Raimundas Vaitiekūnas: "Jeigu turi daugiau proto, mažiau kreipi dėmesio į materialius dalykus"

TRUMPAI APIE SAVE. Gimiau ir augau Vilniuje, mokiausi 23-iojoje vidurinėje mokykloje, kur turėjau gerą patirtį, kai Kęstutis Antanėlis pastatė operą "Jesus Christ", po to 22-ojoje vidurinėje, kur viena klase žemiau mokėsi buvęs premjeras Andrius Kubilius.

KELIAS PRIE JŪROS. Klaipėdoje atsidūriau, kai tėtis atvyko čia dirbti. Patekau į Kristijono Donelaičio vidurinę mokyklą ir tapau balta varna.

LAIMINGAS SKAIČIUS - aštuoni. Tai yra begalybės ženklas, dviejų gyvačių junginys.

VARDĄ man parinko tėtis. Raimondas yra vokiškos, o Raimundo - ispaniškos kilmės vardas.

APIE NUSKENDUSIĄ DOVANĄ. Kai man sukako 7 metai, tėtis padovanojo žaislą - povandeninį laivą, kurį aš sėkmingai nuskandinau Neryje. Žaislas buvo pagamintas Vokietijoje, kainavo tais laikais kosminius pinigus, gal 15 rublių. Laivas galėjo pasinerti į vandenį, švietė gražios lemputės. Ir aš nutariau jį išmėginti rimtomis sąlygomis. Paleidau į upę, ir jis sėkmingai panėrė visam laikui...

VAIKYSTĖS SVAJONĖS. Jeigu dabar prie Vytauto Didžiojo gimnazijos laiptų pakeltume vieną plytelę, tai, ko gero, atrastume trijų draugų palinkėjimus, įdėtus į stiklinį buteliuką. Pirmas draugas Vytas Žalys svajojo tapti diplomatu. Juo ir tapo. Šarūnas Juškevičius norėjo tapti muzikantu ir savo pasiekė. Aš svajojau tapti ekonomikos patarėju, juo ir tapau.

APIE PRAVARDES. Kadangi grodavau bosine gitara, Miko Džagerio garbei vaikystėje draugai pravardžiavo Miku.

NUTRŪKUSI KARJERA. Seniai begrojau, nes buvo tokie laikai, kai blogai pagrojau, mane nušvilpė, tad nutariau, kad jeigu nemoki, tai nėra ko ir pradėti. O stipriai nepavyko grojant šokiuose Klaipėdos žemės ūkio technikume.

APIE SPORTĄ. Gana ilgai lankiau dailųjį čiuožimą, vienam puikiai sekėsi, bet paskyrė partnerę merginą ir kartą ledo arenoje kritau kartu su ja veidu į ledą. Po to atsirado tam tikra baimė. Tada lankiau lengvąją atletiką, tinklinio treniruotes, bet gana didelė ir rimta trauma privertė pasitraukti iš aktyvaus sporto ir tapti dideliu sporto mėgėju.

PIRMOJI DARBOVIETĖ - 7-oji vidurinė mokykla, kurioje dirbau istorijos mokytoju. Bet iškentėjau tik metus. Po to dirbau direktoriaus pavaduotoju.

SU ŽVAIGŽDE. Pirmoji diskoteka Klaipėdos 7-ojoje vidurinėje mokykloje, kai buvau direktoriaus pavaduotojas užklasiniam darbui, pavyko daug geriau. Šiose diskotekose atsiskleidė atlikėjas Žilvinas Žvagulis. Mat kartą išgirdau apie labai blogai besimokantį ir tinginiaujantį mokinį. Pradėjome kartu tvarkyti garso aparatūrą, jam patiko po sceną lakstyti su mikrofonu. Vėliau jis įstojo į muzikos mokyklą, o dar vėliau tapo Žilvinu Žvaguliu...

APIE KELIONES. Būtinai nuvažiuokite pailsėti ir pabūti prie didžiausio Italijoje Gardos ežero. Tai vieta, kurią reikia pamatyti... Į egzotines šalis nesiveržiu, o pagrindinė egzotinė kelionė man buvo išvyka į Kareliją.

APIE ATSIPALAIDAVIMĄ. Mėgstu tvarkytis ūkyje, mėgstu vaikščioti. Pailsiu, kai klausausi vinilinių diskų, tiksliau - "teisingos" muzikos. Turiu sukaupęs nemažą kolekciją. Uogauju, grybauju, fotografuoju. Grybavimo rekordas, kai keliais ropodamas vienu metu radau apie 80 pačių įvairiausių dydžių baravykų.

APIE ĮŽYMYBES. Vaikystėje įžymybės man buvo Mikas Džageris, Polis Makartnis. Žiūrėdavome Tarkovskio, Felinio, Bergmano filmus. Jeigu turėčiau galimybę pabendrauti su kokia nors įžymybe, pasirinkčiau Polį Makartnį.

APIE LAIMĘ. Esu labai laimingas, turiu daug jaunų žmonių, su kuriais galiu bendrauti, turiu didelį dangaus gabalą virš galvos, gyvenu didelėje erdvėje netoli Kretingalės, šalia upelio, turiu pakankamai žinių, gerų draugų. Daugiau nieko ir nereikia.

POPULIARIAUSIA SENTENCIJA. Įsiminiau Kasinskio frazę: "Gyvenimas - tai proto būsena." Jeigu turi daugiau proto, mažiau kreipi dėmesio į materialius dalykus.Materialus dalykas tėra dulkė, atėjo ir dingo. Protas irgi išeina, bet žmonių atmintyje išlieka daug ilgiau. 

KNYGOS. Jaunimui siūlyčiau būtinai perskaityti Homero "Iliadą" ir "Odisėją", Bulgakovo "Šuns širdį", Kasinskio, Keruako knygas. Tai kūriniai, kurie kažką reiškia.

APIE ŽINIAS. Kai aš studentams pasakoju apie tarybinį Klaipėdos laikotarpį, kad čia veikė trys tekstilės fabrikai, kad čia buvo žuvies perdirbimo fabrikas, kuriame iš žuvies žvynų buvo verdami klijai ir jais buvo klijuojami įvairūs kineskopai, jie žiūri į mane išplėtę akis ir stebisi: "Ką, čia veikė tokios inovacijos?" Tada aš jiems pasakoju apie buvusį Klaipėdos prekybos valdybos viršininką Arkadijų Lichtinšainą, kuris pirmasis įvedė savitarną parduotuvėse, kai ta sistema dar tik kelerius metus veikė Europoje. Tada jie klausia: "O kur surasti informacijos apie tai?" Deja, bet nėra kur surasti. Yra tik fragmentai.

APIE JAUNIMĄ. Jis vis labiau supranta, kad juos tyrinėja mikroprocesoriais. Kompiuteriai, mobilieji telefonai, išmanieji televizoriai nuolat juos stebi. Kuo jie domisi, ką jie skaito, kas jiems patinka, ką jie perka. Kai tu atsiskaitinėji mokėjimo kortele, su tavimi ima bendrauti "Google" generatorius. Vis dažniau jaunimas sako nebenorintis bendrauti su robotais ir svarsto, gal geriau paskaityti knygą arba laikraštį. Nesinori, kad tave kiaurai matytų ir nagrinėtų.

APIE UŽLEISTAS POZICIJAS. Mes, seniau čia gyvenantys, dėjom per mažai pastangų, kad Klaipėda netaptų filialų miestu. Mes neturime savo gamybos ir savo paslaugų paketo. Didelė strateginė klaida, kad mes viską atidavėme Vilniui. Mes pamažu tampame užkampiu. Klaipėdoje reikia bent trijų pasaulinių institucijų atstovybių, kurioms suteiktume tiek laisvių ir teisių, kad jos čia rengtų konferencijas, įvairius renginius. Tai galėtų būti susieta su jūrine tematika.

APIE TURTUS. Lietuva yra labai turtinga resursų. Turime mineralinio vandenens, kurio mineralus atskyrus, tarkim silicį, mes galėtume statyti fabriką ir gaminti mikroprocesorius. Dviejų kilometrų gylyje mes turime mineralinio vandens sudėtyje silicio, magnio, jodo, bromo ir labai daug kitų elementų. Jungtinės Amerikos Valstijos tikrai neleistų tokiems turtams gulėti nenaudojamiems...

APIE "STABDŽIUS". Nieko nevyksta dėl įstatyminės bazės netobulumo. Sapropelio panaudojimui - stabdžiai, mineralinio vandens panaudojimui - stabdžiai. Dviejų kilometrų gylyje mes turime 87 laipsnių temperatūros vandenį. Pasiekti šį gylį kainuotų apie 3 milijonus eurų. Ir mes turėtume šiltnamius, kuriuose būtų galima visus metus auginti ką tik norime, mes turėtume žiemos sodus, atvirus ar uždarus plaukiojimo baseinus.

UOSTAMIESTYJE patraukliausia vieta - pajūris, bet jeigu atvažiuoju į senamiestį, tada einu į "Friedricho pasažą". Ta gatvelė man yra labai dvasinga.

APIE KULINARIJĄ. Skaniai pagaminčiau Vilniaus "Neringos" befstrogeną su keptomis bulvytėmis.

APIE GĖRIMUS. Jeigu rinkčiausi, ragaučiau brendžio "Metaxa".

APIE METŲ LAIKUS. Kiekvienas metų laikas - nuostabus. Aš jaučiu didžiulį malonumą, kai žiemą atsikėlęs iš ryto, lipu ant slidžių ir pasileidžiu tiesiai per laukus. Kai labai šalta, į kuprinėlę įsidedu karštos kavos termosą. Šiaip nemėgstu didelio žmonių sambūrio, patinka atokesnės vietelės. Juk ne veltui sakoma: kai vasara - klaipėdiečiai stengiasi dingti kuo toliau nuo jūros, o kai ruduo, visi grįžta atgal.

APIE KITUS. Patinka užsispyrę ir profesionalūs.

TOBULAS VYTAS yra tas, kuris yra universalus.

APIE SAVIKRITIKĄ. Norėčiau atsikratyti per didelio savo atsargumo.

APIE PREKYBĄ. Kadaise yra tekę pardavinėti tulpes, buvo laikotarpis, kai mano pieštus paveikslus Lenkijoje išpardavinėjo dailininkas Ernestas Žvaigždinas. Paišau nuo vaikystės, bet tapyba mano gyvenime atsirado kažkur 1983-1984 metais.

APIE POEZIJĄ. Eiles teko kurti. Kai ką esu išsaugojęs.

APIE PINIGUS. Mažai pinigų - mažai problemų, daug pinigų - daug problemų.

APIE AUTOMOBILĮ. Šiuo metu vairuoju fordą. Henris Fordas yra vienas iš mano mylimiausių žmonių. Teko vairuoti daug ką: nuo "Porshe", "Ferrari", baigiant "Audi Q". Visi automobiliai vienodi. Vairuoti mane mokino "Volvo" centre, tad aš žinau, kas yra automobilis.

APIE KITUS PRIE VAIRO. Nervina, kai žmonės stengiasi apgauti save ir važiuodami pavojingai lenkia, manevruoja, nors per tą patį laiką įveikia lygiai tokį patį atstumą, kaip ir važiuojantieji ramiai.

APIE AUGINTINIUS. Šiuo metu auginu du katinus, o šiaip gyvenime katinų turėjau labai daug. Šunį auginau, bet pernai netekau. Prižiūriu net kaimynų augintinius.

JAUKIAUSIA VIETA NAMUOSE - foteliukas, kurį vadinu altoriumi, apie tūkstantis plokštelių, patefonas, stiprintuvas. Aš ten klausau muzikos.

APIE MISIJĄ. Viską, ką turiu ir žinau, noriu perduoti jaunimui.

APIE GALIMYBES. Jeigu galėčiau atsukti gyvenimo laikrodį, norėčiau grįžti į 2000-uosius... Gyventi iki 2007-ųjų buvo tikras "kaifas"...

PALINKĖJIMAI SKAITYTOJAMS. Linkiu nesumaterialėti...

Kalbino Gintaras TOMKUS