Uršulė K. Le Gvin: "Išmintingi žino klausimus, o ne atsakymus"

[CITATA]

Spalio 21 d. JAV rašytojai bei literatūros kritikei Uršulei Le Gvin (Ursula Kroeber Le Guin) sukanka 84 metai.

Dosjė

Gimė 1929 spalio 21 d. Berklyje, Kalifornijos valstijoje. Didžiąją savo gyvenimo dalį gyveno JAV Vakarų pakrantėje.

Uršulės tėvas - antropologijos profesorius Alfredas L. Kreberis (Alfred L. Kroeber), vienas žymiausių 20 a. pradžios antropologų. Jis gimė vokiečių emigrantų šeimoje, būdamas 16 metų įstojo į Kolumbijos koledžą ir studijavo anglų kalbą bei menus. Parašė disertaciją antropologijos tema (apie arapahų gentį) - ji buvo pirmoji Kolumbijos universiteto istorijoje. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo Kalifornijos Berklio universitete. Naujojoje Meksikoje, Meksikoje ir Peru atliko archeologinius kasinėjimus.

Uršulės motina - antropologė, psichologė bei rašytoja Teodora Kreber (Theodora Kroeber). Ji išleido knygą "Iši dviejuose pasauliuose" apie paskutinį gyvą jahių genties indėną. 1960 m. tapusi našle, parašė vyro biografiją.

Visi trys Uršulės broliai tapo mokslininkais, profesoriais.

Pirmąjį savo apsakymą būsimoji rašytoja parašė būdama 11 metų. Jį nusiuntė žurnalui, tačiau šis kūrinį grąžino kaip nepublikuotiną.

Le Gvin studijavo filologiją Kolumbijos universitete, gilinosi į prancūzų bei italų literatūrą; laimėjusi Fulbraito stipendiją, išvyko tęsti mokslų į Paryžių. Čia susipažino su istorijos profesoriumi Šarliu Le Gvinu (Charles Le Guin) ir už jo ištekėjo.

Šiuo metu su vyru gyvena Portlende, Oregone. Turi tris vaikus ir keturis anūkus.

Įvertinta daugybe apdovanojimų ir premijų, tarp jų, "Hugo" ir "Nebula", "Jupiterio" ir "Gendalfo", "Janet Heidinger Kafka Prize" ir "National Book Award", "Newberry Silver Medal" ir "Harold D. Vursell Award".

Į lietuvių kalbą yra išversta "Žemjūrės" trilogija: "Žemjūrės burtininkas", "Atuano kapai", "Tolimiausias krantas" (2002).

Citatos

Dabar, senstelėję, jau nebekeliaujame. Vyras užveisė gražų sodą. Turime nedidelį namą miestelyje ant vandenyno kranto. Turime katę ir daugybę gerų draugų.

Skaitome vienas kitam garsiai prieš pietus. Vakarais dažnai klausomės muzikos arba žiūrime filmą.

Mano gyvenimas - tai mano asmeninis gyvenimas.

Aš nemėgstu vaidinti garsenybės. Publikos teismui pateikiu tik savo kūrinius.

Kas verčia rašyti? Atsakau: o kas verčia kvėpuoti?

Daug kas iš to, ką rašo šiuolaikiniai autoriai, ir yra mokslinė fantastika. Net jeigu tos knygos parduodamos su nuoroda į kitą žanrą.

Aš netikiu, kad tarp milijardų Visatos planetų tik vienoje galėjo atsirasti gyvybė. Kaip ir tuo, kad, kartą atsiradusi, vienut vienintelėje vietoje išsirutuliojo į protingas būtybes. Kosmosas kur kas didesnis, nei mums norėtųsi. Problema - komunikacija: kaip vieniems kitus surasti.

Pradėjau rašyti eiles, kai buvau septynerių ar aštuonerių metų, apsakymus - vėliau. Savo tekstus vertinu kaip viso gyvenimo prasmę. Jeigu būčiau norėjusi tiesiog šiek tiek užsidirbti, būčiau galėjusi dėstyti prancūzų kalbą.

Mano knygos pripildytos daoizmo idėjų, aš išverčiau "Dao De Jing"*, bet aš ne daoistė.

Prie rašomojo stalo praleidžiu po keletą valandų per dieną: rašau, verčiu arba atsakau į laiškus, tvarkau elektroninį paštą. Priklausau vienai poetų grupelei, kartą per mėnesį susitinkame, skaitome ir aptariame eilėraščius.

Visada atsiranda žmonių, manančių, jog literatūra nuolat degraduoja ir genda. Ji "mirė" jau tūkstančius kartų. Kai kas mano, kad permainos - tai mirtis. Man jos yra gyvenimas.

Mane erzina tik viena: iki tol, kol susinaikinsime patys, mes sunaikinsime planetą.

Jeigu mokslinė fantastika yra šiuolaikinių technologijų mitologija, tai ši mitologija - tragiška.

Jeigu nori šokti į bedugnę, pirmiau pakilk kuo aukščiau.

Grūdas geriausiai prasikala mėšle.

Rytas ateis vis tiek - net jeigu pamiršai įjungti žadintuvą.

Neturėk jokių reikalų su žmogumi, iš kurio bent kartą girdėjai: "Aš gi tau sakiau."

Jeigu darbai nebeduoda naudos - ieškok informacijos. Jeigu informacija nebeduoda naudos - miegok.

Bet kas, kas virsta karštutinumu, tampa nepakeliama ir netgi nuodinga.

Uždegta žvakė meta šešėlį.

Sėkmė - tai visada kažkieno pralaimėjimas.

Patikėkite - vaikai puikiai supranta, kad vienaragių nėra. Bet jie taip pat puikiai supranta, kad knygose apie vienaragius - žinoma, turiu galvoje geras knygas, - kalbama tiesa.

Žmonės, kurie neigia egzistuojant drakonus, dažniausiai būna jų suėdami iš vidaus.

Aš gyvenu košmare, iš kurio kartais pabundu sapnuose.

Bet kuri politinė arba mokslinė srovė, kuri skelbiasi esanti proto balsas, - tai žaidimas Dievą, o už tai reikėtų statyti į kampą.

Svarbiausia - ne ieškojimo rezultatas, o pats ieškojimas. Tiesa turi atsiskleisti pamažu. Jeigu tau ją pateiks visą, tu gali jos tiesiog nepriimti.

Pačius svarbiausius klausimus privalai pateikti sau pats.

Nėra teisingų atsakymų į neteisingus klausimus.

Ne tas išmintingas, kuris žino atsakymus į visus klausimus. Išmintingas tas, kuris žino klausimus, į kuriuos nėra atsakymų.

Aš nesu vienišesnė už tą pamišėlį, stovintį prie tvenkinio, garsiai besijuokiantį ir manantį, kad aplink nieko nėra.

Verkti ne gėda, verkti baisu.

Meilė nepadėta prieš tave kaip akmuo. Ją reikia sukurti. Kaip duoną, kurią reikia kepti kiekvieną dieną. Kad būtų šviežia.

Vienintelis dalykas, kuris gyvenimą daro įmanomą, yra nuolatinis nepakeliamas neapibrėžtumas; nežinojimas, kas bus toliau.

Amžinybė nedaro siurprizų nekantriems.

Būti visuma reiškia būti dalimi. Tikroji kelionė yra sugrįžimas.

Parengta pagal esė ir viešus pasisakymus

* "Dao De Jing" - kinų tradicinis raštas, "Šventasis raštas apie gyvenimą ir dorybę", pagrindinis daoizmo mokymo šaltinis. Autoriumi laikomas Laodzi, gyvenęs VI amžiuje pr. m. e. Tai antra verčiamiausia knyga pasaulyje po krikščionių Biblijos.