Sigutis Jačėnas: "Laimė - mokėjimas džiaugtis mažais dalykais"

Šia proga jo paprašėme atsakyti į mūsų dienraščio savaitgalio anketos klausimus:

GIMTADIENIUS švenčiu labai ramiai. Ir šį kartą laukiu žmonelės, atvažiuojančios iš Vilniaus su pyragu. Kartu su ja nueisime pavaikščioti prie jūros. Kai dukrytė Julija buvo maža, stengdavausi savo ar jos gimimo dieną būti scenoje, koncertuoti, vaidinti... Ir pakviesti kuo daugiau draugų.

APIE GIMTADIENIO DOVANAS. Senelis man buvo padovanojęs dviratį, bet ne gimtadienio proga. Gimimo dieną jis man atnešė tikrą stalinį futbolo žaidimą su spyruoklinėmis figūrėlėmis. O prieš porą metų mane labai sujaudino duktė, gyvenanti Anglijoje. Ji atbogino puokštę, kurios aš negalėjau pakelti.

APIE VARDĄ. Aš visada mamos klausinėjau, kodėl mano toks vardas. Kodėl ne Kazimieras, nes gimiau per Šventą Kazimierą. Pasirodo, kaime buvo kažkoks nevykėlis Kazys, ir tėvai tokio vardo nenorėjo. Todėl tėvas kitą vardą parinko. Tai nebūtinai mažybinis vardas. Juk Sigutis skamba kaip ir kunigaikštis Kęstutis. Mane vadindavo įvairiai, trumpindavo. Ir Sigiu pašaukdavo, senelis Siga vadindavo.

APIE PRAVADES. Mane ir Storu vadindavo, nes nuo vaikystės buvau apkūnus. Vėliau dėl gražaus balso mane pravardžiuodavo Kybartu, kuris tuo metu buvo diktorius televizijoje.

"SKAMBUTIS". Ši pravardė lydi mane ir iki šiol. Viena vertus, didesnei auditorijai aš tapau žinomas kaip pirmasis "Teleloto" laidos vedėjas. Antra vertus, kokia kaina. Amžinatilsis aktorius Petras Likša, vaidinęs televizijos seriale "Petraičių šeima", sakydavo: "Aš visam gyvenimui tapau tiktai Petraitis." Aš supratau, kodėl Rolandas Kazlas išėjo iš televizijos. Nes tai trukdo. Aš linkiu, kad mūsų Karalienei Luizei (Ingai Jankauskaitei) tai netrukdytų.

MOKYKLOJE man labai patiko algebra. Nenorėjau aš būti aktoriumi, norėjau būti arba muzikos, arba matematikos mokytoju, arba teisininku. O paskui apgyniau vieną vaikiną kieme ir jis atsilygindamas nuvedė mane į dramos būrelį. Tada ir mečiau visus sportus ir dainavimus.

APIE SPORTĄ. Perėjau visas sporto šakas: ir regbį, ir krepšinį, ir plaukimą, ir rankinį. Bet ilgiausiai užsibuvau laisvosiose imtynėse. Mane į miesto rinktinę paėmė dėl didelio svorio. Aš netgi pirmą vietą be kovos laimėjau, nes neatsirado mano svorio kategorijos priešininko. Tėvukas buvo lankęs klasikines imtynes ir mes su juo vieną kartą susiėmėm, kai jis man pasakė: "Nagi, parodyk, ko tu išmokai." Kaip mus buvo išmokę, aš jį perverčiau vieną kartą. Tai jis pasitempė kaklą ir porą mėnesių vaikščiojo persikreipęs.

APIE TREMTĮ. Baigęs 10 klasių aš išėjau iš Kauno 27-osios vidurinės mokyklos. Tuo metu buvau didžiausios komjaunimo organizacijos mieste sekretoriaus pavaduotojas. Tačiau pamačiau, kokia tai yra dviveidystė, ir mečiau komjaunimo bilietą. Tada teko išeiti ir iš mokyklos...

APIE KILMĘ. Aš esu kaunietis, dabar tapęs klaipėdiečiu. Uostamiestyje gyvenu jau dešimt metų. Čia atvažiavau paskui žmoną, po to, kai ją pakvietė į Muzikinį teatrą. Prieš atvykdami į uostamiestį dar 25 metus gyvenome Vilniuje. Ten susituokėme, ten ir dukra gimė. Bet kas aš esu iš tikrųjų, neseniai pasakė vienos Klaipėdos kavinės darbuotoja: "Jūs esate kaunietis, nes koldūnus valgote su šaukštu."

APIE SKIRTUMUS. Vilniečiai yra vilniečiai, nes gyvena sostinėje. Kauniečiai jaučiasi labiau prislopinti, jaučiantys tam tikrą nuoskaudą. Pro juos pravažiuoji kažkaip. Klaipėdiečiai, sakyčiau, toli nuo centro, laisvesni, labiau atsipūtę. Bet kaip visada lazda yra su dviem galais. Kartais ir apsileidimo čia daugiau pastebima. Bet man čia labiausiai patinka, nes aš esu ne didmiesčio vaikas. Klaipėdoje viskas šalia. Aš čia nebeturiu automobilio. Man jo ir nereikia. Visur galiu nueiti, viską galima ranka pasiekti.

APIE ZODIAKĄ. Mano Zodiako ženklas - Žuvys. Dvi. Viena plaukia į vieną, kitą - į priešingą pusę. Ir aš visą laiką esu abejonėse. Man apsispręsti labai sudėtinga. Geriausia, jei reikia pirkti kokį daiktą ir jis yra paskutinis, tada lengviau pasirinkti. Ilgiausiai rinkausi mikrobangų krosnelę. Aš tris kartus ją keičiau, vis kas nors užkliūdavo. O greičiausiai esu nupirkęs šaldytuvą mamai, kai jai sugedo senasis. Atėjau, pamačiau ir iš karto nupirkau.

LAIMINGAS SKAIČIUS man yra septyni.

PATARIMAS. Jeigu norite būti laimingi, turite išmokti pasitenkinti mažais dalykais.

APIE KULINARIJĄ. Kartą bandžiau tėvams iškepti blynus. Išėjo vienas krakmolas su vandeniu. Bet tėvai nutylėjo ir valgydami tuos "blynus" gyrė mano kulinarinius sugebėjimus. Buvo laiko tarpas, kai aš gaminau valgį. Mane dukra ir žmona netgi girdavo, kad aš skaniai gaminu. Bet pastaruoju metu aš šią sritį užleidau žmonai. Šiaip nesu nei gurmanas, nei didelis kulinaras.

APIE DIETAS. Pastaruosius ketverius metus bandau maitintis pagal savo kraujo grupę. Ir ta dieta gana efektyvi. Keista, visą gyvenimą mėgau pomidorus ir vištieną, o dabar vengiu. Ir duonos nebevalgau. Tiesa, be dietos, dar reikia ir vaikščioti daug. Ir aš rytais, kai atšyla, stengiuosi kuo dažniau vaikščioti prie jūros. Mano gyvenimas taip ir bėga: numetu kokį dešimt kilogramų ir jie paskui pamažu sugrįžta atgal.

APIE LAISVĘ. Mano savaitgaliai nesiskiria nuo darbo dienų. Visos dienos panašios. Mano dienos kaip šventė, esu laisvas. Jei nenoriu šiandien nieko daryti, ir nedarau.

APIE SAIKĄ. Man užtenka vieną kartą per metus užmesti meškerę, vieną kartą per metus pagrybauti. Jokios manijos prisikrauti pilnus krepšius grybų neturiu. Kai pamatau kitus, svarstau, ką gi žmonės su tiek grybų darys? Vargas. Kur jie dės visus tuos kalnus?

APIE KNYGAS. Man nepatikdavo detektyvai. Labiau domėjausi fantastine literatūra. Kažkada Vytautas Kernagis po savo koncerto priėjo prie mano dukros ir pasakė: "Julija, tu turi perskaityti tris knygas: Keruako "Kelyje", Alesandro Bariko "Novečentą" ir Jurgio Kunčinos "Tūlą". Aš irgi jaunimui patarčiau perskaityti šias knygas. Dabar skaitau "Čipolino nuotykius". Noriu vaikams pastatyti spektaklį ir dabar tai mano stalo knyga. Šioje knygoje rašoma ne tik apie daržoves. Ten daug ir apie žmones. Teisinga knyga.

SENTENCIJA. Mano mėgstamiausia: "Šypsokis, rytoj bus dar blogiau." Arba kita: "Ir tai praeis."

APIE NAMUS. Man patinka kūrybinga netvarka.

APIE MINUSUS. Dažnai paskubu reaguoti į situaciją. Reiktų ramiau išlaukti, nes paskui imu gailėtis, kam čia taip reikėjo. Pakenkiu pats sau.

APIE NORUS. Visą gyvenimą norėjau būti režisierius. Ir netapau. Ir mano traukinys jau nuvažiavo.

ESU nepastovus, jautrus.

APIE NUOSTOLIUS. Nė vienos svetimos kalbos neišmokau. Tai didžiausias nuostolis.

APIE "ŽALGIRĮ". Aš visada sergu už Kauno "Žalgirį". Bet aš už tą "Žalgirį", kurio žaidėjų pavardes žinodavau. Modestas Paulauskas gyveno kaimynystėje. Jis vienintelis Kaune turėjo juodą "Volgą" ir numerį "0005". Kai jis grįždavo, mes jam lagaminus į trečią aukštą užnešdavome. Jis mums kramtomosios gumos duodavo. Tai kaip aš galiu nesirgti už "Žalgirį"?

PINIGAI yra galimybės. Gali labiau pasirinkti ką daryti. Nepriklausomoje Lietuvoje gyvenu jau ketvirtį amžiaus ir esu labai nusivylęs, kad nesulaukiau, kol bent vienas valdžios vyras ar moteris imtų ir pasakytų: "Žinote, man gėda gauti tokį atlyginimą. Man per daug." Ir nusirėžtų sau. Per ketverius metus dalyvavau gal 200 "Teleloto" žaidimų ir teko paskelbti ne vieną milijonierių. Gaila, kad spauda pradžioje akcentuodavo kai kurių laimėtojų nesėkmes. Žinoma, pasitaikydavo ir nelaimių. Didelis laimėjimas, dideli pinigai, didelė valdžia visada kartu yra ir didelis išbandymas.

APIE BAIMES. Siaubingai bijau aukščio. Vengiu skristi lėktuvu.

MAN NEPATINKA, kai neatsako į laiškus, kai sako viena, o daro kita. Chamizmas nepatinka.

APIE PLAUKUS. Kai tik artėja Naujieji metai, kai dunda Kalėdų karavanas ir reikia persikūnyti į Kalėdų Senelio vaidmenį, man dažo plaukus baltai. Vargsta su manimi visą dieną. Po to vaikštau kaip plastmasine galva. Nesinori dėtis peruką ir klijuoti netikrą barzdą. Su metais supratau, kad yra ir kitas būdas keisti plaukų spalvą, dabar aš juos purškiu.

APIE AUGINTINIUS. Vienoje laidoje į klausimą, kokia yra jos svajonė, dukra kažkam leptelėjo, kad nori šuniuko, pudelio. Viskas, grįžtu namo, kažkas skambina ir sako: turim pudelį. Kainavo 20 "baksų". Baksu jį ir pavadinom. Kirpėja, kuri jį kirpo, mums sakė dažnai važiuojanti į parodas ir ten radusi tokį užrašą apie šunis: "Tai dar ne žmogus, bet jau ir ne šuo." Iš tikrųjų mūsų Baksas viską žinojo, kada iš lovos atsikelti, kada vėl atsigulti.

KRANTINĖ yra mieliausia Klaipėdos vieta. Ir dar Smiltynė, pušynas bei pajūris.

APIE PLANUS. Vakar man paskambino iš Panevėžio ir sakė, kad neseniai viename kino festivalyje pamatė suomių filmą, kuriame aš vaidinau nedidelę taksisto rolę. Balandį planuoju važiuoti į pristatymą.

JEIGU žinočiau, kad liko gyventi tik viena diena, su žmona nueitume prie jūros.

GYVENIMO laikrodžio rodykles palikčiau ten, kur jos yra dabar. Man ir dabar gerai. Aš labai gerai jaučiuosi sendamas. Aš visai nenoriu grįžti į vaikystę ar jaunystę.