H. Brachertas Rytų Prūsijoje paliko daugybę skulptūrų, reljefų ir bareljefų. Skulptorius gimė 1890 m. Štutgarte, baigęs realinę mokyklą mokėsi dailės privačiai, vėliau - meno mokykloje, dar vėliau baigė architektūros studijas. 1919 m. buvo pakviestas dirbti Karaliaučiuje, Dailės ir amatų mokykloje. Profesoriavo čia iki 1926 m. - studentams dėstė skulptūrą, interjero ir juvelyrikos pagrindus. Vėliau visas jėgas skyrė tik skulptūrai.
H. Brachertas sukūrė monumentalių darbų, reljefų, kurie puošė Karaliaučių, Riaušius, Ragainę ir kitus Rytų Prūsijos miestus. Dešimtį metų dirbo meno konsultantu Valstybinėje gintaro manufaktūroje Karaliaučiuje.
ŽMONA. Maria von Wistinghausen, šeimoje vadinta Mija, buvo viena įdomiausių ir sėkmingiausių to meto Karaliaučiaus fotografių. Žmonos portretas iš balto marmuro saugomas skulptoriaus sūnaus Tomo Bracherto šeimos kolekcijoje, kopija buvo padovanota muziejui Riaušiuose (Otradnojė). (Ostpreussen.net nuotr.)
1933 m. skulptorius su žmona Mija persikėlė į vasarnamį Baltijos jūros pakrantėje, Georgensvaldės kaime, netoli Riaušių, ir gyveno laisvo menininko gyvenimą.
Skulptoriaus žmona Marija fon Vistinghauzen (Maria von Wistinghausen), šeimoje vadinta Mija, viena įdomiausių ir sėkmingiausių to meto Karaliaučiaus fotografijos meistrų, savo dienoraštyje rašo: "Mūsų namas Georgensvaldėje perstatomas. Tai reiškia, kad iš išorės jis liks kuklus, bet viduje, kai viskas bus baigta, tai nebebus įprastas vasarnamis. Sienos apšiltintos stiklo vata, ant jų - baltos plytos. Viršuje, mansardoje, atsirado du mieli miegamieji su spintomis ir lovomis. Yra ir prausykla su tekančiu vandeniu. Bet nuostabiausia - tai centrinis šildymas..."
DUKROS Trautės (1922-1943) bronzinė skulptūra, kurią H. Brachertas sukūrė 1934 m., kai jai buvo 12 metų. Daugelyje vėlesnių H. Bracherto darbų taip pat įamžinti dukters bruožai.
1944 m. H. Brachertas emigravo į Štutgartą. Nuo 1945 iki 1955 m. dirbo Valstybinėje dailės akademijoje.
Hermanas su žmona Mija užaugino du vaikus: sūnų Tomą, gimusį 1928 m., ir Trautę, gimusią 1922 m. Dukra buvo įvaikinta. Ištekėjusi ji paliko tėvų namus, įsikūrė su vyru Vokietijoje, Krefeldo mieste. Į jos namus 1943 m. pataikė bomba, Trautė žuvo būdama 21 metų.
1962 m. H. Brachertas sukūrė skulptūrą "Niobė". Tai antikinės mitologijos herojė, kurios visus 14 vaikų pražudė kerštingi dievai. Niobė iš sielvarto suakmenėjo, pagal legendą, iš akmeninių jos akių riedėjo ašaros.
VANDENS NEŠĖJA, Hermano Bracherto skulptūra, 1944 m. pastatyta Riaušiuose. 2002 m. po vandalizmo akto buvo demontuota ir perkelta į muziejų. Jos vietoje dabar stovi kopija. (Ostpreussen.net nuotr.)
Skulptorius mirė 1972 m. birželio 2 d. Paskutinis jo darbas vadinasi "Erinnerung an Ostpreussen" ("Prisiminimai apie Rytų Prūsiją"). Ši skulptūra šiandien stovi Liuneburgo mieste, priešais Rytų Prūsijos muziejų.
H. Bracherto draugas architektas Ditrichas Clomkė (Dietrich Zlomke) savo knygoje rašo, kad pats produktyviausias skulptoriaus laikas buvo Rytų Prūsijoje: "Daugiau nei dvi dešimtis savo didžiųjų darbų jis padarė būtent šioje žemėje. Niekur kitur daugiau nepatyrė tokio įkvėpimo."
"PRISIMINIMAI apie Rytų Prūsiją" - skulptūra Liuneberge. (Ostpreussen.net nuotr.)
1990 m. Kaliningrade gyvenantis rašytojas Jurijus Ivanovas ir dailininkas Nikolajus Frolovas pagal atsiųstą skulptoriaus sūnaus Tomo Bracherto fotografiją identifikavo jo tėvų namą Riaušiuose (Otradnojė). Jame buvo komunalinis butas. Vėliau šį namą buvo nutarta nugriauti ir jo vietoje pastatyti gydyklą. Vietinė gyventoja Nadežda Kuzmina surinko 8 tūkst. parašų, kad namas būtų išsaugotas. Nuo 1993 m. jame veikia Hermano Bracherto muziejus.
RAGAINĖ. Hermano Bracherto sukurtas paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms Ragainėje (dab. Nemanas) buvo pastatytas 1924 m. (Nuotraukos iš Bildarchiv Ostpreussen ir Moyneman.ru)
2017 m. liepą H. Bracherto vaikaitė, menotyrininkė Felisita Brachert-Šneider (Felicitas Brachert-Schneider) pateikė įrodymų, kad dabartiniame Nemane (buvusi Ragainė) stovintis paminklas Pirmojo pasaulinio karo aukoms yra sukurtas jos senelio. Obeliskas vaizduoja moterį, išlydinčią į karą tris vyrus (galbūt vyrą ir sūnus). Menotyrininkė atrado, kad šis darbas minimas 1925 m. Karaliaučiaus dailininkų sąjungos kataloge ir 1931 m. Leipcige išleistoje knygoje "Paminklai Pirmojo pasaulinio karo didvyriams". Ragainėje, prie Evangelikų bažnyčios, H. Bracherto darbas buvo pastatytas 1924 m. už vietinių gyventojų suaukotas lėšas. Po Antrojo pasaulinio karo naujieji šeimininkai paminklo kažkodėl nesusprogdino (kaip buvo įprasta), bet užkasė į žemę. XX a. 9-ajame dešimtmetyje vietiniai entuziastai jį atkasė, restauratoriai atnaujino ir pastatė šalia paminklo sovietų kariams.
Šaltinis: Ostpreussisches-landesmuseum.de, Webarchiv-server.de, Ostpreussen.net.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą