažinčių skelbimai: ieškau iliuzijos

Pažinčių skelbimai: ieškau iliuzijos

Noras pamatyti tą "natūralų" jaunikį kirbino moterišką smalsumą. Jam paskambino kita mūsų kambario gyventoja bei pakvietė į pasimatymą.

Susitikimą paskyrėme Klaipėdos autobusų stotyje. Viena iš mūsiškių ėjo į žvalgybą. Artėjo susitikimo valanda, o netoli tos vietos, ant suoliuko, sėdėjo tik diedukas su lazdele. Mano draugė Rita vis labiau nerimavo, o mes dvi vaikščiojome atokiau. Staiga senukas krenkštelėjo ir užkalbino Ritą. Pasirodė, tai ir buvo Alfonsas.

Tai dėl amžiaus apgavo, šelmis.

Rita net išsigando, kai ją užkalbino 70-metis "jaunikis"! Maža to, kad buvo labai nevalyvas, jis dar ir braukė delnu jai per šlaunį sakydamas: "O kaip dėl meilės?"...

Ar šis pasimatymas neatgrasė nuo tokio susipažinimo būdo?

Nutarėme pačios įdėti skelbimą, mano vardu. Sulaukiau gal kokių šešių skambučių bei daugybės žinučių ir "švyturėlių". Į žinutes, kuriose vyrai kalbėjo apie gyvenimą kaime, net neatsakiau. Visą gyvenimą gyvenau mieste.

Kokių dar būta pasiūlymų?

Skambino Juozas iš Rietavo, buvęs miškininkas. Norėjo susitikti, bet siūlė atvažiuoti pusę kelio. Kas per vyras, jei gaili pinigų net kelionei? Taip ir nesusitikome.

Dar kažkoks Algirdas savo žinutėje su gramatinėmis klaidomis teigė, kad moteris turi būti gera lovoje, o protas jai nereikalingas. Ilgai nedavė vis siųsdamas "švyturėlius". Gailėjo pinigų paskambinti.

Dar skambino 53 metų našlys Stanislovas iš Plungės. Nutariau, jog jis man per jaunas. Moteriškos šilumos telefonu teiravosi ir 59 metų Alfonsas iš Klaipėdos. Pastarajam šilumos reikėjo tik tam kartui - kol sugyventinė išplaukusi į jūrą.

Telefonu teko bendrauti ir su 70-mečiu Jonu iš Marijampolės. Jis pasakojo jaunai atrodantis, turįs namą, sklypą ir prekybios kioską. Guodėsi, jog anūkas kaltas dėl dviejų merginų sužalojimo, tad jam tekę pakloti nemenką sumą nuostoliams padengti... Nesupratau, kodėl pasakojo tokius dalykus svetimam žmogui. Gal norėjo išsikalbėti?

Skambino ir Liudas iš Jurbarko, dar neišsiskyrusęs su žmona. Atsakiau, kad paskambintų, kai jo gyvenime bus viskas aišku.

Sulaukiau ir moters skambučio - teiravosi, ar verta duoti skelbimą, ar skambina normalūs vyrai. Pasiūliau išmėginti. Juk kiekvienam savo laimė.

Ko jūsų klausinėjo tie vyrai?

Daugelis domisi, kokia materialinė padėtis. Nemanau, jog tai turi kokios nors reikšmės, jeigu ieškai žmogaus, o ne materialios gerovės. Beje, į skelbimą atsiliepusių vyrų nežavėjo ta aplinkybė, kad turiu aukštąjį išsilavinimą. Visą gyvenimą dirbau architekte.

Ar teko susidurti su aferistais?

Kartą parašiau žinutę pagal vieną skelbimą. Paskambino vyras, bet netrukus baigėsi jo kortelės sąskaita. Vyriškis parašė žinutę - prašė papildyti jo sąskaitą, nes esąs tokioje vietoje, kurioje to padaryti negalįs. Papildžiau jo sąskaitą 10 litų, jis vėl paskambino.

Bendravome keletą dienų, net planavome susitikti, tačiau sykį jis paskambino ir pranešė patekęs autoavarijon. Automobilis esą sulamdytas, jis ligoninėje, artimųjų neturi, aš - paskutinė viltis. Prašė perduoti autobuso, važiuojančio į Kauną, vairuotojui 300 litų. Atsakiau, jog į aferistų pasiūlymus nereaguoju. Gavau keletą grasinančių žinučių, taip viskas ir baigėsi.

Po kurio laiko skaičiau laikraštyje vienos moters laišką. Ji pasakojo panašią istorija kaip mano, tik ši moteris pinigų jam visgi pasiuntė.

O linksmų nutikimų buvo?

Paskambino Kazimieras iš Klaipėdos. Sutarėme susitikti su juo Palangoje, ant tilto, nes tuo metu lankiau čia poilsiavusią seserį. Iš karto pastebėjau vyrą, kuris stovi ant tilto bei įnirtingai šukuojasi plaukus. Gerai leidome laiką, šnekėjomės, tačiau vėliau pastebėjau, jog mano naujas pažįstamas vis dirsčioja į laikrodį. Galų gale jam kažkas paskambino. Pokalbio aš negirdėjau, o vyras pranešė, kad yra susitaręs ant tilto susitikti su seniai matytu draugu.

Pasakiau, kad manęs lydėti nereikia, taip ir atsisveikinome. Vyras dar pasiteiravo, ar man patikęs... Neatsakiau, nes kalba nelabai mezgėsi.

Nuėjau, tačiau vėliau persigalvojau - nusileidau prie jūros nusiplauti kojų. Kildama tilto laipteliais, išgirdau pažįstamą balsą. Pakylu, žiūriu - gi mano naujasis pažįstamas jau kalbina naują moterį...

Ar verta vargti, kai toks kontingentas?

Aš išbandau viską, ką man siūlo gyvenimas. Einu pašokti į buvusį aklųjų kombinatą, į "Žemaičių alkierių"... O tie skelbimai... Tiesiog taip įdomiau gyventi. Yra su kuo bent retkarčiais pasikalbėti. Tai tokia vyriško dėmesio iliuzija, labai reikalinga bet kuriai moteriai.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder