Viktoro Varno archyvuose - ir "Metų klaipėdiečio" iškarpos

"Mano namuose pilna "Vakarų ekspreso" iškarpų, tarp kurių ir daug straipsnių apie "Metų klaipėdiečio" konkursą, nes turiu tokią bėdą - kaupti visa, kas man atrodo vertinga... Tačiau niekada nesitikėjau, kad tarp šių iškarpų turėsiu garbės patekti ir pats. Esu kuklus, visuomet atrodo, kad kiti daug vertesni ir daugiau nuveikę gyvenime, nei aš", - sako Viktoras Varnas, skaitytojų pasiūlytas į Garbės klaipėdiečio nominaciją už tai, kad įsteigė kelionių muziejų, kurį nemokamai gali lankyti visi norintieji.

Greitai 81-erių metų sukaktį minėsiantis V. Varnas jaunystėje dviračiu išmaišė kone visą buvusią Sovietų sąjungą ir yra sukaupęs tiek eksponatų, kad jų visų nepajėgia sutalpinti į pernai M. Gorkio mokykloje atidarytą kelionių muziejų.

"Reikėtų dar turbūt dviejų klasių, kad viskas sutilptų. Ypač noriu atidaryti karinę klasę, nes jaunimui įdomiausia ginklus ir šarvus paliesti. Kai visus eksponatus laikiau tuometinėje Klaipėdos I profesinėje mokykloje, vaikams leisdavau su tais šarvais ir ginklais net po koridorius palakstyti. Neįsivaizduojate, kaip jiems patikdavo", - pasakoja V. Varnas.

Jis pats savo rankomis penkis mėnesius dėliojo eksponatus į lentynas.

"Kaip į darbą eidavau - kasdien po 7-8 valandas. Juk tų eksponatų - 120 dėžių. Bet smagu vėl kiekvieną rankomis paliesti, nupūsti dulkes. Atgyja prisiminimai. O ir namai tapo tarsi eksponatų sandėlys. Gyvenu dviejų kambarių bute - vienas kambarys visas užverstas nuotraukomis, filmais, dėžėmis su eksponatais, tik takelis likęs praeiti", - pasakojo V. Varnas, vien ekspedicijų metu numynęs per 100 tūkst. kilometrų.

Pernai atidarytoje vienoje kelionių muziejaus klasėje eksponuojama 15 tūks. eksponatų, tarp kurių - gausybė ženkliukų, ikonų, įvairių skulptūrėlių, koralų, senų telefonų, fotoaparatų ir kitų įdomių daiktų. Čia prieglobstį surado ir ištikimas V. Varno palydovas - senas dviratis, su kuriuo jis keliavo jaunystėje.

"Gal reklamos ir mažoka, bet norinčiųjų aplankyti šį muziejų yra. Smagu, kad jaunimas mane kviečiasi ir klausosi mano pasakojimų, juk man taip malonu prisiminti", - šypsojosi senolis ir priminė, kad kelionių muziejus veikia trečiadieniais nuo 12 iki 17 val., o norintieji paklausyti paties V. Varno pasakojimų gali kreiptis tel. 8 671 09896, 8 645 26471.

Geriausia dieta

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad V. Varnas keliauti pradėjo dar 1956-aisiais. Į ekspedicijas važiuodavo kartu su moksleiviais.

"Iš viso ekspedicijose iki 1990-ųjų yra dalyvavę 217 žmonių. Keliaudavome ir traukiniais, laivais, o dviračius atsisiųsdavome iki reikiamo taško. Visus metus treniruodavomės, o vasarą leisdavomės į ekspediciją. Iš viso iki 1990-ųjų buvo surengti 35 tokie žygiai. Toliausiai buvome nuvykę iki Komandoro salų (Rusijai priklausančios salos Beringo jūroje, Ramiajame vandenyne. - Aut. past.)", - pasakojo V. Varnas.

Idėja surinkti kuo daugiau eksponatų ir sukurti muziejų vyriškiui kilo jau pirmųjų kelionių metu. V. Varnas svarsto, kad tam jį įkvėpė pats Dionizas Poška ir jo Baubliai.

"Kad aš keliausiu, žinojau jau būdamas dešimties metelių. Tuomet į mūsų sodybą Pasvalio rajone užsuko būrelis mokytojų, kurie dviračiais važinėjo po Biržų kraštą. Tada aš ir užsikrėčiau ta mintimi, kad keliausiu tik dviračiu", - sakė V. Varnas.

Kolekcininkas pasakojo, kad dviračiu paveždavo iki 80 kilogramų svorio.

"O pats kiekvienos ekspedicijos metu numesdavau po 20 kilogramų. Žinote, kaip mes maitindavomės? Sausainukai ir limonadas. Ne tas rūpėjo. Įdomiau būdavo, ką pamatai, kokių įdomesnių daiktų surandi. Kai ką padovanodavo, bet daugiausia - pirkdavau", - kalbėjo kolekcininkas.

Jis prisiminė, kad visuomet prieš kelionę pasiskolindavo pinigų, o paskui grįžęs visus metus atidavinėdavo skolą.

"Pinigus skolindavausi ne traukinio ar laivo bilietui, o suvenyrams. Rinkau viską. Paskui paštu siųsdavau į Klaipėdą, o žmona tempdavo ryšulius į namus. Buvo pripratinta, kad toks vyras kliuvo. Nepyko", - prisimena V. Varnas.

Vien ženkliukų jo kolekcijoje surinkta kone 15 tūkstančių. Be to, iš kelionių sukaupė 6 tūkst. fotojuostų, tiek pat filmuotos medžiagos, 5 tūkst. skaidrių.

Paklaustas, ar niekada nekilo mintis parduoti savo didžiulės kolekcijos, V. Varnas prisiminė, kad jo muziejų apžiūrėję vokiečiai prasitarė, esą Vokietijoje už tokią kolekciją jis gautų 2 milijonus markių.

"Tikrai neparduosiu. Vienam to reikia, kitam - ano. Ištampys po gabaliuką ir nebeliks muziejaus", - argumentavo kolekcininkas.

Ilgą laiką V. Varno kolekcija buvo priglausta tuometinėje Klaipėdos I profesinėjemokykloje, kur jis dėstė karinį parengimą, vėliau - tikybą, o paskui dirbo sargu.

"Kaip gerai, kad atsirado vieta, kur galiu žmonėms parodyti, ką per savo amželį sukaupiau. Juk jei visi tie eksponatai dūlėtų kokiame garaže, kam jie tada reikalingi, be to - būtų jau pradėję pūti", - laimingas, kad jo gyvenimo triūsas nenuėjo perniek, porino senolis.

PLANAI. "Reikėtų dar turbūt dviejų klasių, kad viskas sutilptų. Ypač noriu atidaryti karinę klasę, nes jaunimui įdomiausia ginklus ir šarvus paliesti", - planų plėsti kelionių muziejų neatsisako per 80 metų perkopęs V. Varnas