Sibirietė apie Klaipėdą: "Čia gera energetika"

2014-01-18 00:01

"Aš neprisirišu prie vietos ir nesigręžioju atgal. Kad ir kur būčiau, džiaugiuosi gyvenimu šiandien", - sakė iš Krasnojarsko kilusi, ilgus metus Maskvoje bei Peterburge gyvenusi Larisa Petrova, kuri Klaipėdoje atsidūrė likimo ir meilės valia.

Prieš trejetą metų draugų supažindinta su klaipėdiečiu, smulkutė rudaakė sibirietė po rimtų svarstymų galiausiai pakluso jausmui. Prieš keturis mėnesius ji nusprendė palikti triukšmingus megapolius ir įsikurti lietuviškame ramybės uoste.

Vasariškai žaliuojančios Lietuvos dar nematėte? Neskubėkite daryti išvadų apie mūsų šalį iš dabar dominuojančios pilkos spalvos...

O, ne, ką jūs, man čia labai gražu! Gražus miestas! Taip, saulės mažoka, bet aš prie to pripratusi - Peterburge tokiu metų laiku dar tamsiau.

Kuo patraukli atrodo Klaipėda žmogui, gyvenusiam ir dirbusiam milijoniniuose didmiesčiuose? Jums čia nenuobodu?

Aš gi žinojau, kur važiuoju. Prieš porą metų lankiausi čia pavasarį. Be abejonės, tai kitas gyvenimo tempas, kitas gyvenimo būdas. Ramesnis, lėtesnis. Draugai, kurie aplankė mane per Naujuosius, stebėjosi, kaip aš galėjau taip kardinaliai pakeisti gyvenimo tempą, bet, manau, viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aš visada nusiteikusi pozityviai. Klaipėdoje jaučiu gerą energetiką.

Ką veikiate laisvalaikiu?

Šuniuką vedžioju, - juokiasi. - Turiu jorkiuką, vardu Laki. Vaikštinėju po miestą, susipažįstu pamažėle, kas kur... Cerkvėje lankiausi. Važinėju visuomeniniu transportu. Dar neseniai čia esu, kultūrinio gyvenimo nepažinau, nedaug kur buvau. Labiausiai esu susikoncentravusi į savo darbą.

Ką dirbate?

Dirbu kirpėja Aidos studijoje - nuo pirmos savo atvykimo dienos. Dar iki atvykstant man rekomendavo būtent šį saloną.

Jūs vedate kvalifikacijos kėlimo kursus mūsų kirpėjams, tiesa?

Taip, šioje srityje turiu daug žinių ir patirties, noriu tuo pasidalyti. Krasnojarske įgijau du aukštuosius išsilavinimus - technologės inžinierės ir pradinių klasių mokytojos, bet visą gyvenimą paraleliai mokiausi to, kas man arčiausia širdies: kirpėjos amato, meno ir mokslo. Maskvoje dirbau technologe vokiečių kompanijoje "Goldwell", gaminančia plaukų priemones, nuolat lankiausi kirpėjų virtuozų kursuose, netgi privačiai samdžiau chemiką - studijavau, kas atrodė reikalinga mano darbo srityje. Manau, kirpėjui nepakanka sugebėti nukirpti ir nudažyti plaukus; jei esi profesionalas, turi išmanyti plaukų struktūrą, žinoti, kodėl jie, pavyzdžiui, praranda blizgesį arba kodėl galvos oda pleiskanoja. Trichologija - labai įdomus mokslas apie plaukus.

Kur gyventi jums patiko labiau - Maskvoje ar Peterburge?

Maskvoje gyvenau trejus metus, Piteryje - vienuolika. Piteryje patiko labiau - geresnė aura.

Lietuviškai mokate vos keletą sakinių. Ar klientai jus supranta?

Susikalbame, tačiau jaučiu diskomfortą dėl kalbos barjero, nes man labai patinka bendrauti su žmonėmis. Lankysiu kursus ir išmoksiu lietuviškai, esu tvirtai pasiryžusi... nors jūsų kalba iš tiesų labai sunki. O kol kas klientai kalba su manim pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Aš juos suprantu širdimi, - šypsosi.

O gatvėje ar parduotuvėje nekyla problemų dėl kalbos?

Tik vieną kartą pasijutau nesmagiai, kai gatvėje užkalbinau merginą - klausiau krypties, bet ji mane ignoravo - ėjo ir nuėjo. Galbūt nesuprato, ką sakau. Užtat kitas atvejis labai pradžiugino: prekybos centre palikau telefoną, bet jį radę jaunuoliai man grąžino. Neįtikima!

Ar tiesa, kad lietuviai pernelyg santūrūs? Jums, kaip sibirietei, turėtų būti nejauku tarp uždarų žmonių.

Aš dar per trumpai čia gyvenu, kad vertinčiau, kokie yra lietuviai. Taip, jaučiu, kad žmonės nori išlaikyti tam tikrą atstumą, bet man tai nekelia problemų. Maskviečiai dar uždaresni. Ten susidūriau su tokiu reiškiniu, kad kai kurie žmonės linkę bendrauti dėl naudos, dėl statuso. Man tai buvo ypač nepriimtina, nes esu įsitikinusi, jog visais atvejais reikia išlikti žmogumi. "Maskva tave perlauš", - sakė man draugai. Kurgi ne! Aš ne taip išauklėta.

Ar savo tėvus aplankote?

Rečiau nei norėtųsi... Pusantrų metų jau nemačiau. Tėvukai jau garbingo amžiaus, abu pasiligoję. Mano sesuo juos prižiūri.

Pritarė jūsų kelionei iš namų?

Ne, nepritarė. Aš šeimoje balta varna. Jie visi gydytojai: abu tėvai ir sesuo. O aš nuo mažų dienų veržiausi į kirpėjas: kirpau lėles, drauges ir labai žavėjausi šiuo darbu. Aštuntoje klasėje buvau sumaniusi mesti mokyklą ir eiti mokytis kirpėjos amato, bet tėvas griežtai užprotestavo: jokių kalbų. Teko baigti vidurinę ir institutą, įgyti inžinierės specialybę, kurios nei norėjau, nei man reikėjo. Tuo pat metu buities rūmuose lankiau kirpėjos kursus. Paskui išvykau į Maskvą, grįžau, vėl mokiausi - šįkart pedagogikos, ir vėl išvykau į Maskvą... Aukštasis išsilavinimas, aišku, netrukdo, - juokiasi, - bet aš visą laiką troškau pranokti didžiausius virtuozus kirpėjus...

Ilgitės namų?

Taip. Bet kai grįžtu į Krasnojarską, greitai pajuntu, kad noriu vėl išvažiuoti. Kažko man ten trūksta.

Ko būtent?

Nežinau... Kiekviena vieta turi savo specifiką, būdingą mentalitetą. Kai žmogus tai išauga, jam metas išvykti.

Koks buvo mėgstamiausias patiekalas iš tų, kuriuos ruošdavo mama?

Barščiai! - Larisa nušvinta. - Rūgštūs, su raugintais kopūstais! Ir kotletai. Ir dar blynai. Paprasčiausi mamos blynai.

Kaip vertinate lietuvių virtuvę?

(Galvoja) Man labai patiko tas patiekalas, kurį sudaro bulvės, silkė ir dar kažkas ypatingo.

Kastinys?

Taip! Neapsakomai skanus!

Negaliu nepaklausti apie cepelinus.

Na, taip, ir jie man patiko... Bet labai jau dideli...

Laikotės dietos, sveiko gyvenimo būdo?

Niekada nesilaikiau dietų ir esu prieš jas iš principo. Mažos porcijos ir sportas - gražios figūros formulė. Labai mėgstu gerą pirtį su baseinu ir slidinėjimą.

Kokiais kulinariniais šedevrais nustebinate savo gyvenimo draugą?

Įdaryta žuvimi. Sluoksniuotu bulvių ir faršo apkepu. Nesu virtuvės virtuozė, bet valgį namuose gaminu... - šypsosi.

Kaip judu susipažinote?

Draugų rate. Žinote, jis manęs prašė nieko apie jį nepasakoti. Asmeninius reikalus geriau pasiliksime sau.

VIETA. "Kiekviena vieta turi savo specifiką, būdingą mentalitetą. Kai žmogus tai išauga, jam metas išvykti", - sakė Larisa, prieš 15 metų palikusi gimtąjį Krasnojarską, prieš 11 m. - Maskvą ir prieš keturis mėnesius - Peterburgą.

Suprantu. Ką jums reiškia sąvoka "graži moteris"?

Nėra tokios sąvokos, jeigu klausiate apie išvaizdą. Nepripažįstu jokių išvaizdos etalonų. Grožį lemia intelektas.

Yra toks stereotipas, kad rusės moterys mėgsta ryškiai dažytis ir persipuošti. Jūsų išvaizda tą stereotipą paneigia.

Taip, pastebėjau tokį polinkį. Čia, manau, reklamos įtaka. Kartais žmogų tiesiog gatvėje norisi imti ir perrengti.

O Klaipėdoje?

Čia labai stilingi žmonės.

Atvirai..?

Atvirai! 60-70 proc. žmonių rengiasi labai stilingai. Kalbu labiau apie jaunimą.

Pastebėjote, kad mūsų mieste dominuoja vyresniojo amžiaus žmonės?

Tikrai? Nepastebėjau. Buvau naktiniame klube - ten mačiau daug jaunimo.

Maskvoje, Piteryje dirbote su garsiomis tenykštėmis žvaigždėmis. Gal galėtumėte papasakoti apie šio darbo specifiką?

Dirbau kaip stilistė projekte "Žvaigždžių fabrikas", taip pat naujamečiuose televizijos projektuose, su įvairiomis popmuzikos grupėmis. Bet aš tų pavardžių nesureikšminu. Tikrai nepuldinėdavau: "Oi, Filipai Bedrosovičiau, gal galėčiau su jumis nusifotografuoti?" Dariau savo darbą, ir tiek.

Bedrosovičius - čia kas?

Nagi Kirkorovas...

Kuriozų dėl jo arogancijos nepatyrėte?

Na, ne. Neįžeidė ir niekur nepasiuntė, - juokiasi. - Žmonės kaip žmonės. Jų asmeninių reikalų negaliu pasakoti. Darbas su artistais įpareigoja "išjungti" savo ausis ir jokios informacijos vėliau neplatinti.

Kokias vietas Lietuvoje aplankėte ir kas jus stebina mūsų šalyje?

Dar mažai kur buvau... Mačiau Palangą, dar kažkur buvau, tik gaila, negaliu pasakyti vietovių pavadinimų, geriau jau būčiau užsirašiusi, - juokiasi. - Stebina... Nustebau išgirdusi, kad Lietuvoje daug žmonių žudosi. Tikrai nesuprantu kodėl. Juk čia geras gyvenimas!