Susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino filmai

Pasak jos, susidomėjimą žmogaus smegenų veikla paskatino paauglystėje matyti filmai.

Studijose realizavo save

Neurobiofizikos mokslas tyrinėja gyvąsias sistemas ir nervų sistemos veiklą. E. Jašinskaitė prisiminė, kad šia disciplina ji susidomėjo X klasėje. „Atėjus laikui pasirinkti, kokius dalykus plačiau mokysiuosi vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, ilgai svarsčiau. Buvo labai sudėtinga išsirinkti, nes visi trys gamtos mokslai – fizika, biologija ir chemija – labai man patiko“, – tvirtino pašnekovė.

Paauglystėje susižavėjusi mokslinės fantastikos filmais, kuriuose gvildentos dirbtinio intelekto temos, E. Jašinskaitė ėmė apie tai ieškoti informacijos internete ir mokslinėje literatūroje.

„Ne kartą žiūrėjau Marvel žanro filmus, „Geležinį žmogų“. Nuolatos kildavo klausimai, kaip reikia padaryti tokią programą, kad dirbtinis intelektas bendrautų visiškai taip pat, kaip žmogus. Kuo daugiau pradėjau domėtis šia tema, tuo labiau ji man darėsi įdomesnė“, – pradžią prisiminė pašnekovė.

Mergina nutarė ieškoti studijų programos, kurioje būtų visos šios disciplinos – tam puikiai tiko neurobiofizika. Vis dėlto baigusi mokyklą, E. Jašinskaitė svarstė ir apie medicinos, inžinerijos, fizikos studijas.

„Medicinos pabūgau, nes šioje profesijoje žmogaus gyvybė nuolatos yra tavo rankose, man tai – per didelė atsakomybė. Pagalvojau, kad geriau būsiu greta tokio darbo ir rinksiuosi neurobiofizikos mokslus“, – atskleidė pirmakursė.

Pasak kretingiškės, studijuojančių neorobiofiziką nėra daug – šiuo metu mokosi 27 žmonės, 2/3 jų – merginos. Studentė prisiminė, kad jai buvo sudėtingi pirmieji mėnesiai, atvykus į Vilnių: „Naujas miestas, kurį žinojau minimaliai, reikėjo laiko priprasti prie naujo gyvenimo būdo.“

Anot pašnekovės, pirmasis studijų semestras nebuvo sudėtingas. „Kartojome ir gilinome paskutinių metų mokyklos kursą, tad sunku nebuvo, o įpusėjus semestrui, norėdama išlaikyti gerus rezultatus, turėjau įdėti daugiau pastangų“, – sakė E. Jašinskaitė.

Pirmoji sesija kretingiškės neišgąsdino. „Maniau, kad viskas bus panašu kaip rengiantis brandos egzaminams. Ganėtinai daug laiko sesijos metu praleidau bibliotekoje, mokiausi nemažai. Rezultatai – geri, žinoma, visada norisi dar geriau“, – su šypsena kalbėjo studentė.

Bendroji chemija, fizikinė chemija, organinė chemija, dalykinė anglų kalba, matematika, įvadas į neurobiologiją – keletas disciplinų, kurias E. Jašinskaitė jau studijavo. Labiausiai mergina laukia gilesnių neurobiologijos disciplinos studijų.

Studentei įdomu, kaip veikia žmogaus smegenys, todėl ji svarsto ateityje rinktis neurobiologijos magistro studijas. „Dauguma žmonių suprantama esminius aspektus, kaip veikia žmogaus smegenys, tačiau šioje srityje dar yra daugybė neištirtų dalykų – tyrimams yra didžiulė erdvė.

Noriu suprasti, kaip aš galvoju, kodėl žmonės mąsto. Neurobiofizika – artima sritis psichologijai, tačiau šiame moksle giliau nagrinėjamos žmogaus smegenys ir jų veiklą“, – komentavo E. Jašinskaitė.

Siekia universalumo

Pašnekovė žavisi kolokagatijos – Senovės Graikijoje gero piliečio fizinių ir moralinių savybių visuma, kaip auklėjimo idealas – principais, todėl po paskaitų aktyviai dalyvauja studentų atstovybės veiklose.

„Noriu būti kuo universalesnė. Žaviuosi tais, kurie sugeba keliose srityse siekti gerų rezultatų. Žmonės, kurie susikoncentruoja į vieną dalyką, turi ir kitiems mažiau ką papasakoti, toks pašnekovas po kurio laiko pasidaro nuobodus. Universalių žmonių pokalbiai platūs, gilūs ir visada atsiras temų, kurios dar nėra aptartos“, – tikino E. Jašinskaitė.

Mergina priklauso Vilniaus universiteto studentų atstovybei – kuria vizualus, organizacinėje srityje kartu su komada organizuoja renginius. Pasak jos, studentų atstovybėje galima išmokti daug dalykų, kurių nėra konkrečioje studijų programoje, tačiau įgyta patirtis ilgainiui praverčia.

Taip pat studentė savanoriauja VU studentų rengiamoje konferencijoje apie gyvybės mokslus „The COINS 2020“, koordinuoja moksleivių atvykimą į laboratorijas.

Besimokydama Pranciškonų gimnazijoje, ilgus metus E. Jašinskaitė šoko sportinius šokius. Šiandien mergina šią veiklą sustabdė, tačiau lanko aerobinę gimnastiką. „Tai – visiškai kita sporto šaka, dirba kitos raumenų grupės, tačiau be fizinės veiklos jausčiausi dažniau pavargusi ir išsekusi“, – sakė mergina, ateityje neatmetanti galimybės sugrįžti prie sportinių šokių.