Tomas Henksas: "Galėčiau būti vienuolis"

Tomas Henksas: "Galėčiau būti vienuolis"

Kadaise jis buvo be galo drovus, paklusnus vaikas, atsakingas moksliukas. Vėliau tapo dažniausiai siūlomu pretendentu gauti "Oskarą". Aktoriumi, kuris už vieną vaidmenį gavo daugiau nei 51 mln. dol. Keturių vaikų tėvu, seneliu, stačiatikių bendruomenės nariu...

Aktoriui, prodiuseriui, režisieriui, dviejų "Oskarų" laimėtojui Tomui Henksui liepos 9 d. sukanka 58 metai.

Dosjė

Tomas Džefris "Tomas" Henksas (Thomas Jeffrey "Tom" Hanks) gimė 1956 m. liepos 9 d. JAV, Kalifornijos valstijoje, Konkordo mieste.

Jo tėvas Amosas Mefordas Henksas (Amos Mefford Hanks) buvo vietinio restorano vyr. virėjas. Motina Dženet Merilin (Janet Marylyn) dirbo ligoninėje. Tomas buvo trečia atžala keturių vaikų šeimoje.

Prabėgus penkeriems metams po jo gimimo tėvai išsiskyrė. Pagal įstatymą trys vyresnieji vaikai - Tomas, Laris (dabar entomologijos profesorius) ir Sandra (dabar rašytoja) - liko gyventi su tėvu, o jaunėlis Džimas (dabar aktorius ir režisierius) - su motina.

Interviu žurnalui "Rolling Stone" T. Henksas sakė nebuvęs populiarus nei tarp studentų, nei tarp dėstytojų. "Aš buvau moksliukas ir siaubingai, skausmingai, neįmanomai drovus."

1965 m. Tomo tėvas vedė kinę Fransis Vong (Frances Wong), kuri turėjo tris vaikus. Du iš jų gyveno kartu su Tomu, kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje.

Tomas vaidino mokyklos dramos būrelyje, pasižymėjo aktoriaus gabumais ir humoro jausmu. Stoti į Kalifornijos universitetą studijuoti vaidybos buvo logiškas sprendimas, tačiau studijas jis metė, kai tik gavo pasiūlymą dalyvauti nedidelės aktorių trupės veikloje Klivlende.

T. Henksas debiutavo 1979 m. mažo biudžeto siaubo filme, vėliau vaidino keliuose serialuose, šeimai skirtose komedijose, ir tik sulaukęs keturiasdešimtmečio atsiskleidė kaip dramatinis aktorius. 1993 m. suvaidinęs AIDS sergantį homoseksualų teisininką filme "Filadelfija" gavo "Oskarą" kaip geriausias aktorius.

1996 m. - "Oskaras" už filmą "Forestas Gampas".

1998 m. - filmas "Gelbstint eilinį Rajaną", nominuotas "Oskarui" 11-oje kategorijų ir laimėjęs penkiose.

1994 - 2004 m. T. Henksas buvo dažniausiai siūlomas pretendentas gauti "Oskarą" tarp visų aktorių.

Pelningiausias iš jo filmų - "Da Vinčio kodas (2006 m.).

T. Henksas yra antras aktorius, gavęs didžiausią honorarą kino istorijoje: daugiau nei 51 mln. dol. už vaidmenį filme "Angelai ir demonai". Daugiau yra gavęs tik Džonis Depas (Johnny Depp) - 56,5 mln. už kapitono Džeko Sparou vaidmenį filme "Karibų piratai: ant keistų bangų".

1978-1987 m. T. Henksas buvo vedęs aktorę Samantą Liuis (Samantha Lewes) ir su ja susilaukė dviejų vaikų: sūnaus Kolino (Colin), gimusio 1977 m. (dabar aktorius), ir dukters Elizabet En (Elizabeth Ann), gim. 1982 m.

1988 m. vedė aktorę Ritą Vilson (Rita Wilson). Su ja susilaukė dviejų sūnų: Česterio (Chester), gimusio 1990 m., ir Trumano Teodoro (Truman Theodore), gim. 1995 m.

T. Henksas tapo seneliu 2011 m., kai jo sūnus Kolinas susilaukė dukters Olivijos (Olivia). Jo antroji anūkė Šarlotė (Charlotte) gimė 2013 m.

2013 m. interviu Deividui Letermanui (David Latterman) prisipažino, kad jam diagnozuotas cukrinis diabetas.

Aktorius yra religingas, jis priklauso Graikijos stačiatikių bažnyčiai.

Kolekcionuoja spausdinimo mašinėles.

Citatos

Žinote, kaip būna: pasižiūri į fotografiją ir staiga prisimeni, ką veikei iki tol ir po to... Man taip būna su filmais, kuriuos pamiršau jau prieš šimtą milijonų metų.

1956 metais, kai aš gimiau, buvo vaikų gimdymo bumas. Todėl mano amžiaus žmonių yra daugiau nei bet kurio kito.

Aš nebuvau labai gražus nei labai aistringas, nei labai madingas.

Yra skirtumas tarp vienumos ir vienatvės. Aš tikriausiai galėčiau tapti vienuoliu.

Mano asmeninis gyvenimas nebuvo toks sklandus kaip karjera.

Mano tėvai buvo kone pirmieji, kurie ryžosi išbandyti kalifornietišką ištuoką. Pagal Kalifornijos įstatymus aš, du mano tikri broliai ir tikra sesuo turėjo pamotes, patėvius ir daugybę giminaičių pagal visokias linijas.

Kai mano seseriai buvo trylika metų, o man septyneri, mes gyvenome beveik vieni. Tėvas ilgai užtrukdavo darbe restorane, ir mes, galima sakyti, auklėjomės patys. Ir visai negalvojome, kad esame nelaimingi, kad mums nepasisekė ir kas iš mūsų bus. Gyvenome sau, ir tiek.

Jeigu tavo gyvenime nėra apribojimų, tai ir džiaugsmo jame mažiau. Jeigu gali valgyti viską, ką tik nori, tai koks čia džiaugsmas tuo užsiimti?

Viskas šiame pasaulyje turi dvi puses: arba pavyko, arba ne. Visata kalba matematikos kalba.

Mes su tėvu nebuvome labai artimi. Jis nebuvo ir visiška mano priešingybė - drovus, tylus, nelabai bendraujantis. Jis gerai mokėjo dirbti rankomis. Aš - liežuviu.

Kartais gyvenime tenka mobilizuotis - pavyzdžiui, jeigu ruošiesi pabučiuoti merginą arba šunį nori nutempti į vonią.

SŪNUS. Su sūnumi 36 metų aktoriumi Kolinu Henksu.

Hučas (T. Henkso keturkojis partneris filme "Terneris ir Hučas". - Red. past.) mane daug ko išmokė. Aš nežinodavu, ko man tikėtis, kai reikėdavo jį nutempti į vonią ir išmaudyti. Neturėdavau jokio plano, nevaidinau išmokto vaidmens, aš tik reaguodavau į Hučo elgesį.

Prieš filmavimo pradžią tu gali ateiti į aikštelę ir pasakyti: "Klausykit, visa tai tiesiog juokinga. Man kelia juoką visi tie jūsų stovai, kranas su kamera, dėžės ir kitoks inventorius."

Kartą aš numečiau beveik 30 kg, kad pasiekčiau 77 kg svorį. Tai buvo po to, kai teko ryti iki 107 kg, kad nufilmuotų filmo pradžią!

Po filmo "Prarastasis" aš daug ką supratau apie tai, ką gali padaryti žmogui vienatvė, ir suvokiau, jog turėti žmoną ir keturis vaikus - išties didžiulė laimė.

Nuostabu įsimylėti, kai šalia yra Džonas Kendis (John Candy - JAV aktorius. - Red. past.). Gyvenimas - vakarėlis - ei, padavėjau, dar papas fritas! Tiek linksmybių, viskas taip nuostabu. Mes su Rita (Rita Wilson - aktorė, kuria T. Henksas susidomėjo dirbdamas filme "Savanoriai" ir vėliau vedė. - Red. past.) pažvelgėme vienas į kitą ir - oplia! - tai nutiko. Taip, žinau... na, buvau aš tuo metu vedęs. Ir nieko gero čia nėra. Bet aš supratau, kad verta. Aš paklausiau Ritos, ar jai tai tikra, o paskui jau nebebuvo kur trauktis.

Mano pirmoji santuoka (su aktore Samanta Liuis - Red. past.) buvo labai sunki nuo pradžios iki pabaigos. Tik viena džiugina: iš jos išėjo du puikūs vaikai.

Kai mano pirmagimiam sūnui nebuvo nė metukų, mes vertėmės iš bedarbių pašalpų. Gaudavau čekius, nešdavau juos į banką, bet grynųjų iškart neduodavo, reikdavo laukti. Atsimenu šaltą vasario dieną, kai stovėjau eilėje, ore tvyrojo neviltis, aš turėjau 25 dolerius. Man teko apmąstyti planą, tiksliau, du planus. Pirmasis: kai išgrynins, aš apmokėsiu porą sąskaitų. Antrasis: jeigu neišgrynins, tada nusiimsiu septynis dolerius.

Po skyrybų aš pamačiau savo mamą visiškai kitoje šviesoje. Supratau, kad jiedu su tėvu sugriovė šeimą ne dėl savo patogumo - ne, tai buvo nevilties aktas, kuris jiems abiem suteikė be galo daug kančių. Dabar aš suprantu: jie pasielgė taip, kad neišeitų iš proto.

Pradėti kalbą apie Dievą beveik pavojinga, nes tai labai asmeniška tema. Pavyzdžiui, vienas žmogus meldžiasi daiktui, kuris jam atrodo šventas. Kitas sako: "Na, žinai, juk čia tik senas kokakolos butelis!" O tas atsako: "Bet jis pagamintas fabrike, kurį uždarė 1952 metais!"

Su religija esu susidūręs tiesiogiai. Pats lankiau Katalikų bažnyčią. Paskui kurį laiką gyvenau su teta, kuri priklausė nazarėjams (pirmųjų mūsų eros amžių judėjų krikščionių sekta. - Red. past.) - tokiems labai labai rūstiems metodistams. Mano pamotė atsivertė į mormonus dar tada, kai gyveno su tėvu, todėl mormonų irgi prisižiūrėjau į valias. Mokykloje mano geriausi draugai buvo žydai, aš su jais švęsdavau sederą. Mano vyresniųjų vaikų motina ir aš tuokėmės episkopalinėje bažnyčioje ir ją reguliariai lankydavome. Dabar aš priklausau graikų stačiatikių bažnyčiai.

Visi mes tam tikrais momentais apmąstome religinius klausimus. Bet paslaptis yra paslaptis. Galiausiai atsiremi į tai: ką aš pats laikau svarbiu? Kuo aš esu pasiruošęs tikėti besąlygiškai?

Kai nueinu į bažnyčią, - o aš nueinu - apmąstau šią paslaptį. Aš klausiu savęs, kodėl. Kodėl žmonės tokie, kokie yra? Kodėl blogi dalykai nutinka geriems žmonėms? Ir kodėl geri dalykai nutinka blogiems žmonėms? Manau, kad ši paslaptis mus jungia.

Žmonės galvoja, kad turiu skeletų spintoje, slepiu demonus po lova. Bet jie niekada nesužinos visos tiesos apie mane, kaip ir aš apie juos.

Parengė Aras MASIULIS

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder