Šiaulių rajone, Vijolių kaime, pas tėvus - kantri muzikantą Virgį Stakėną ir dizainerę Ramutę - viešinčios dukters Agnės Dizonos veide neįžvelgėme rūpesčio. Omahoje (Nebraskos valstijoje, JAV) su vyru Niku ir trejų metukų dukrele Izabele Aleksandra gyvenanti 28-erių moteris neišvengė Amerikos užgriuvusio ekonominio sunkmečio padarinių. Tačiau sako, kad Amerikoje nerasti darbo beveik neįmanoma.
Aukotojai neišnyko
Agnė dirba vienoje iš konsultacinių firmų, padedančių nepelno siekiančioms organizacijoms, užsiimančioms įvairia labdara, rasti aukotojų. Šiuo metu jos darbo užmokestis, pareigos nekito, tačiau darbe pasikeitimų yra. „Žmonės pradėjo labiau taupyti, taigi mažiau lėšų skiria labdarai. Rasti aukojančiųjų didesnes pinigų sumas sunku, nors labdaros poreikis dabar išaugo“, - sako pokalbininkė.
Vis dėlto kalbėti, kad sumažėjo žmonių, skiriančių dalį lėšų labdarai, Agnė nesiryžo. Tam įtakos turi Amerikos mokesčių sistema. Skiriantys lėšų labdarai gauna įvairias pajamų mokesčių lengvatas, todėl yra suinteresuoti aukoti.
Nekilnojamojo turto rinkoje - sąstingis
Agnės vyras Nikas - nekilnojamojo turto vertintojas. Jo baimė, kad sunkmečiu sumažės darbo, nepasiteisino.
"Atvirkščiai, Nikui darbo tik padaugėjo. Amerikos nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas sąstingis, beveik nevyksta arba retai įvyksta pirkimo-pardavimo sandoriai. Tačiau atsiranda nemažai žmonių, norinčių parduoti arba įkeisti bankui savo būstus. Be nekilnojamojo turto vertintojų paslaugų jie neapsieina“, — pasakoja Agnė.
Banko paskolas būstui įsigyti ima beveik kiekviena amerikiečių šeima, todėl sumažėjus šeimos pajamoms, daugelis žmonių praranda namus, žvalgosi mažesnio būsto. "Ekonominį nuosmukį Amerikoje pradėjo būtent bankai, dalinę būsto paskolas į kairę ir į dešinę, neįvertindami žmonių galimybių jas išmokėti. Dabar paskolų išdavimo tvarka yra sugriežtinta, tačiau sąlygos jas gauti - labai geros. Ypač imantiems tokias paskolas pirmą kartą“, - tikina pašnekovė.
"Motinystės atostogoms pakaktų pusmečio“
Lietuvoje netylant kalboms apie motinystės pašalpų dydį ir motinystės atostogas, viešnia iš Amerikos jas lygina su amerikietiška situacija. Paprastai būsimos mamytės dirba iki pat gimdymo ir į darbą privalo grįžti, kai kūdikiui sukanka vos šešios savaitės.
Pailginti motinystės atostogas Amerikoje galima tik individualiai susitarus su darbdaviu arba dirbant namuose. Tai beveik neįmanoma, dirbant stambioje tarptautinėje kompanijoje, nes ilgam netekti specialistės darbdavys nesuinteresuotas.
„Manau, kad šešių savaičių motinystės atostogos Amerikoje - pernelyg trumpas, o metų-dvejų Lietuvoje - pernelyg ilgas laikotarpiai. Motinystės atostogoms pakaktų pusmečio. Per šį laikotarpį kūdikis jau įgyja tam tikrų įgūdžių, o mama nepraranda savo darbo žinių, gebėjimų“, - mano moteris.
Kaip dėl motinystės išmokų? „Tokių išmokų Amerikoje nėra. Valstybė mamoms nieko nemoka, - aiškina Agnė, - Keletą savaičių motinystės atostogų darbdavys už darbuotoją moka ir gyvybės, sveikatos draudimą. Stambios kompanijos, norėdamos išlaikyti specialistę, neretai tą laikotarpį moka buvusį atlyginimą, nors to daryti neprivalo“.
Pašnekovė neslepia, kad Amerikoje vis dėlto atsiranda moterų, kurios pagimdžiusios į darbą negrįžta. Dažniausiai taip elgiasi mažai uždirbančios moterys. Visi darželiai Amerikoje - privatūs, todėl kartais moterys pasiskaičiuoja, kad joms brangiau kainuos darželis nei atsieis nedarbas ir vaiko priežiūra namuose.
Išeiti į pensiją dabar neapsimoka
Amerikiečių ir lietuvių pensininkų skirtumas, anot Agnės, akivaizdus vien į juos pažvelgus. Amerikiečiai džiaugiasi sulaukę 63 metų pensinio amžiaus ir atsiveriančiomis galimybėmis pakeliauti ar nuveikti kažką sau. Lietuviai dejuoja dėl mažų pensijų ir sunkių gyvenimo sąlygų.
"Tik pradėjęs dirbti kiekvienas jaunas amerikietis taupo ir investuoja lėšas į pensijų fondus. Sunkios ekonominės situacijos aplinkybėmis šie fondai nusmuko, todėl dabar ir per ateinančius trejus metus išeinantiems į pensiją amerikiečiams situacija nedėkinga. Jų pajamos iš fondų bus žymiai mažesnės. Tačiau iš valstybės, priklausomai nuo darbo stažo ir ankstesnio uždarbio, jie gaus socialinį draudimą. Jo dydis dabar nemažėja“, - pasakoja Agnė.
Bedarbio pašalpa mokama 18 mėnesių
Agnė pažįsta ne vieną amerikietį, kuriam per pastarąjį laikotarpį sumažėjo atlyginimas arba jis neteko darbo. "Tačiau Amerikoje susirasti darbą — ne problema. Žinoma, nekalbu apie vadovo ar itin gerai apmokamas pareigas, o apie eilinį darbą, kurio užmokesčio pakanka pragyventi.
Vadovams dabartinėmis sąlygomis darbą rasti sunkiau: aukštas pareigas užimančių žmonių atleidžia ne mažiau, nei eilinių darbuotojų. Tokia Amerikoje sistema - jei mažinami etatai, tolygiai turi mažėti ir aukščiausios, ir žemiausios grandies darbuotojų. Paskutiniuosius, jei vėl prireiks, bus galima nesunkiai rasti, o vadovus gali pakeisti vidutinės grandies darbuotojai.
Moters žodžiais, Amerikoje itin rūpinamasi piliečiais. Pavyzdžiui, netekęs darbo asmuo 18 mėnesių gauna valstybinę bedarbio pašalpą. Kas savaitę jis turi pateikti įrodymų, kad aktyviai ieško darbo.
Amerikoje nėra vaikų globos namų. Asocialiose šeimose augantys ar tėvų netekę vaikai 24 valandoms patenka į laikinąją prieglaudą, iš kurios keliauja tiesiai pas globėjus.
Agnė ir Nikas priklauso nepelno siekiančiai organizacijai „Big brothers, big sisters of America“ (liet. - “Amerikos didieji broliai, seserys“). Jos nariai bent kartą per savaitę globoja tėvų dėl įvairių priežasčių netekusius vaikus. “Dabar antrus metus rūpinamės aštuonmečiu berniuku, kuris gyvena pas globėją“, — užsimena Agnė.
Taupoma prabangos prekėms
"Amerikiečiai netaupo pirmo būtinumo prekėms“, - įsitikinusi Agnė. Ji nepradėjo žvalgytis pigesnių maisto ar kitų daiktų, be kurių neįsivaizduoja savo kasdienybės. Tačiau, kaip ir kiti jos pažįstami, nebeperka daiktų, be kurių gali išsiversti: “Dabar dažniau susimąstome - ar to daikto mums iš tiesų reikia“. Būtent tai, anot Agnės, iššaukė sąstingį automobilių pirkimo-pardavimo rinkoje, mažiau perkamos ir kitos prabangos prekės.
Įvairūs išpardavimai, akcijos, nuolaidos Amerikoje - ne naujiena. Jų nei padaugėjo, nei sumažėjo ir šiuo metu. "Gal tik pardavėjai griebiasi gudresnių pavadinimų, pavyzdžiui, “Krizinis išpardavimas“, — šypteli moteris.
Sunkmečiu investuojama į studijas
Agnė ne vienerius metus studijuoja magistrantūroje, rinkdamasi po vieną dalyką per semestrą. Pastebi, kad studijų įmokos po truputį auga. „Matyt, tai lemia raginimai sunkmečiu investuoti į save ir šį laikotarpį išnaudoti studijoms“, - svarsto moteris.
Studentų skaičius nemažėja, tik pradėta labiau svarstyti, į kokios specialybės žinias verta investuoti. Žvalgomasi gerai apmokamų, rinkoje paklausių specialybių.
Socialinės medicinos pliusai ir minusai
Barakui Obamai tapus prezidentu, Amerikos medicinos sistemai gresia perversmas. Agnei daug tenka girdėti ir spaudoje skaityti apie planuojamas permainas. Šiuo metu visos medicinos paslaugos Amerikoje - mokamos, dalį išlaidų padengia draudimas.
„Mokėdamas už paslaugą, esi garantuotas, kad ji bus aukščiausios kokybės. Baiminamasi, kad dėl nemokamos medicinos kris kokybė ir susidarys eilės pas gydytojus“, — apie būsimas permainas kalba moteris.
Amerikoje mažiau nei 25 tūkstančius dolerių per metus uždirbantiems žmonėms gydymo išlaidas jau padengia valstybė.
Optimizmas
Dabartinis ekonominis sunkmetis, Agnės Dizonos manymu, nėra toks baisus, koks buvo prognozuotas, tik kritus vertybinių popierių kainoms. Tada jis pradėtas lyginti su Didžiąja ekonomine krize, dar vadinama Didžiąja depresija, - didžiausia kapitalistinio ūkio krize, visas ūkio šakas ir valstybes apėmusia 1929-1933 metais.
"Tačiau net tada amerikiečiai išliko optimistais. Šio požiūrio laikosi ir dabar, nors skaičiuojama, kad Amerikos ekonomikai atsitiesti prireiks mažiausiai 5-8 metų. Gal dabar amerikiečiai daugiau taupo, labiau vertina kitokias vertybes, ne vien materialines“, - tikina Agnė.
Marina VISOCKIENĖ, "Šiaulių kraštas"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą