Vietoj Džakartos - į Lietuvą

Mes gyvenome Šiaurės Karolinoje, JAV. Aš buvau pastorius, o žmona dirbo reanimacijos skyriuje didelėje ligoninėje netoli namų. Vieną dieną pajutome, kad Dievas nori, jog taptume misionieriais. Iš pradžių buvome nutarę vykti į Indoneziją, įkurti naują Jungtinę metodistų bažnyčią Džakartoje ir dėstyti teologiją. Bet bažnyčios viršenybė Niujorke paprašė mūsų pakeisti planus ir vykti į Lietuvą bei padėti čia atkurti Metodistų bažnyčią.

- Papasakokite apie šią bažnyčią.

Lietuvoje pirmosios jungtinės metodistų bažnyčios atsirado 1900 metais, bet po Antrojo pasaulinio karo buvo uždraustos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jas pradėta steigti iš naujo. Šiuo metu jungtinės metodistų bažnyčios veikia Biržuose, dvi Kaune, Kazlų Rūdoje, Panevėžyje, Pilviškiuose, Šiauliuose, Tauragėje ir Vilniuje. Grupės tikinčiųjų yra ir Klaipėdoje bei Ukmergėje.

Jungtinė metodistų bažnyčia yra protestantizmo atmaina ir turi per 30 milijonų sekėjų visame pasaulyje. Jaučiu, kad svarbiausia Lietuvoje mums išugdyti tinkamus šios bažnyčios vadovus, kurie būtų baigę teologijos studijas universitetuose. Tada jie yra egzaminuojami, trejus metus turi pratarnauti bažnyčioje ir tik tada gali būti įšventinti vyskupo. Nuo rugsėjo reguliariai atvykstame į Klaipėdą, susitinkame su mūsų busimais pastoriais, dabartiniais Klaipėdos universiteto teologijos studentais.

- Kokią Lietuvą išvydo amerikiečių pastoriaus šeima?

Visa mūsų šeima džiaugėsi kelione į Lietuvą. Įsivaizdavome, kad vykstame į Šiaurės ašigalį, kur visada šalta ir daug sniego. Mums išties patinka šaltis ir sniegas, bet labai nudžiugome, kad Lietuvoje vasarą gali būti labai karšta. Juk taip smagu vilkėti vien šortais ir valgyti ledus saulėkaitoje. Tyrinėdami Lietuvos peizažą ir važinėdami po miestelius ir kaimus, mes matėme nuostabius laukus ir ūkius, istorinius pastatus, gražias senovines bažnyčias. Mus žavėjo pliažai, upės, pilys ir gandrai. Bet didžiausias mūsų atradimas buvo Lietuvos žmonės. Visur buvome svetingai priimami ir mylimi. Išties mes dėkingi Dievui už Lietuvos žmones. Prieš atvykdami į Lietuvą, mes nedaug ką ir žinojome apie šią šalį, tad labai nustebome, kad Lietuva - tokia moderni. Parduotuvėse galime rasti visko, ko mums reikia. Vienintelio dalyko, kurio negalime nusipirkti, - tai klevų sirupo blyneliams ir vafliams gardinti. Mes su Chan labai mėgstame gerti kavą, todėl Lietuvoje mus džiugina tai, kad prie kiekvieno kampo gali rasti kavinukę. Mums labai patinka vasara Kaune, kai gatvėse įsikuria lauko kavinukės, miestas atgyja ir žmonės džiaugiasi vienas kito draugija. Amerikoje dažniausiai kavą tenka gerti automobilyje, o Lietuvoje supratome, kad tai gali tapti didžiausiu malonumu, geriant ją kavinėje kartu su draugais. Išties mūsų gyvenimas Lietuvoje labai skiriasi. Bet mums čia patinka. Dabar stengiamės įveikti lietuvių kalbą. Su Chan lankome lietuvių kalbos kursus Vytauto Didžiojo universitete, o vaikus moko auklės. Lietuviai man sakė, kad jūsų kalba - sudėtingiausia pasaulyje. Pasimokęs beveik metus, tikrai galiu su tuo sutikti.

- Kas dar jus stebina mūsų šalyje?

Kad reikia mokėti už viešuosius tualetus. Vilniaus autobusų stotyje už savo šeimos "vizitą" į tualetą turiu mokėti 5 litus! O jeigu žmogus pinigų neturi, ką tada reikia daryti? Taip pat stebina tai, kad prekybos centruose reikia mokėti už polietileninius maišelius prekėms susidėti.

- Kaip jums patinka Klaipėda?

- Klaipėdą mes dar tik atrandame. Bet mus ji žavi. Vasarą čia praleidome keletą dienų pliaže. Mus žavi Klaipėdos architektūra ir akmeninis grindinys. Tokio stiliaus Amerikoje mes tikrai neturime.

- Ar sekate mūsų politines aktualijas, prezidentūros skandalą?

Aš nežinau pakankamai, kad galėčiau vertinti. Manau, kiekvienas skandalas, kuris būna susijęs su prezidentu, yra apgailėtinas dalykas, ypač jeigu kaltinimai pasitvirtina. Vadovavimas yra labai svarbus dalykas, tad vadovai neturi pamiršti doros ir sąžiningumo principų. Atrodo, kad Lietuva puoselėja didelę šviesios ateities viltį ir lietuviai tikrai yra nusipelnę gero vadovo, kuris savo tautą ten ir vestų.

- Ko tikitės iš naujų metų?

- Tikiuosi šiemet Klaipėdoje pamatyti sveiką Jungtinę metodistų bažnyčią, padedančią žmonėms pažinti nekasdienį gyvenimą, kurį kiekvienam iš mūsų Dievas nori parodyti, bei padėti žmonėms patirti viltį ir taiką, kurią gali suteikti tik Viešpats. Na, o jeigu apie žemiškesnius tikslus, tai noriu birželio 5 dieną dalyvauti Stokholme vykstančiame maratone. Visada buvau bėgikas, bet niekada nedalyvavau varžybose. Tikiuosi jų metu surinkti 75 tūkstančius litų Jungtinei metodistų bažnyčiai, kad ši galėtų pasistatyti naują pastatą Tauragėje. Taigi jei išvysite išprotėjusį amerikietį vasario mėnesį per šaltį ir sniegą bėginėjantį Klaipėdos gatvėmis, tai žinokite, kad jis treniruojasi tam, kad padarytų ką nors gero Dievo Karalystei.