Dar metus gyvensiu Liverpulyje, nes ten įsikūrę ir su manimi grojantys muzikantai. O vėliau šalį rinksiuosi pagal galimybes. Mielai gyvensiu Lietuvoje, jeigu turėsiu sąlygąs čia dirbti.
Kaip praėjo pirmieji sugrįžtuvių koncertai festivalyje "Mėnuo Juodaragis" ir Vilniuje?
Manau, abu puikiai pavyko. Festivalyje mums grojant paskutines dainas pradėjo lyti, tačiau žmonės nesiskirstė, atvirkščiai - užsivilkę lietpalčius ir išsiskleidę skėčius žengė arčiau scenos.
Po koncerto Vingio parke pavyko pasikalbėti su keletu žmonių, kaip ir tikėjausi, jie išskyrė visiškai skirtingas jiems patikusias dainas. Šie pasirodymai buvo pirmieji mūsų koncertai Lietuvoje, prieš tai auditorija nebuvo girdėjusi mūsų muzikos. Manau, daugeliui ji buvo staigmena!
Kokias koncertines erdves labiau mėgsti?
Man patinka didelės scenos, nes techninės galimybės leidžia daugiau - tiek garso, tiek apšvietimo požiūriu. Koncertuose Lietuvoje neturėjome savo vizualinių projekcijų, tačiau ateityje jas tikrai naudosime - didelėje scenoje jos sukuria ypatingą atmosferą. Mažos salės taip pat turi pranašumų: į tokį koncertą žmonės ateina pasiklausyti būtent tavo muzikos, su jais galima artimiau pabendrauti, jie ateina pozityviai nusiteikę.
Kur jums su projekto muzikantais yra tekę koncertuoti?
Kadangi esame dar labai jaunas projektas - susikūrėme 2008-aisiais, mūsų koncertinė veikla tik prasideda. Pirmąjį koncertą surengėme Liverpulio menų institute Paul McCartney salėje. Tai buvo mano studijų baigiamasis darbas. Būtent jam buvo parengtos vizualizacijos, scenos dekoracijos ir specialus apšvietimas.
Tokio pasirodymo Lietuvoje mes dar negalime sau leisti dėl finansinių priežasčių, o muzikiniai klubai dažnai neturi tam reikalingos įrangos. Bet viliuosi, kad ateityje pavyks pristatyti Lietuvos publikai tai, ką geriausiai mokame.
Pramogų verslo tradicijos Lietuvoje ir užsienyje turi skirtumų. Kokius įvardytum?
Lietuvoje pirmenybė dažnai teikiama ne muzikos kokybei, svarbiausiu kriterijumi tampa grupės arba atlikėjo honoraras. Kuo jis mažesnis, tuo didesnė tikimybė, kad dainininkas bus "nupirktas" organizatorių. Todėl gali kilti įtarimas, jog koncertų organizatoriai formuoja klausytojų skonį - užuot duodami publikai, ko ši verta, tiekia tai, kas yra pigiausia. Muzikai, kaip menui, trūksta pagarbos. Į ją žvelgiama daugiau kaip į prekę.
Ar ketini tęsti mokslus?
Juos baigiau šiemet ir šiuo metu neketinu toliau studijuoti. Tačiau neatmetu galimybės įgyti magistro laipsnį ateityje. Dabar norėčiau padaryti trumpą pertrauką ir daugiau dirbti su savo muzika, sukurti naujų dainų.
Dalyvavai muzikiniame realybės šou, kuris padėjo pradžią šio žanro populiarėjimui mūsų krašte.
Turiu prisipažinti, kad nežiūrėjau nė vieno realybės šou ir nesekiau šių įvykių. Nesvarbu, kas vyksta šių šou metu, svarbu, ką žmonės renkasi daryti po jų. Visi tokio tipo projektai yra produkcija vardan produkcijos. Nebent nacionalinis transliuotojas galėtų sau leisti kitokio pobūdžio laidas apie muzikos meną.
Ar palaikai ryšius su buvusiais "dangiečiais"?
Susitikti ar pasikalbėti tenka retai. Dažniausiai bendrauju su Egle Juodyte, kuri šiuo metu studijuoja muziką Londone. Šiemet ji žada mane aplankyti Liverpulyje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą