Vieno paveikslo istorija

Vieno paveikslo istorija

JAV gydytojas Frenkas Linas Mešbergeris (Frank Lynn Meshberger) pirmasis pastebėjo, jog Mikelandželo paveikslo kompozicija primena žmgaus smegenų struktūrą. Spėjama, jog dailininkas turėjo galvoje idėją, esą Dievo kūrybinis pradas slypi žmogaus mąstymo centre.

1877 m. Londono Grosvenoro galerijoje buvo surengta paroda. Ją aplankęs garsus to meto meno kritikas Džonas Raskinas (John Ruskin) parašė apžvalgą žurnale "Fors Clavigera". Čia jis pareiškė, jog saugant galerijos lankytojus, nereikėtų įsileisti tokių "bemokslių ir išpuikusių" menininkų kaip Vistleris. "Nesitikėjau čia sutikti tuščiagalvio dabitos, prašančio dviejų šimtų ginėjų už dažų tėškimą tiesiai lankytojui į veidą", - rėžė D. Raskinas.

PAVEIKSLAS "Juodai geltonas noktiurnas: Krintanti raketa", kurį 1877 m. įtakingas meno kritikas viešai pavadino "dažų taškymu", o jo autorių - "bemoksliu ir išpuikusiu dabita".

Autoriaus teismas

JAV tapytojui ir grafikui D. Vistleriui tuo metu buvo 44 metai. Amerikietis dailininkas į Europą buvo atvykęs 1855 m. ir savo darbais pasiekęs nemenko pripažinimo. D. Raskiną už šmeižtą jis padavė į teismą.

Teismo procesas vyko dvi dienas. Dialogai tarp meno kritiko advokato (pats D. Raskinas nedalyvavo) ir dailininko įėjo į istoriją. Kai kurios dailininko citatos tapo universaliais posakiais.

Advokatas paprašė Vistlerį apibūdinti savo paveikslą "Juodai geltonas noktiurnas: Krintanti raketa". Būtent šis kūrinys taip papiktino D. Raskiną.

D. Vistleris atsakė: "Ta nakties ramybė vaizduoja fejerverkus Kremorno soduose (atrakcionų parkas ant Temzės upės kranto. - Red. past.).

DAILININKAS Džeimsas Vistleris (James Whistler, 1834-1903 m.) - JAV tapytojas, grafikas, 1870 m. sukūręs Temzės upės noktiurnų peizažų seriją.

"Tai ne Kremorno peizažas?" - "Jei aš tai vadinčiau Kremorno peizažu, tai tik nuviltų žiūrovą. Tai yra meninis suderinimas. Štai kodėl aš jį vadinu noktiurnu." - "Manau, jūs sutiksite, kad jūsų paveikslai yra šiek tiek ekscentriški. Juk jums dažnai tai kartoja." - "Taip, labai dažnai." -"Jūs nusiuntėte paveikslus į Grosvenoro galeriją tam, kad sukeltumėte publikos susižavėjimą?" - "Tai būtų toks didžiulis absurdas, jog nemanau, kad būčiau galėjęs taip pasielgti."

"Ar ilgai tapėte "Juodai geltoną noktiurną? Kaip greitai jį baigėte?" - "Atsiprašau..?" - "Kaip ilgai jūs kuriate kiekvieną savo paveikslą?" - "Aš sukuriu per porą dienų. Viena diena skirta darbui pradėti, o kita - jam pabaigti." - "Ar dviejų dienų darbas vertas dviejų šimtų ginėjų?" - "Ne, aš tik paprašiau užmokesčio už per visą savo gyvenimą įgytas žinias."

MENO kritikas Džonas Raskinas (John Ruskin), pasityčiojęs iš dailininko kūrybos, buvo paduotas į teismą, tačiau nė vienas iš jų proceso nelaimėjo.

"Jūs žinote, kad daugelis kritikų nesutinka su tokiu jūsų požiūriu į šiuos paveikslus?" - "Man būtų sunku ginčytis su kritikais." - "Jūs nepriimate kritikos?" - "Ne man kritikuoti kritikus. Tačiau jokiu būdu negaliu paneigti techninės kritikos žmogaus, kurio visas gyvenimas prabėgo praktikuojantis toje srityje, kurią jis kritikuoja. Tačiau jei tai nuomonė žmogaus, kuris neskyrė tam savo gyvenimo, aš jo nuomonę gerbčiau tik tiek, kiek ir jūs, jei jis pareikštų nuomonę apie teisę. Manau, kad tik menininkas gali būti kompetentingas kritikas. Taip manau ne tik tada, kai kritika yra neteisinga, bet ir tada, kai ji yra nekompetentinga."

Per pietų pertrauką prisiekusieji buvo nuvežti į galeriją, kurioje eksponuoti Vistlerio darbai. Vėliau kitas advokatas apklausė kitą meno kritiką - Viljamą Rosetį (William Rossetti).

Advokatas klausė: "Ar jūs laikote tuos paveikslus sąžiningo dailininko darbais?" - "Taip, manau, kad ponas Vistleris yra sąžiningas ir geras dailininkas." Neiškentęs salėje vėl pašoko D. Raskino advokatas: "Ir du šimtai ginėjų nėra per didelė kaina už tokį paveikslą?" - "Aš nenorėčiau kalbėti apie paveikslo vertę, tačiau spaudžiamas pasakyčiau, jog du šimtai ginėjų yra suma, kurios vertas šis kūrinys."

Prisiekusieji įvertino Vistleriui padarytą moralinę žalą vienu fartingu (mažiau nei vienas centas) ir nurodė abiem pusėms pačioms padengti bylinėjimosi išlaidas.

Bylą knygoje "Whistler v. Ruskin" aprašė Kolinas Evansas (Colin Evans).

"Adomo sukūrimas" gydytojo akimis

F. L. Mešbergeris ir jo sekėjai mano, jog freskoje Mikelandželas vizualiai išryškino pagrindines žmogaus smegenų dalis ir vagas.

"Adomo sukūrimas" - italų dailininko Mikelandželo freska, esanti Siksto koplyčios lubose, Vatikane. Vienas žinomiausių kada nors sukurtų dailės kūrinių. Koplyčia pavadinta popiežiaus Siksto IV, kuris 1477-1480 m. ją atstatė, garbei.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder