Dabarties akimirka
Andromeda KURBATOVIENĖ, psichologė:
NEPRILYGSTAMA. Andromeda Kurbatovienė kartu su bėgančiais metais skaičiuoja ne raukšleles, o įgytą patirtį, žinias ir išmintį. Jos linkėjimas moterims - kad veidą puoštų šypsenos raukšlės, ne pykčio ir rūpesčio. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Žmogaus amžius nusakomas ne vien chronologiniu laiku, tačiau ir vidine jausena. Kartais išgirstame: "Jaučiuosi senas" arba "Man širdy dar ne ruduo", "Jaučiuosi vis dar 20-metė". Kai esame laimingi, sėkmingi, patenkinti savo gyvenimu - jaučiamės jaunesni.
Kiekvieną žmogų, o ypač - moterį, puošia gera nuotaika, šilta, nuoširdi šypsena, draugiškas ir tolerantiškas požiūris į save, į kitus žmones, į pasaulį. Todėl labai svarbu būti dėmesingoms ne tik artimųjų, bet ir savo poreikiams, skirti laiko mėgstamai veiklai, poilsiui, maloniam bendravimui, kad atkurtume fizines jėgas, dvasinę energiją, kuria vėl galėtume dalintis ir džiuginti esančius šalia.
Besišypsanti, pozityviai nusiteikusi moteris tarsi švyti - nesvarbu, kiek jai metų.
Jaunatviškumas nėra vien lygi oda ar nepriekaištinga figūra, tai - vidinė energija, atvirumas naujiems potyriams, žinioms, tikslų siekimas, gebėjimas smalsiai tyrinėti supantį pasaulį, pasidžiaugiant paprastais, bet kartu nuostabiais dalykais, taip, kaip elgiasi vaikai - nustebinti ir pradžiuginti juos gali ir akmenėlis, ir debesėlių atspindys balutėje.
Man atkurti jėgas padeda fizinė veikla - dėmesinga mankšta, kurios metu stengiuosi sutelkti dėmesį į kūno pojūčius, tuo pačiu nukreipdama jį nuo įvairiausių minčių apie dienos darbus, planus, rūpesčius; taip ne tik aktyvinu kūną, bet ir nuraminu protą, tokiu būdu mažinu streso poveikį kūnui ir psichikai. Labai pamėgau jogą. Raumenų darbas padeda greičiau kūnui susidoroti su streso hormonais, todėl labai vertinu fizinį aktyvumą. Praktikuoju dėmesingu įsisąmoninimu pagrįstus streso valdymo metodus, kiek įmanoma, stengiuosi kuo dažniau sugrąžinti mintis į dabartį. Kai mūsų kūnas dabartyje, o mintys ateityje, jaučiame nerimą, įtampą; jei mintys nuklysta į nemalonius praeities įvykius - jaučiame liūdesį, nusivylimą. Sustabdę mintis dabarties akimirkoje, jaučiamės ramiau, elgiamės labiau apgalvotai, tai padeda sėkmingiau siekti tikslų, išgyventi daug džiugių, malonių akimirkų, kurių, mintyse sukdami rūpesčių sūkurius, nespėjame pastebėti.
Kai tik galiu, šypsausi, net būdama viena. Šypsena atpalaiduoja veidą, gerina nuotaiką, nuteikia draugiškai ne tik mane, bet ir aplinkinius, padeda pozityviau bendrauti. Kartais juokauju, kad geriau tegul šypsenos raukšlės veidą puošia senatvėje nei pykčio ir rūpesčio.
Stengiuosi skirti laiko veiklai, kuri mane džiugina, atpalaiduoja, suteikia pozityvių išgyvenimų. Jei tai nepavyksta, bent prisimenu malonius dienos įvykius, akimirkas, kurios sugrąžina šypseną ir gerą nuotaiką. Kiek pavyksta, stengiuosi laikytis subalansuotos dienotvarkės, rūpintis mityba.
Kaip psichologė, į klausimą, kaip nepasenti anksčiau laiko, atsakyčiau taip. Manau, jog svarbiausia - rūpintis savimi: išgirsti savo norus, paisyti savo poreikių, siekti savo svajonių, tikslų, leisti sau patirti naujų įspūdžių, išmokti naujų dalykų, eiti pirmyn, kad ir kas nutiktų, su meile sau, kitiems ir su plačia šypsena veide. Kartu su bėgančiais metais skaičiuokime ne raukšleles, o įgytą patirtį, žinias ir išmintį."
Vidinis variklis
Birutė SKAISGIRIENĖ, Klaipėdos savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja:
NEPAPRASTA. "Kol nori pažinti, pamatyti, suprasti - gyveni", - sako Birutė Skaisgirienė. Jos pamoka - negaišti laiko savigraužai ir negalvoti, kad viskas, kas gražiausia, jau buvo. Tiesiog gyventi. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Turbūt kiekvienas žmogus turi savo vidinį variklį, kuris neleidžia sustoti. Kol judi, kol turi svajonių ir troškimų, kol vis dar yra dalykų, kuriuos nori pažinti, pamatyti, suprasti - gyveni. O man dar daug ką norisi nuveikti. Pamatytumėte stirtą knygų, kurias būtinai noriu perskaityti!.. Dar daug kur norėčiau nukeliauti. Todėl stengiuosi negaišti laiko savigraužai, negalvoju, kad viskas, kas gražiausia, jau buvo. Tiesiog gyvenu.
Geriausias pavyzdys man yra tėtis, kuriam kovą sukaks 76 metai. Jis turi tiek planų, kad jie tikrai nesutilptų dar į kokį šimtmetį. Jam nėra laiko galvoti apie metus, apie ligas, apie senatvę. Yra svarbesnių dalykų. Aš galvoju panašiai.
Jokių specialių receptų neturiu. Bet gyvenime nedaug ką gauname veltui. Viskam reikia bent minimalių pastangų. Norėdamas neapaugti "gelbėjimosi ratais", turi galvoti, ką valgai ir kiek valgai, norėdamas neužteršti savo minčių - turi ieškoti pozityvių ir atsiriboti nuo negatyvių dalykų. Tai nėra lengva. Bet reikia stengtis.
O dėl išvaizdos (ji tikrai nėra nepriekaištinga) turiu būti dėkinga mamai. Ji visada buvo stilinga, pasitempusi. Matyt, savo pavyzdžiu to išmokė ir mus, savo vaikus. Dabar didžiausias mano išvaizdos cenzorius yra dukra. Reaguoju į jos draugiškas pastabas, kaip ir ji - į mano."
Noras ir pastangos
Natalija PILIBAVIČIENĖ, Kelionių organizatoriaus "Grūda" vadovė:
NEPAKARTOJAMA. Natalija Pilibavičienė nesilanko prabangiuose salonuose, bet nuolatos sportuoja, šoka, mėgsta dviratį ir pasivaikščiojimus gamtoje. Ji nuoširdžiai linki visoms moterims norėti jaustis ir atrodyti puikiai bei sąmoningai to siekti. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Kas moterį daro jauną? Pirmiausiai - noras gyventi. Antra - judėjimas. Trečia - gera nuotaika.
Noras būti gražiai reiškia norą šito siekti kasdien, netingėti, įdėti pastangų. Tikrai yra nemažai moterų, kurios turi galimybių, tačiau neturi noro, pritingi.
Judėjimas būtinas. Reikia ne apsilankyti sporto centre, o jame lankytis. Arba šokti, arba užsiimti joga - kiekviena atrandame sau malonią veiklą.
Kaip išlaikyti optimizmą ir gerą nuotaiką? Susikurti ją. Tam irgi reikia sąmoningų pastangų. Blogai nuotaikai pastangų nereikia, nes jai priežasčių atsiras savaime, juk moteris laiko 4 kampus ir patiria įtampą, neigiamų emocijų. Kuri iš mūsų jų nepatiria? Svarbu nesureikšminti, neįsileisti į širdį. Aš laikausi dviejų filosofijų: nėra to blogo, kas neišeitų į gera; iš 100 problemų spręsti reikia gal 10-20, kitos išsisprendžia savaime arba apskritai pasirodo net nesančios problemos.
Aš nesilankau brangiuose salonuose, bet nuolat sportuoju, mėgstu dviratį, vaikštau pėstute po mišką, ypač kai užgriūva neigiamos emocijos - gamta man padeda išsivalyti ir susivokti."
Vidinė giedra ir tikėjimas
Dalia KANCLERYTĖ, režisierė:
NUOSTABI. Kai žmonės sužino, koks yra faktinis Dalios Kanclerytės amžius, - netiki. Kai kurie netgi puola tikrinti asmens dokumentų.Pati režisierė sako, kad jaunatviškos jos išvaizdos paslaptis - tikėjimo nuskaidrinta vidinė giedra.
"Moteris jauna tada, kai jos viduje giedra, šviesu - tada ji spindi iš vidaus. O tos giedros viduje nenusipieši makiažo priemonėmis - ji priklauso nuo požiūrio į gyvenimą, į kitą žmogų, į save. Nuo tikėjimo. Nes jeigu aš gyvenu tik buitinėje plotmėje ir nesirūpinu savo siela, tai kaip aš spindėsiu iš vidaus?
O kitos priemonės... Specialių nesiimu. Kai dirbau televizijoje - buvo tie makiažai, nes taip reikėjo. Masažą darausi dukart per metus, rudenį ir pavasarį, nes tai reikalinga mano sveikatai, plaukioju baseine - irgi dėl sveikatos. Pastaruoju metu kiekvieną rytą darau mankštą ir labai tuo didžiuojuosi! Rūpinuosi sveikata, nes noriu gyventi, noriu kurti, skaityti poeziją, keliauti... Šiuo metu kuriu filmą ir galvoju apie Almutę, kurios nebėra. Noriu pasakyti: kol esam gyvi, sveikinkim vienas kitą, kad ir Kovo 8-osios proga ar be jokios progos, sakykime džiaugsmingus žodžius, apsikabinkime, įteikime gėlę. Mes čia taip trumpam - pasidžiaukime vienas kitu."
Kol dar skirstomės į moteris ir vyrus... Vyrai, sveikinkite moteris. Be politinio ar kitokio pagrindo, be naudos, be tikslo. Pasveikinkite šiaip. Šiandien arba rytoj, arba kasdien. Su gėle ar be gėlės.
Moterys, jeigu jūsų nepasveikino vyrai, pasveikinkite pačios save. Šiandien arba rytoj, geriausia - kasdien. Ir su gėle, ir be gėlės.
Kol esame - tegu mūsų akimirkos žydi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą