V. Matačiūnaitė pasakoja dainavusi nuo mažų dienų – atsimena save dainuojančią jau nuo penkerių metų. Atlikėja tiki, jog dainavimas – programa, kurią ji turi įgyvendinti.
„Nežinau, ar čia sėkmė aplankė mane, ar aš aplankiau sėkmę. Bet iš tikrųjų dabar dėliodama visus įvykius nuo praeities, nuo mažumės, aš pastebiu, kad gal net ne sėkmė, o lemtis čia yra“, – mano dainininkė.
Per dvidešimt metų dainuojanti V. Matačiūnaitė, populiariosios muzikos gerbėjų įvertinta už išskirtinį, kiek pakimusį balsą, sako, jau senokai ir save, ir kitus įtikinusi, kad pramogų verslas ir dainavimas yra jos vieta. Net tvirtai tuo tikinti ir rimtai į muziką žiūrinti mergina prisipažįsta – kiekviena, net ir mažiausia, nesėkmė kuriam laikui bent mintyse sujaukia jos siekius, o itin stiprus savikritiškumo jausmas sėja ne vieną dvejonę dėl pasirinkimo.
„Jeigu nepasiseka, aš visada sau sakau – ne, čia ne mano kelias, man to nereikia daryti. Ir visą laiką baru save: ką tu čia dainuoji, niekam tos tavo dainos neįdomios, reikia pradėti galvoti apie rimtą specialybę, kažkokią rimtą veiklą, ir kiekvienais metais aš kartas nuo karto taip savimi nusiviliu, pradedu galvoti, ką dar galėčiau veikti, kas čia man būtų įdomu“, – tvirtina mergina.
Tačiau viskas, ką jai pavyksta sugalvoti – dainavimas. Atlikėja sako nuolat grįžtanti prie to paties ir nieko kito nenorinti. „Man patinka dainuoti ir aš noriu dainuoti“, – sako ji ir atskleidžia, kad bandžiusi galvoti ir apie politikos mokslus, ir apie farmacijos studijas.
Nieko mechaniško
Pastaruoju metu tarp Vilniaus ir Londono gyvenanti dainininkė mano, kad Lietuvoje per mažai tų, kuriems patinka muzika, kurią dainuoti ji mėgsta, todėl nei didesnių uždarbių, nei pilnų salių ji nesitiki.
„Labai sunku, ypač Lietuvoje, kur rinka yra ganėtinai maža, gyventojų nedaug. Kaip išlikti, pavyzdžiui, dvidešimt metų scenoje, kaip visą laiką sugebėti pritraukti publiką, būti novatoriškam, įdomiam, ieškoti? Turi būti labai išradingas ir užsispyręs, kad vis kažką darytum, nepavargtum“, – mano V. Matačiūnatė.
Dainininkė sako, kad jos profesija nuolat reikalauja ieškojimų, idėjų. Anot jos, tai ne darbas biure, kai nuolat darai mechaniškus veiksmus.
Itin žiniasklaidos atakuojama nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos laimėtoja pripažįsta – ir be skandalų ji tapo žinoma dainininke. Pasak V. Matačiūnaitės, nei išskirtine išvaizda, nei savo dainomis, nei skandalais ieškoti gerbėjų palaikymo ji nesiekianti.
„Bet tai nereiškia, kad nesu skandalistė. Tiesiog esu tyli skandalistė. Ir tie skandaliukai būna artimų draugų rate. Mano draugai sako: na, tu sėkminga, keista, kad tavęs dar nepričiupo kokių nesąmonių darant“, – šypsosi ji.
Atlikėja teigia nemėgstanti, kai jos teiraujamasi apie asmeninį gyvenimą, daug mieliau ji kalba apie profesinę savo gyvenimo pusę. „Bandau nekišti savo šeimos, nebent labai reikia, pavyzdžiui, paramos koncertui. Sakė: na, labai reikia pakalbinti tavo mamą, nes jos nuomonė yra įdomi, svarbi“, – prisimena mergina.
Augino pomidorus
Prieš gerą dešimtmetį muzikiniame realybės šou išgarsėjusi V. Matačiūnaitė kurį laiką buvo mielai kviečiama į įvairius televizijos projektus, vedė laidą, vaidino lietuviškame seriale, dalyvavo ne viename muzikiniame projekte. Šį gyvenimo etapą atlikėja vadina pažintiniu, kai turėjo galimybę save išbandyti ir kitose srityse. Tada, prisipažįsta, pažinusi pinigų galią, persirgusi ir „žvaigždžių liga“. O vieną dieną tiesiog ėmė ir dingo iš akiračio.
„Po pirmo projekto buvo toks džiaugsmas, azartas, emocijos. Buvau devyniolikos metų, vėjai švilpia galvoje, pinigų krūvas tik moka, taškau viską, nesvarbu, neįdomu, bus tų pinigų. Tada pokšt – krizė atėjo, baigėsi festivalis. Tada susitupėjau, atsirado draugas, pradėjom šeimą. Išvažiavom į kaimą, pomidorus auginom“, – teigia mergina.
Viena iš priežasčių, kodėl ji išvažiavo, buvo balso stygų liga, o dėstytoja pasakė negrįžti, kol neišsigydys. „Turėjau metus akademinių atostogų. Kai pasveikau, grįžau mokytis į Vilnių“, – sako V. Matačiūnaitė. Tačiau mokslai baigėsi, kaip ir projektai, išgaravo ir noras vaidinti šeimą bei auginti pomidorus. Atlikėja sako supratusi, kad nebeturi ką čia daugiau veikti ir išdūmė į Londoną.
Dievas iš planų juokiasi, bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis
Dabar dainininkė gyvena Vilniuje, tačiau teigia čia neužsibūsianti – nori išnaudoti laiką ir keliauti, kol neturi šeimos ir didelių įsipareigojimų. Užsiminus, kad nutinka neplanuotų dalykų, atlikėja nusišypso. „Viską galima planuoti. Dievas iš planų juokiasi, bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“, – sako ji.
Pernai V. Matačiūnaitę namo ne vienai dienai parviliojo siūlymas dalyvauti LRT „Auksinio balso“ projekte. Prisipažįsta, kad pradžioje į siūlymą rimtai nežiūrėjo, tačiau surizikavo ir džiaugėsi nauja patirtimi dainuoti gyvai su simfoniniu orkestru ir, žinoma, pirmos vietos pergalės skoniu. „Man tai buvo didelis dalykas, nes pagaliau Lietuvoje gavau kažkokį įvertinimą“, – prisimena mergina.
Ji sako, jog daug dalykų jos gyvenime prasideda tarsi nuo pokšto: atrankos, televizijos projektai, serialas, net „Eurovizijos“ atranka. „Gatvėje naktį sutiktas nepažįstamas žmogus pasiūlė padainuoti jo sukurtą dainą. Toliau jau įvykiai klostėsi greitai ir gražiai, kaip pasakoje. Nepažįstamasis pasirodė besąs prodiuseris, sutiktas reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Kai tik aš ką nors nerimtai darau, viskas man sekasi“, – tikina V. Matačiūnaitė, panašių smagių dėsningumų savo muzikinėje karjeroje pastebėjusi jau senokai.
Po dviejų dienų ašarų – nauja daina
Gera nuotaika ir emocingumu žavinti mergina visgi prisipažįsta – kartais po juokais ir šypsena slepiasi ir kitokie jausmai. „Esu jautri, todėl būna, kad reaguoju į pernelyg aštrią kritiką, negražų žodį“, – sako atlikėja ir pripažįsta, jog taip buvo ir per nacionalinę „Eurovizijos“ atranką.
„Mane taip sukritikavo, taip nuvertino, sako, tu nesistengi čia, tau viskas blogai gaunasi, tu praradai ambicijas, tu nenori kovoti. Pagalvojau, na, kokia netiesa, aš labai noriu, bet man nepasisekė. Tai nereikia sakyti, kad aš net nesistengiau, tai tiesiog nepavyko. Būna, jog nepavyksta. Tada dvi dienas verkiau. Verkiau graudžiai, grįžau namo, visą naktį galvojau, jog niekam nepatinka, ką aš darau, o po to sukūriau dainą. Tai reiškia į naudą, – galvoja V. Matačiūnaitė ir priduria, – mano kūryba suaktyvėja, kai man nesiseka gyvenime.“
Dėmesio centre dabar vėl atsidūrusi atlikėja jau susitaikė su užgriuvusia šlove ir jos padariniais. Dabar jos darbotvarkėje nedaug laisvo laiko. Mergina intensyviai ruošiasi atstovauti Lietuvai dainų konkurse Danijoje ir tikina nebijanti nei piktų kalbų, nei didžiulės scenos, nei balsavimo rezultatų.
„Nieko aš nebijau. Ko bijai, tą ir gausi. Nereikia galvoti apie blogus dalykus. Mes juos pritraukiame mintis ir žodis materializuojasi. Aš noriu pirmos vietos. Noriu nuvažiuoti gražiai padainuoti. Noriu, kad Lietuva manim didžiuotųsi ir visi sakytų: ta Lietuva – šauni šalis, kokie faini žmonės atvažiavo. Visi jau ten žino Audrių Giržadą, kad jis „maladiec“ yra. Na, va ir aš noriu nuvažiuoti ir būti „maladiec“, – tvirtina dainininkė.
Šiandien V. Matačiūnaitė prisipažįsta bandanti gyventi pagal griežtesnį tvarkaraštį, nei buvo įpratusi. Didelė atsakomybė atstovauti šaliai konkurse įpareigoja dar labiau tausoti ir saugoti praeity jau problemų turėjusį balsą, sveikai, racionaliai maitintis, surasti laiko pasportuoti. Tiesa, mergina neslepia kartais mėgstanti paeksperimentuoti su savo organizmu ir mityba.
Dainininkė jau planuoja atostogas Nicoje, kur žada su draugais keliauti išsyk po pasirodymo Danijoje. Nedaug tų norų šiandien – laimėti ir pailsėti. Užsimena ir ko šiuo metu tikrai nenorėtų.
„Žinau tiksliai, ko nenoriu. Ir stengiuosi to nedaryti. Tai šeimos aš dar nenoriu. Dar ne. Dar mažiausiai iki 32-ejų nenoriu galvoti apie šeimą, apie vaikus. Noriu keliauti, kvailioti, šėlti, vaikščioti su tokiais ragais ant galvos ir įsivaizduoti, kad man – 19-ka“, – kalba Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą