Romaldas Idzelevičius: "Negi valdyti katilinę yra sunkiau, nei valstybę?"

APIE GIMTADIENĮ. Jeigu švenčiu jubiliejus, tada švenčiu didesniame draugų rate. Eilinį gimtadienį švenčiu su artimaisiais.

APIE DOVANAS. Vaikystėje kaip didžiausią dovaną gavau dviratį. Važinėdavau labai daug. Kai šeštoje klasėje grįžau į Lietuvą, tai mažų dviračių (ereliukų) klasės varžybose užėmiau antrąją vietą šalyje.

APIE VAIKYSTĘ. Kai buvo 2 metukai kartu su tėvais iš Veiviržėnų buvau ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Vežė mus gyvuliniame vagone. Tremtyje praleidau daugiau kaip dešimtmetį. Kai grįžome atgal į Lietuvą, mūsų niekur nenorėjo priregistruoti. Per didelius vargus pavyko laikinai prisiregistruoti Šilalėje. 6 metus gyvenome nelegaliai ir tik po to mums vėl leista gyventi Lietuvoje.

APIE GIMINES. Mes esame giminės su legendiniu lakūnu Steponu Dariumi. Mūsų sodybas skyrė gal 200 metrų. Darius buvo tėvo pusbrolis.

APIE VARDĄ. Vardą padiktavo kalendorius. Kaip ir mano brolių - Vacio ir Stepo - vardas buvo susietas su vardadieniais. Mano tikrasis vardas Romualdas. Bet po to, kai iš Lietuvos ištrėmė visus raštingus žmones, nebeliko mokančių rašyti be klaidų. Taip mano gimimo liudijime ir atsirado įrašas: "Indzelevičius Romaldas". Po to nutrinta ir įrašyta "Idzelevičius". Kai teko išsiimti pasą, mano vardas ir vėl buvo įrašytas neteisingai. Taip ir likau Romaldas. Draugai vadindavo Romu.

APIE LAIMINGĄ ŽVAIGŽDĘ. Esu gimęs po laiminga žvaigžde. Kelis kartus yra tekę atsidurti labai arti žūties. Pirmą kartą, kai buvau 10-11 metų amžiaus, paliečiau aukštos įtampos laidą, kuris prieš tai mirtinai nutrenkė ir mano brolį. Ilgai prabuvau komoje. Ligi šiol ant rankos likęs randas.

Apie 1980-uosius Kauno geležinkelio stoties perone vėlų vakarą iš nugaros užpuolė plėšikai. Su kažkokiu kietu daiktu smogė per galvą. Pajutau, kad prarandu sąmonę. Jaučiau, kad kažkur tempė ir vežė. Atsipeikėjau šaltame Nemune. Šiaip ne taip pasiekiau krantą, be pinigų, žiedo, laikrodžio, kitų asmeninių daiktų. Iš ryto, susiraukšlėjusiu ir šiek tiek pradžiūvusiu kostiumu ir kraujuota galva, priminiau bomžą. Laimei, atsitiktinai sutikau buvusią šokių vadovę, kuri šiaip ne taip mane pažino. Pasiskolinau penkis rublius ir vargais negalais pasiekiau Klaipėdą.
Kartą patekau į automobilio avariją. Iš visų važiavusiųjų vienintelis gyvas ir be jokio įbrėžimo likau tik aš.

APIE FOBIJAS. Kažkas yra pribūręs, kad turiu saugotis vandens. Esu keletą kartų skendęs. Kartą gelbėjau mergaitę, bet ji stipriai įsikabino į ranką ir viena ranka nebesugebėjau išsilaikyti ant vandens. Jeigu nebūtume užplaukę ant seklumos, ko gero, būtume paskendę.

DUOMENYS. Kai ėmė į kariuomenę mano ūgis buvo metras septyniasdešimt devyni. Dabar sumažėjo. Kai šokau, svėriau 68-70, dabar - apie 90 kilogramų. Avalynės dydis - 42 su puse. Akių spalva - pilkai žalsvos.

VAIKYSTĖS SVAJONĖS. Man labai gražiai skambėjo žodis inžinerija. Tada dar nesupratau, ką tas inžinierius daro.

APIE KELIONES. Jeigu galėčiau draugams parekomenduoti kokią šalį aplankyti, siūlyčiau nuvykti į Kubą. Nuostabi jūra, kuria gali bristi labai toli nuo kranto. Vandens ir oro temperatūra yra beveik vienoda, todėl vandenyje gali praleisti visą parą. Patiko papaja. Iš pradžių, tiesa, skonis pasirodė ne koks, bet vėliau įpratau.

APIE MAISTĄ. Maistui esu neišrankus. Valgau viską iš eilės. Pats mėgstu gaminti sriubas ir nevengiu eksperimentuoti. Valgio gamybai naudoju daug aštrių prieskonių. Nevalgau tiktai vieno dalyko - avienos. Nepatinka kvapas. Mėgstu beveik visus vaisius, bet jeigu reiktų pasirinkti, rinkčiausi mandarinus. Patinka jų kvapas, aromatas.

APIE TOBULĄ VYRĄ. Vyras turi padėti žmonai namie. Mes su Skaiste neskirstome darbų į vyriškus ar moteriškus. Galiu kambarį tvarkyti, plauti grindis, dulkių siurbliu valyti kilimą.

APIE TOBULĄ MOTERĮ. Aš ir Skaistė labai sutapom ir man netenka galvoti apie tobulą moterį.

MĖGSTAMAS AKTORIUS. Jaunystėje žiūrėdavau rusų filmą "Karnavalinė naktis" ir tuo metu man patikdavo aktorė Liudmila Gurčenko.

JAUNYSTĖS KNYGA. Rimtų knygų skaičiau daug. Jaunystėje labiausiai patiko Aleksandro Diuma "Trys muškietininkai". Ją perskaičiau tris kartus. Ji įdomi, lengvai parašyta, žodžiu, tokia knyga, kurią gali perskaityti per naktį.

APIE SPORTĄ. Aš ne tik šokau. Buvau slidžių sporto meistras, žaidžiau krepšinį. Domiuosi teniso, rankinio, kitų sporto šakų varžybų rezultatais.

APIE SIMPATIJAS. Jeigu Kauno "Žalgiris" žais su Vilniaus "Lietuvos rytu", palaikysiu kauniečius.

APIE VARDUS. Man patinka dabartiniai - Urtė, Joris. Anksčiau mėgdavau tarptautinius. Kai iš Rusijos grįžau gyventi į Lietuvą, man lietuviški vardai labai keistai skambėjo.

APIE SPALVAS. Patinka ryškios gyvos spalvos. Labiausiai džiaugiuosi, kai žmona rengiasi juodos ir baltos spalvos drabužiais.

APIE PRINCIPUS. Kitiems norint mane priversti pakeisti nuomonę, perkalbėti, galbūt ir reikia pavargti. Jeigu man įrodo, kad kitaip yra geriau, tada galiu nusileisti.

APIE SAPNUS. Po to, kai nutrenkė elektra, kelerius metus kankindavo košmariški sapnai. Sapnuodavau, kad iš dangaus krenta milžiniškas akmuo. Šiuo metu aš nebesapnuoju arba neatsimenu sapnų.

APIE PINIGUS. Pinigų reikia tiek, kad pasijustum žmogumi. Prabanga patinka iki tam tikro laipsnio.

NAMAI. Vertinu visa, kas gražu. Mėgstu klasikinį stilių. Namie vyrauja šviesios sienos ir juodi baldai. Žiemą populiariausia vieta - miegamasis, o vasarą man patinka pjauti žolę, genėti medžius, o kai turiu daugiau laisvo laiko, ant pilvo atsiguliu ir šliaužiodamas karpau kiekvieną stiebelį.

VAIRAVIMO STILIUS. Priklauso nuo savijautos ir nuo to, kaip aš jaučiu automobilį. Jeigu gerai jaučiuosi prie vairo, mėgstu važiuoti greitai ir dažnai nusižengiu eismo taisyklėms. Baudą mokėjau tris kartus.

APIE AUTOMOBILĮ. "Honda-Acord", kurį aš kažkada vairavau, man patiko labiausiai.

APIE KITUS PRIE VAIRO. Nemėgstu, jeigu važiuoja per lėtai. Kai kažkas mieste rieda 30 kilometrų per valandą greičiu, tai atrodo, kad pasivaikščioti išėjo. Nervina, kai nerodo posūkių.

APIE IŠŠŪKIUS. Visada jaudindavausi prieš varžybas. Kai matai, kad tavo komanda geriausia, bet nelaimi, visada patiri stresą.

APIE GALIMYBES. Jeigu būtų galimybė ką nors keisti gyvenime, nieko nekeisčiau. Gal tik vieną kitą smulkmeną.

APIE DRAUGUS. Yra pora draugų, kuriems galėčiau paskambinti naktį ir kreiptis pagalbos. Pažįstamų turiu daug, o susirasti daugiau draugų trūksta laiko. Iš darbo grįžtam labai vėlai, savaitgaliais daug varžybų, konkursų, dažnai tenka teisėjauti.

APIE LAISVALAIKĮ. Labai mėgstu grybauti. Per metus du-tris kartus pavyksta išrūkti į mišką.

APIE SAVIKRITIKĄ. Turiu labai daug bruožų, kurių norėčiau atsikratyti. Dažnai būnu neužtikrintas savo veiksmais. Vengiu vadovaujančių postų. Turiu bėdų su kalba. Kartais sunkiai sumodeliuoju sakinius. Ilgą laiką galvodavau rusiškai ir versdavau į lietuvių kalbą.

APIE KITUS. Labai nemėgstu nepunktualių žmonių.

APIE AUGINTINIUS. Jų teko turėti vaikystėje, dabar tam nebėra laiko.

APIE ATSIPALAIDAVIMĄ. Jokie kurortai, sanatorijos, jokie pliažai man nepatinka. Labiausiai pailsiu dirbdamas įvairius lauko darbus mūsų 10-ies arų plotelyje.

APIE ALKOHOLĮ. Kai buvome jauni, tai mėgdavau vyną. Kažkada pamėgau kavos likerį. Labai patikdavo kavos kvapas. Mėgdavau ir konjaką, ir viskį. Dabar liko vienas gėrimas - "balta". Mėgstu ir alų, nors jis didina rūgštingumą, tačiau vis tiek vasarą kasdien po pusę litro alaus išgeriu. Turėjau seniai būti alkoholikas, nes prieš miegą nuolat išgeriu 50 gramų. Ir tada labai gerai užmiegu. Laikausi tokios tradicijos -ryte ir dieną man niekas nieko neįsiūlys, o vakare leidžiu sau stikliuką atsipalaidavimui.

APIE UOSTAMIESTĮ. Trūksta renginių, senamiestis tuščias, Savivaldybės kultūros ir sporto skyriai miega. Mini Jūros šventės turėtų vykti kiekvieną savaitgalį.

KLAIPĖDA PO 100 METŲ turėtų būti panaši į mažą Niujorką.

APIE GALIMYBES. Jeigu turėčiau galių, padaryčiau, kad nevyktų peštynės tarp partijų ir skirtingai mąstančių. Kad būtų daugiau sutarimo. Neleisčiau, kad Lietuvoje taip stipriai skirtųsi daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių atlyginimai. Nesuprantu, kodėl daugelio valstybinių įstaigų vadovai uždirba daugiau už šalies prezidentę. Negi valdyti katilinę yra sunkiau, nei valdyti valstybę?

APIE GYVENIMO LAIKRODĮ. Jeigu galėčiau sustabdyti savo gyvenimo laikrodį, rodykles sustabdyčiau ties 35 metais.

Dosjė

Gimė 1947 m. vasario 7 d. Trepkalnyje, Veiviržėnų valsčius.
1965-1982 m. šoko (nuo 1969 m. - su žmona) Klaipėdos statybos tresto kultūros rūmų sportinių šokių kolektyve (nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto sportinių šokių klubas "Žuvėdra"). Nuo 1973 m. - šio kolektyvo treneris.
1974 m. tapo tarptautinės klasės šokėju. 1976 m. - Lietuvos Lotynų Amerikos šokių čempionas. 1975-1981 m. - Lietuvos dešimties šokių vicečempionas.
1981 m. baigė laivų inžineriją Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete.
R. Idzelevičiui su žmona Ona Skaistute Idzelevičiene vadovaujant "Žuvėdrai" ji Europos šokių čempionatuose 1999 m., 2001 m., 2003-2004 m. ir pasaulio šokių čempionatuose 1999 m., 2002-2004 m. pelnė aukso medalius.
1997 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, 1999-aisiais - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
1999 m. apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento bronzos medaliu "Už nuopelnus Lietuvos sportui".
2002 m. apdovanotas Lietuvos nusipelniusio trenerio garbės ženklu.
2003 m. apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi.
2005 ir 2006 m. Suteiktas Lietuvos Metų trenerio vardas.
2005 m. suteiktas Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardas.
2007 m. už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas "Sporto garbės komandoro" ženklu.
2007 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanotas "Už nuopelnus Lietuvos olimpizmui".