Raimonda savo grožiu skina titulus: vakarieniavo net su žymiuoju Cristiano Ronaldo

Lietuvaitė grožio laurus skina apsigaubusi Danijos vėliava, nes čia gyvena nuo pat 11 metų.

Raimonda pasakoja, kad į Daniją persikėlė tuomet, kai jos mama ištekėjo už dano.

„Kai mama pasakė, kad kelsimės gyventi į kitą šalį, man buvo šokas. Kai nuvykome į Daniją, aš po dviejų dienų jau turėjau pradėti eiti į mokyklą. Iš tikrųjų, čia negalima pradėti eiti į mokyklą, kol negauni „geltonos kortelės“ – leidimo gyventi Danijoje.

Mamos vyras buvo labai geras ir jis sutvarkė dokumentus taip, kad nekiltų kliūčių lankyti mokyklos“, – pasakoja ji. Raimonda prisimena, kad šis gyvenimo pokytis sukėlė daug streso, nes ji turėjo pradėti lankyti tarptautinę mokyklą net dorai nemokėdama anglų kalbos.

Ji pateko į klasę, kurioje mokėsi vaikai iš Japonijos, Tailando, JAV, Kinijos, Turkijos, Pakistano.

„Jie visi bent šiek tiek mokėjo daniškai, nes jie ėjo į tą pačią klasę jau metus. Pačią pirmąją dieną jie pradėjo kalbinti mane daniškai, man buvo didelis stresas. Bet per 9 mėnesius aš puikiai išmokau danų kalbą ir galėjau pradėti mokytis daniškoje mokykloje, o kiti mokiniai dar pasiliko toje pačioje klasėje.

Man buvo lengva išmokti kalbą, nes mamos vyras buvo danas ir jis man padėjo mokytis“, – šypteli ji.

Raimonda Gečaitė (nuotr. asmeninio archyvo)

Mokykloje kalbas išmanė geriausiai

Kai Raimonda pradėjo mokytis daniškoje mokykloje, atsirado naujų sunkumų. Nors kalbą ji išmanė, tačiau kartais danus suprasti buvo sunku, nes jie kalbėjo labai greitai, o bendraklasiai nevengdavo ir pasišaipyti iš Raimondos ne taip ištarus žodį.

„Aš buvau nedrąsi savo klasėje, bet po kiek laiko susiradau draugių. Prisimenu, kad 9 klasėje buvo pirmieji egzaminai žodžiu. Labai jaudinausi, kaip man seksis, nes juk jie danai ir savo kalbą išmano geriau, bet vienintelė iš klasės gavau 12-tuką, patį geriausią pažymį.

Aš labai džiaugiausi, tai buvo labai netikėta. Po to iškart skambinau mamai, kuri tuo metu buvo Prancūzijoje ir beveik šaukiau į ragelį, kad gavau 12-tuką.

Mama buvo labai laiminga, vos neverkė, nes labai jaudinosi dėl manęs“, – džiugias akimirkas prisimena ji. Pradėjus lankyti gimnaziją, Raimonda pradėjo mokytis dar vieną – jau trečiąją užsienio kalbą – ispanų.

„Man ji labai sekėsi, nes, kai man kažkas patinka, aš visas savo jėgas skiriu tam dalykui. Aš labai norėjau išmokti šią kalbą, nes su mama buvome atostogauti Ispanijoje, Tenerifėje, Maljorkoje ir ta kalba man be galo patiko.

Savo klasėje buvau geriausiai besimokanti ispanų kalbą ir iš egzaminų raštu, žodžiu gavau aukščiausius pažymius.

Vieną dieną į klasę atėjo iš mokyklos vadovybės ir pasikvietė mane pasikalbėti. Aš labai išsigandau, nes įprastai pasikalbėti ateidavo su tais, kurie bėgioja iš pamokų, nedaro namų darbų.

O aš visada buvau gera mergaitė, dariau namų darbus. Visą klasė į mane keistai žiūrėjo“, – pasakoja lietuvaitė.

Nuotr. asmeninio archyvo.

Tačiau, Raimondai netikėtai pasiūlė dirbti mokykloje – padėti ispanų kalbą mokytis kitiems mokiniams. Už korepetitorės darbą bendraamžiams merginai pasiūlė ir atlygį.

Tuo metu jai buvo 16-17 metų, tačiau tai nebuvo pirmasis jos darbas. Darbas bet kokiu oru „Danijoje vaikams suteikia galimybes dirbti, kad vaikai galėtų užsidirbti patys. Mano pirmas darbas buvo išdalinti laikraščius ir reklamas.

Jis buvo sunkus: prie dviračio turėdavau prisegtą priekabą, kuri buvo pilna reklamų. Jas turėdavau išdalinti maždaug 150-čiai namų.

Dirbdavau kartą per savaitę, bet būdavo labai sunku tempti tą dviratį su sunkia priekaba į kalną, o ypač žiemą, kai snigdavo arba lydavo. Prisimenu, kad viena mano draugė iš Lietuvos buvo atvykusi pasisvečiuoti ir aš turėjau dirbti. Pasiūliau jai man padėti ir pasidalinti pinigus per pusę.

Ji man padėjo, bet vėliau stebėjosi, kaip aš galiu tai daryti. Buvo sunku, bet man patiko, nes galėjau kartu ir pasportuoti, ir gauti pinigų“, – pasakoja Raimonda.

Vėliau mergina susirado ir kitų darbų: kavinukėje plovė indus, padėjo senukams tvarkytis namuose. „Mano tėvai klausdavo, kam aš dirbu tuos sunkius darbus.

Man iš tikrųjų netrūko pinigų, man tėvai duodavo 300 kronų per mėnesį, bet norėdavau turėti savo pinigų, kad galėčiau susitaupyti ir po to pirkti viską, ko tik noriu.

Turėjau net 3 darbus vienu metu: dirbau gimnazijoje, tvarkydavau namus ir vakarinėje mokykloje, kurioje vykdavo popamokinė veikla, kur dirbau rūbinėje arba kavinukėje.

Tuo metu dar pati lankiau šokių ir rankinio būrelius“, – šypteli tituluota gražuolė.