Prieškario Klaipėdos rotariečiai - ryškiausios tuometinės visuomenės asmenybės

Prieškario Klaipėdos rotariečiai - ryškiausios tuometinės visuomenės asmenybės

Šiandien sukanka 75 metai, kai buvo įkurtas pirmasis Klaipėdos ROTARY klubas. Ta proga šiandien, 17.30 val., ant "Viktorijos" viešbučio, kur brolija rinkdavosi susitikti, bus atidengta paminklinė lenta.

ROTARY klubų nariais tampa patys aktyviausi bet kurios profesinės veiklos lyderiai. Pastudijavus prieškarinio Klaipėdoje susikūrusio klubo narių sąrašus, galima įsitikini, kad nuo tos taisyklės tikrai nebuvo nuklysta.

Bendruomenės lyderiai

"ROTARY International" sekretoriatas yra išsaugojęs prieškario Klaipėdoje 1938 m. liepos 15 d. susibūrusio ROTARY klubo dokumentus. Įsteigti klubą nėra taip jau ir paprasta. Visų pirma todėl, kad pirmiausiai ROTARY klubas turi būti įsteigtas šalies sostinėje. 1934 m. lapkritį toks klubas jau buvo Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune. Tad klaipėdiečiams burtis kelias buvo atviras. Tačiau reikėjo dokumentų, rekomendacijų, o ir paprasčiausios informacijos.

Tuometiniai klaipėdiečiai pradėjo susirašinėti su "ROTARY International" sekretoriatu Čikagoje, kuris interesantus nukreipė į artimesnę Lietuvai ROTARY būstinę Ciuriche. Pagal tuometinius ir šiandieninius reikalavimus klube privalo burtis ne mažiau kaip 18 narių. Ir kas itin svarbu - pačių įvairiausių profesijų ir veiklos sričių lyderių - po vieną.

Štai kokie klaipėdiečiai pagal alfabetą surašyti išlikusiuose 1938 m. susikūrusio ROTARY klubo sąrašuose: Sergijus Brazys - veterinaras, Valteris Didžys - psichiatras, Juozas Ciplijauskas - Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorius, Viljamas Falkas - Klaipėdos alaus bravoro direktorius, Vladas Grudzinskas - akcinių bendrovių "Maistas" ir "Lietuvos eksportas" direktorius, Mykolas Gureckas - manufaktūros "Balticum" direktorius, Kazys Kemežys - leidėjas, "Ryto" spaustuvės direktorius, Jonas Kybrancas - Žemės banko direktorius, Paulius Lindenau - laivų statyklos direktorius, Mečys Mačernis - Pedagoginio instituto direktorius, Fricas Mejeris - notaras, Vitas Statkus - Lietuvos banko direktorius, Martynas Reišys - laivininkystės akcinės bendrovės "Sandėlis" direktorius, Balys Sližys - Klaipėdos uosto prezidentas, Pranas Vainauskas - muitinės direktorius, Kurtas Šarfeteris - Komercijos ir industrijos korporacijos prezidentas, Kazys Trukanas - Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.

Prieškario Klaipėdos ROTARY klubo prezidentu buvo išrinktas Klaipėdos uosto prezidentas B. Sližys.

PREZIDENTAS. 1938 m. Klaipėdoje susibūrusio ROTARY klubo prezidentas Balys Sližys.

Kadangi tas klubas veikė neilgai (1939 m. Klaipėdą aneksavo Vokietija) ir ryškesnių veiklos pėdsakų nepaliko, "Vakarų ekspresas" pabandė po kruopelytę surankioti, kas gi buvo to pirmojo prieškario klubo nariai. Pavyko "atkapstyti" kelių rotariečių biografijų štrichus.

Smokinguotoji medicinos legenda

Šviesaus atminimo akušerei Elenai Grudzinskienei teko dirbti su medikų legenda - J. Ciplijausku, vadovavusiu ir visai ligoninei, ir moterų ligų skyriui. Būdamas labai reiklus pirmiausiai sau, nenuolaidžiavo ir personalui. Jis sakydavęs: "Akušerė - akmuo, ant kurio pasidėjęs gali tašyti medį." Tačiau tas reiklumas buvo persipynęs su meile bendradarbiams ir bendradarbėms.


Kartais vakarais jis pasirodydavo ligoninėje pasidabinęs smokingu, susirengęs į kokį balių. Palikdavo telefoną, kuriuo prisakydavo skambinti, jeigu kas nutiktų. Ir, iškilus reikalui, sesutės ar akušerės skambindavo. Jis niekuomet nesiteiraudavo, kas ir kaip. Iš karto pasakydavęs "einu" ir tuoj pat atsirasdavęs.

E. Grudzinskienės prisiminimuose (juos saugo Klaipėdoje gyvenanti duktė Rūta Grudzinskaitė-Baužinskienė) aprašyta, kaip vasarą, laisvesnę valandėlę, ligoninės kieme įrengtoje lauko teniso aikštelėje vadovas su rakete išeidavo "paskaldyti" kamuoliuko ir kitus ragindavo tai daryti.

Žiemą, kai būdavo sniego, jis kviesdavo į Girulius gryno oro įkvėpti. Kas nebudėdavo, per pietų pertrauką nuo 13 iki 17 val., imdavo rogutes ir kabindavo jas prie ligoninės direktoriaus balto limuzino, į kurį sėsdavo J. Ciplijauskas su trimis dukrelėmis. Susidarydavo kartais ir dešimties rogučių vorelė.

Atvykus į Girulius - šurmulys, svaidymasis sniego gniūžtėmis, pasivaikščiojimas pajūriu. O paskui visi Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai sugarmėdavo į Girulių kavinukę atsigerti kavos. Po to - vėl, sukabinę rogutes prie limuzino, grįždavo į savo kasdienių darbų verpetą.

1939 m. vokiečiams aneksavus Klaipėdą, Ciplijauskų šeima paliko tik ką pasistatytą namą ir grįžo į Kauną, kur J. Ciplijauskas buvo pakviestas dirbti Vytauto Didžiojo universitete. Atgavus Vilnių jis buvo paskirtas Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriumi ir Moterų ligų skyriaus vedėju. Dauguma darbuotojų ten atvyko iš buvusios Klaipėdos ligoninės.

1941 m. J. Ciplijauskas buvo pakviestas į Kauną dirbti universiteto Moterų klinikos vedėju ir profesoriumi. Be tiesioginio darbo ligoninėje, nemažai laiko užimdavo pasirengimas paskaitoms. Nepaisant sunkių aplinkybių, jis dirbo kiek pajėgdamas, nors kartais skundėsi silpna sveikata.

1943 m. birželį J. Ciplijauskas, eidamas 55 metus, staiga mirė. Jo žmona ir trys dukterys 1944 m., artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus.

"Svarbiausia jo savybė buvo pareigingumas - pirmiausiai ligoniai. Buvo griežtas, reiklus, nemėgo pataikūnų, atjausdavo vargstančius. Domėjosi ne tik savo specialybe, bet ir muzika, menu, literatūra. Ir buvo puikus pavyzdys mums, dukterims. Jis ugdė tikėjimą tikromis vertybėmis. Todėl sugebėjome nepalūžti kovodamos už būvį svetur", - taip savo tėvą apibūdina dabar JAV gyvenanti Birutė Ciplijauskaitė.

Praha, Niujorkas, Čikaga...

Kito ROTARY klubo nario, prieškario "Maisto" ir "Lietuvos eksporto" bendrovių direktoriaus Vlado Grudzinsko biografija, sprendžiant pagal Mažosios Lietuvos enciklopedijos duomenis, yra iš tiesų spalvinga ir netgi paslaptinga.

1893 m. Čikagoje gimęs V. Grudzinskas yra vadinamas Lietuvos prekybos laivyno kūrėju. Baigęs Marijampolės gimnaziją, stojo į universitetą, tačiau buvo paimtas į Rusijos kariuomenę. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Išėjęs į atsargą, buvo "Maisto" ir "Lietuvos eksporto" bendrovių Klaipėdoje direktorius, kūrė Lietuvos prekybos laivyną.

Istorikės Zitos Genienės duomenimis, "Maisto" bendrovė Hamburge už 180 203 Lt nupirko laivą "Maistas". 1936 m. sausį jis įplaukė į Klaipėdos uostą. Nuo jo ir pradėtas kurti prekybos laivynas, nes iki tol krovinius plukdydavo tik užsienio laivai. 1936 m. pradžioje Norvegijoje buvo nupirkti dar du laivai su šaldytuvais - "Rimsfrost" ir "Barfrost", pervardinti "Utena" ir "Kretinga".

Po 1941 m. birželio sukilimo prieš bolševikus Laikinojoje Lietuvos Vyriausybėje V. Grudzinskas buvo maitinimo valdytojas. Per nacių okupaciją suimtas ir 1944 m. išvežtas į Rygą, o iš jos - į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Sovietinei armijai ją užėmus, buvo paleistas.

Po II pasaulinio karo dirbo buhalteriu Marijampolėje. 1965 m. išleistas iš Lietuvos vykti gyventi pas žmoną į Niujorką. Mirė 1967 m. balandžio 8 d. Čikagoje.

NARYS. Vladas Grudzinskas (pirmoje eilėje trečias iš kairės) tarp "Maisto" bendrovės kolegų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų nuotr.

Nuo ūkio darbų iki ministro

1938 m. Klaipėdoje susibūrusio ROTARY klubo prezidentas B. Sližys buvo ūkininko nuo Utenos sūnus. Studijuodamas B. Sližys dalyvavo 1905 m. tautiniame sąjūdyje, buvo Didžiojo Vilniaus Seimo narys. Grįžęs į gimtąjį kaimą, jis slapta skleidė Vilniaus Seimo nutarimus, ragindamas žmones versti rusų valdžią ir kurti savą, lietuvišką.

Dėl politinių persekiojimų B. Sližys buvo priverstas bėgti į užsienį, apsistojo tuometinėje Austrijoje-Vengrijoje ir įgijo inžinieriaus išsilavinimą. 1912 m. grįžo į Lietuvą. Vos grįžęs buvo suimtas, metus praleido kalėjime. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos armiją, 1915 m. su pagyrimu baigė Irkutsko karo mokyklą. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir tapo pirmuoju Utenos apskrities viršininku. 1919 m. stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Krašto apsaugos ministerijos skyriaus viršininku.

1922-1924 m. B. Sližys buvo krašto apsaugos ministras, turėjo lemiamą vaidmenį Lietuvai atgaunant Klaipėdos kraštą. 1924-1926 m. dirbo susisiekimo ministru. B. Sližys pradėjo Šventosios uosto statybą ir geležinkelio Šiauliai-Klaipėda tiesimą, gerino sausumos kelius, tiltus, telefono ir pašto ryšius. 1927-1934 m. dirbo Susisiekimo ministerijoje Plentų ir vandens kelių valdybos direktoriaus padėjėju.

1934-1939 m. buvo Klaipėdos uosto direkcijos prezidentas, rūpinosi Klaipėdos uosto išplėtimu ir modernizavimu. Jo veiklos vaisiai - apyvarta Klaipėda pralenkė Rygos ir Talino uostus, susilygino su Karaliaučiumi.

Informacija

Lietuvoje dabar yra 45 ROTARY ir 7 ROTARACT (jaunųjų rotariečių) klubai.
Rotariečių pagrindinis tikslas - tarnystė visuomenei. Pavyzdžiui, šiuo metu organizacija už asmenines surinktas lėšas - 1,8 mln. litų - įgyvendina tuberkuliozės gydymo projektą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder