Į uostamiestį atvykstu koncertuoti, kartais užsuku ir pas čia gyvenančius bičiulius. Kaip ir daugumai vilniečių, man šis miestas asocijuojasi su atostogomis, linksmybėmis, jūros gaiva, laisvais ir šiuolaikiškais žmonėmis. Būti Klaipėdoje kiek pavojinga: galima ta laisve užsikrėsti.
Po realybės šou "Dangus" iš karto nubudai žvaigžde.
Nubudęs apsidžiaugiau, kad pagaliau viskas baigėsi. Tai buvo sėkmingas startas, bet puikiai suvokiau, kad greitai įgytas populiarumas gali greitai ir išblėsti. Pasibaigus koncertiniam turui, euforija praėjo, juolab kad reikėjo grįžti į mokyklą baigti 12 klasę.
Ko reikia, kad taptum įžymus?
Lietuvoje tai nesudėtinga. Užtenka parodyti, ko negali kiti, - ir neliksi nepastebėtas. Suvokdamas tai, ne "kaifavau" nuo lengvai uždirbto žinomumo, o susikoncentravau į savo norus.
Jau porą metų aš, ačiū Dievui, nebesu vadinamas Vaidu iš "Dangaus". Tą štampą buvo labai sunku nuplauti. Staigiai iškeptos žvaigždės statuso norėjau kuo greičiau atsikratyti.
Kam lengviau: talentingam ar sėkmingam?
Manau, kad žmogus, neturintis jokio talento, negalėtų pretenduoti į sėkmingųjų gretas. Tačiau ir talentingi gali būti nesėkmingi. Niekas nenorės turėti reikalų su talentingu, tačiau išgėrinėjančiu, nuolat nuviliančiu muzikantu. O talentingas, tačiau savo gebėjimų netobulinantis jaunuolis, ko gero, taip ir nepakils ant didžiosios scenos: dainuos tik savo artimiesiems.
Kas yra sėkmė?
Į sėkmę žiūriu labai racionaliai. Manau, kad ją lemia 98 procentai kasdieninio darbo, o tie 2 (o tai - daug!) priklauso ne nuo mūsų. Sėkme nereikėtų vadinti trumpalaikės šlovės. Kai kas sako, kad aš dabar išgyvenu savo aukso amžių, tačiau aš taip nemanau. Aukso amžių išgyvenau ir vakar. Esu laimingas žmogus.
Atlikai Juliaus vaidmenį miuzikle "Ugnies medžioklė su varovais"...
Iškart po vidurinės įstojau į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aktoriaus specialybę. O klasikinio vokalo pas maestro Vytautą Juozapaitį mokausi jau treti metai. Aš puikiai suvokiu, kad reikia į save investuoti, jeigu nori tobulėti. Todėl dainuoju ne tik televizijos ekranuose rodomuose projektuose, bet ir miuzikluose. Pastarasis - be galo įdomus žanras.
Pramogų pasaulis neatsiejamas nuo konkurencijos, pavydo, apkalbų. Kaip su tuo susitvarkai?
Stengiuosi reaguoti su sveika ironija. Niekada nemokėjau žaisti su kvailais bulvariniais skandalais. Aš turiu savo vertybes ir dėkoju tėvams, kurie mane gerai išauklėjo.
Ar tavo tėvai muzikalūs?
Mano mama - lietuvių kalbos mokytoja. Ji - ypatinga moteris. Kai manęs paklausia, koks yra mano moters idealas, aš atsakau: mama. O tėvas yra baigęs muzikos mokyklą, groja akordeonu. Senelis grojo smuiku, vadovavo chorui. Visa giminė iš tėvo pusės yra ganėtinai muzikali. Augau Vilniuje. Esu tikras miesčionis. Nors tikrą karvę esu matęs, - šypsosi.
Kaip norėtum gyventi? Turiu galvoje tobulą modelį.
Norėčiau užsimesti kuprinę ant pečių ir keliauti po šiltus egzotiškus kraštus. Norėčiau gyventi laisvai - be jokių suvaržymų.
Ar, kaip muzikantas, jauti sunkmetį?
Darbo sumažėjo. Tačiau sunkmetis man neįdomi tema. Aš darbomanas. Aktyvus. Ar sunkmetis, ar ne - nesėdžiu rankų sudėjęs ir nelaukiu, kol pasikeis aplinkybės. Man niekada nieko netrūko ir niekada nieko neturėjau toookio, ką galiu prarasti. Nesu iš tų, kurie vertina etiketes. Nors neišsižadu: gal kada nors ištiks vidutinio amžiaus krizė ir norėsiu išskirtinio "Porsche" modelio. O gal ir ne.
Vienoje dainoje, kurią tau parašė Linas Adomaitis, pasisakai už asmeninę laisvę, prieš vertybių krizę, prieš stereotipinę sistemą.
Žmonės yra tiesiog išprotėję dėl vartojimo. Ir bendrauja dėl bendravimo. Daugelis savanaudiški, slidūs, pikti. Man tai atrodo labai tragiška padėtis. Galbūt mums ir ta krizė neatrodytų tokia baisi, jei žmonės būtų kitokio mentaliteto ir mokėtų vertinti tai, kas amžina: jausmus, meilę artimiesiems, jei puoselėtų savo vidinį pasaulį, skaitytų knygas. Kas yra kaltas, kad neįmanomai nejuokingų humoro laidų reitingai aukšti? Visuomenė. Ta, kuri visa tai su pasigardžiavimu suvartoja.
Ar jau teko patirti profesinę krizę?
Taip. Pasibaigus realybės šou, baigėsi ir dėmesys, ir filmavimai, ir pagaliau koncertai. Atsidūriau duobėje, iš kurios reikėjo kapanotis. Buvau naivus, todėl neišvengiau norinčių manimi pasinaudoti pramogų pasaulio atstovų pinklių. Kurį laiką teko taikytis prie ne itin sąžiningai besielgiančių žmonių įnorių ir dainuoti ne tai, ką noriu. Tačiau visa tai jau praeityje. Jau porą metų esu įsitvirtinęs Lietuvoje kaip solo atlikėjas, nemažai koncertuoju.
Ar tiki vienintele didžiąja meile?
Manau, jog esu per jaunas atsakyti į šį klausimą. Juolab kad šiuo metu mano širdis laisva.
Tačiau meilės ji laukia?
Žinoma.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą