Prie kosminės misijos prisidėjo ir klaipėdietis

Lietuvių sukurti palydovai "Lituanica Sat-1" ir "LitSat-1" į kosmosą turėjo pakilti dar gruodžio 19 dieną, tačiau dėl TKS aušinimo sistemos gedimo skrydis buvo atidėtas iki sausio 7 d., paskui - dėl rytinėje JAV pakrantėje įsismarkavusios pūgos - iki sausio 8 d., o dėl antradienio vakarą Saulėje įvykusio rentgeno žybsnio - iki ketvirtadienio...

Misijos "Lituanica Sat-1" komandą, vadovaujamą jaunų Lietuvos inžinierių Lauryno Mačiulio ir Vytenio Buzo, sudarė įvairių sričių lietuviai mokslininkai: inžinieriai, fizikai bei programuotojai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ruošiant palydovus buvo bendradarbiaujama su Kosmoso mokslo ir technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos ir Vilniaus universitetais, Lietuvos radijo mėgėjų bendruomene, bendrovėmis "Precizika-MET SC", LTLAB, "Arcus Novus", "WEB Systems".

"Lituanica Sat-1" atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.

"Nusišypsojo laimė"

Klaipėdietis Žilvinas Atkočiūnas galimybę prisidėti prie kosminio projekto pavadino "grūdu aklai vištai".

"Apie tokią progą galima tik pasvajoti, - "Vakarų ekspresui" sakė 43 metų vyras, 2005 m. baigęs Kauno technologijų universitetą, kuriame studijavo procesų valdymą, ir dirbantis vienoje iš verslo įmonių informacinių technologijų specialistu.

- Laimė man nusišypsojo dėl mano hobio, kuris daugeliui šiandien atrodo gana archajiškas: tai mėgėjiškas radijo ryšys. Šiais laikais, kai viešpatauja internetas, daugeliui tai atrodo niekam nereikalingas laiko švaistymas. Tačiau aš su tuo nesutikčiau. Lygiai taip pat nereikalingu laiko švaistymu galima pavadinti ir žvejybą su meškere; o kam - juk žuvies galima nusipirkti ir parduotuvėje."

Radijo mėgėjai, anot Ž. Atkočiūno, turi galimybę bendrauti gyvai su bendraminčiais iš viso pasaulio - tai neįkainojama pagalba mokantis įvairių ir retų kalbų. "Be to, nereikia mokėti abonentinio mokesčio", - šypsojosi pokalbininkas.

Paklaustas, kam misijai "Lituanica Sat-1" prireikė jo pagalbos, Žilvinas sakė: "Palydovas turi perduoti į Žemę žinių, kaip jis ten "jaučiasi", - populiariai bandė paaiškinti radijo ryšio specialistas, - o iš Žemės jam reikia gauti komandas, ką jis turi padaryti, pavyzdžiui, nufotografuoti mūsų planetą. Laido į kosmosą gi nenutiesi, taigi prireikė radijo ryšio specialistų pagalbos. Kai Laurynas Mačiulis 2012 m. rugpjūtį kreipėsi į radijo ryšio mėgėjus, pamaniau: "Taip! Aš tikrai galiu padėti." Buvau atsakingas už ryšio antenų sistemos sukūrimą. Reikėjo nuo nulio suprojektuoti antenas. Mano darbas buvo visiškai savanoriškas, laiko neskaičiavau. Kartu ir mes, radijo mėgėjai, "įsiprašėme" į palydovą (kuris dabar pakeliui į 400 kilometrų aukštyje aplink Žemę skriejančią Tarptautinę kosminę stotį) - įmontavome radiomėgėjišką retransliatorių, kurį patys ir suprojektavome bei pagaminome. Šio įrenginio dėka mobiliojo telefono dydžio aparatėliais lengva užmegzti ryšį tūkstančių kilometrų atstumu. Tokie dalykai turi perspektyvos stichinių nelaimių metu, kai gamtos gaivalai dalinai ar visiškai suniokoja antžemines ryšių infrastruktūras."

ISTORIJA. Į orbitą paleisti mūsų palydovai - pirmasis kosminis įvykis Lietuvos istorijoje.

Radijo ryšio sistemomis Žilvinas sakė susidomėjęs tėčio dėka - dar vaikystėje. "Prisimenu, kaip jis atsivedė mane į žaislų parduotuvę ir leido rinktis: lėktuvo modeliuką arba radiją. Manau, tada mano pasirinkimas buvo teisingas. Galbūt nujaučiau, kad vieną dieną sulauksiu ir tokio pasiūlymo? - šypsojosi pokalbininkas, prisiminęs, kad jo kartos vaikai svajojo apie kosmosą. - Kita vertus, šis darbas man buvo ir didelis iššūkis, jam prireikė daug naujų žinių, kurių taip lengvai negausi - jos siejamos su strateginės reikšmės informacija, tad nelabai yra į ką kreiptis pagalbos..."

Įgyvendindamas jam patikėtą užduotį Žilvinas visą laiką dirbo Klaipėdoje, su likusia komanda bendraudamas internetu bei "Skype".

"Laurynui ir Vyteniui gyvai ranką spaudžiau tik vasaros pradžioje. Šiais laikais viskas daroma internetu", - sakė IT specialistas.

KROVINYS. Šiuo metu orbitoje su 4127 kg sveriančiu erdvėlaiviu "Cygnus" skrieja ir 1,5 tonos krovinys. Tarptautinę kosminę stotį jis turėtų pasiekti sekmadienį. Kosmonautai jį iškraus rankomis. Iš 33 ten atsidūrusių nanopalydovų visi yra amerikiečių, išskyrus tris: vienas priklauso Peru Vingso universitetui, du - Lietuvai.

Šiuo metu orbitoje skriejantis lietuviškas kubo formos "Lituanica Sat-1", kurio matmenys 10x10x10, su kitu 1,5 tonos sveriančiu kroviniu Tarptautinę kosminę stotį turėtų pasiekti sekmadienį. "Kosmonautai krovinį iškraus rankomis. Iš 33 ten atsidūrusių palydovų stotyje bus ir du lietuviški..." - su pasididžiavimu reziumavo Žilvinas.

Ryšį su palydovu užmegzti galės kiekvienas planetos radijo mėgėjas turintis radijomėgėjo leidimą. Tereikia radijo stotelėje palydovui skriejant orbita nustatyti atitinkamus dažnius: FM Radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM balso retransliatoriaus dažniai: į palydovą - 145,950 MHz, iš palydovo - 435,180 MHz; Subtoninis raktas (CTCSS/PL) - 67 Hz.
Daugiau informacijos šia tema galite rasti svetainėje kosmonautai.lt.