Svajonė - paragauti gyvatienos

Kad žmonės bendrautų, juos turi sieti bendri interesai. Prieš penkerius metus kurdami šį klubą manėme, jog jis vienys tik vadovus. Kiek vėliau padarėme tam tikras išlygas. Todėl dabar esame įsitikinę, jog nieko neatsitiks, jei 20 procentų klubo narių bus ne vadovai.

Tai vis dėlto kokiu tikslu įkurtas gurmanų klubas?

Kurdami savo klubo viziją, ilgai svarstėme, ar verta jį vadinti tik "gurmanų klubu", nes toks pavadinimas būtų per siauras. Mes gi esame žmonės, kurie dirba įtemptą darbą. Renkamės į klubą pabendrauti su kolegomis, pasidalyti patirtimi.

Kiek kainuoja būti jūsų klubo nariu?

Stojimo į klubą mokestis yra simbolinis - 100 litų. Kad neįkyrėtumėm patys sau, 25 klubo nariai sutartame restorane ar kavinėje renkasi kartą per mėnesį. Už maistą, kurį tą vakarą ragaujame, sumokame ne daugiau kaip 70 litų.

Pinigai, kurie skiriami klubo veiklai, nėra vien tik tam, kad viską "sukištume" į skrandį. Vadovų gurmanų klubas turi ir savo atributiką, ir ženklelius (ant balto aukso šakutės pasmeigta raudono aukso braškė), kuriuos gauna kiekvienas narys, klube išbuvęs vienerius metus.

O kada žmogus supranta, jog jis - gurmanas?

Jeigu jam patinka atrasti, patirti nauja, sužinoti, vadinasi, jis - gurmanas. Dauguma iš mūsų turi mėgstamą patiekalą, ir kai jį valgome, - mėgaujamės. Galima sakyti, jog kiekvienas iš mūsų yra gurmanas.

Bet ne kiekvienas save vadina gurmanu. Ar tai toks gyvenimo būdas?

Pasaulyje esama gurmanijos krypčių, atšakų. Pas mus gurmaniškumas dažniausiai siejamas su egzotika. Tik įsikūręs Vadovų gurmanų klubas pirmiausia puolė mėgautis egzotiniais patiekalais - tai, ko mums dar neteko ragauti.

O kokios tos gurmanijos kryptys?

Vienai krypčiai priklauso įvairiausių pasaulio tautų virtuvės - kinų, italų, graikų, armėnų ir kt., kitai - kai degustuojami žinomų žmonių mėgstamiausi patiekalai. Jie patiekiami pasakojant jų istoriją, kilmę, kaip buvo pagaminti ir pan.

Ko dar norėtumėte paragauti?

Įdomių patiekalų, kurių norėtųsi paragauti, visada yra. Prieš kelerius metus netyčia prasitariau, jog būtų gerai paskanauti gulbės mėsos, kuri buvo Rusijos carų pagrindinis delikatesas. Ši mintis kilo spaudoje perskaičius žinią, jog Lietuvoje padidėjo gulbių populiacija. Medžiotojams buvo išduoti leidimai dešimtis jų sumedžioti. Pagalvojau, kodėl nepasinaudojus šia proga. Ragavau gulbių mėsos berods per antrąjį gurmanų klubo gimtadienį. Po šio įvykio, kai buvau parodytas per vietines televizijas, patyriau daug nepasitenkinimo - esą kaip galima valgyti tokį garbingą paukštį!..

Norėčiau paragauti gyvatės mėsos. Viename prekybos centre pardavinėjama šaldytos barškuolės mėsa, bet man knieti paskanauti tokios, kokią valgo ten, kur ją valgo.

O kuris patiekalas paliko didžiausią įspūdį?

Neseniai vyko renginys, skirtas afrodiziakiškiems patiekalams. Tai, ką sužinojome ir ką išgirdome renginio metu, sulaužė kai kuriuos stereotipus. Afrodiziakiškas valgymo būdas yra toks, kai aukštos klasės restorane valgoma su pirštais, maistas partneriui į burną irgi dedamas pirštais ir t.t. Tai sukelia tam tikras emocijas.

Taip pat įspūdingas buvo austrių valgymas, nes išgirdau daug naujos informacijos ir dabar, nuėjęs į parduotuvę, galiu išsirinkti tinkamas valgyti austres. Įspūdį paliko ir jaučio sėklidžių, kurios buvo pagamintos pagal prancūzišką receptą, degustavimas.

Ar gurmanai nerizikuoja priaugti svorio?

Stojantieji į gurmanų klubą neturi rūpintis dėl svorio. Viena iš priėmimo į klubą taisyklių - valgyti ir po 18 valandos. Matote, skaniai pavalgyti - lietuviškas bruožas...