Lietuvoje jau yra apie 300 jūsų su kolegomis paruoštų someljė. Kuo ypatinga ši profesija?
Tik prieš 9 metus Lietuvoje leista vartoti šį prancūzišką žodį, susijusį su vyno kultūros išmanymu. Someljė - tai žmogus, dirbantis restorane ir žinantis, kaip geriausiai patiekti gėrimus, derinant juos su tuo, kas yra lėkštėje. Prancūzija nuo seno buvo geriausia vyno gamintoja ir kilmingųjų, aristokratų virtuvėse buvo žmogus, atsakingas už tai, kad ant stalo būtų pats geriausias vynas. Buvo daug prasto vyno, jį gerti buvo didelė rizika. Ir Lietuvoje nuo XVIII amžiaus žmonės žinojo, kokius vynus užsakyti ir pirkti.
Tobulas someljė yra tas, kuris, paėmęs taurę, neskaitydamas butelio etiketės, gali pasakyti, iš ko, kaip padarytas vynas, kiek maždaug kainuoja, ir gali skonį taurėje susieti su patiekalo skoniu bei sugeba rasti jungtį. Jų juslės puikiai išvystytos, jie skiria vertybes, gera nuo prasto. Šiuo metu someljė meistriškumas auga šiaurės šalyse, nes jos labiau kosmopolitinės. Praėjusių metų Europos someljė čempionatą laimėjo švedas, prieš tai - šveicaras, britas.
Vynas ilgą laiką nelaikytas net alkoholiu, jį saikingai gėrė net labai jauni žmonės, nes jis buvo mažiau žalingas nei užterštas vanduo, ypač pietų šalyse.
Kaip Lietuvoje sekasi someljė, kaip jie pakeis mūsų restoranų kultūrą?
Lietuvoje someljė profesionalus pradėjome rengti 2005 metais, o kitais jau atsidarė someljė mokykla, kuri veikia pagal tarptautinės asociacijos reikalavimus. Per nepilną dešimtmetį kursą išklausė apie 300 žmonių, Klaipėdoje - dvi grupės, nuo vasario 5 dienos renkame trečią. Pas mus mokosi ne tik norintys būti profesionalais bet ir mėgėjai, nenorintys aklai rinktis vyną. Anksčiau mokytis ateidavo teisininkai, valstybės tarnautojai, medikai, dabar jau ir istorikai, programuotojai, beveik visų profesijų atstovai, daugėja jaunų žmonių, norinčių praturtinti mąstymą, pasaulėjautą. Pažinimo troškulys auga.
Jūs toliau mokotės, kad taptumėte someljė magistru.
Esame dviese su latviu iš buvusios tarybinės imperijos. Ar tapsime magistrais, sunku pasakyti, nes tai ilgas ir sudėtingas mokslas - tik trys procentai besimokančiųjų sugeba išlaikyti egzaminus ir apsiginti disertaciją laipsniui gauti. Tačiau studijos su geriausiais pasaulio vyno ekspertais jau dabar man atvėrė naujus vyno horizontus.
Jūs su kolegomis rūpinatės, kad į šalį atkeliautų kokybiškiausi vynai, lankote Europos vynuogynus, susipažįstate su vyndariais.
Bet kurio žinovo dalia - keliauti. Mano sausio kelionės - į Austriją ir Bordo, kur ragavau pastarųjų metų derliaus vynus. Kai lankiausi Gran Kru ūkiuose, užsiminiau apie vyno parodą, gegužę vyksiančią Lietuvoje, ir beveik susitariau, kad atvažiuos tų ūkių atstovai, pristatysiantys aukščiausios rūšies vynus. Jeigu ima mumis domėtis, vadinasi, tampame intelektualesne, išmanesne šalimi.
Vyndarių yra visokių. Didieji - tai verslo kompanijos, su tam tikra hierarchija, kurios komercinės grandys neretai menkai teišmano apie patį vyną. Tačiau mažieji ne tik parduoda, bet spaudžia vyną ir dirba vynuogynuose, didžiąją laiko dalį praleidžia lauke, geni, karpo, skina. Jie - stiprūs, įdegę, ugningi, sklidini gyvenimo džiaugsmo. Jų neslegia senatvinis nei kabinetinis marazmas. Su tokiais partneriais dirbti - fantastiška! Jie į vyną įdeda pozityvų užtaisą. Bėda ta, kad daugelis vyndarių nekalba angliškai, tad Italijoje kalbiesi itališkai, Prancūzijoje - prancūziškai, Austrijoje - vokiškai.
Vienas šampano žinovas jo ragavimą prilygino kone religiniams išgyvenimams. Kas jus privertė atsisakyti mokslininko ekonomisto karjeros?
Mokslininko darbas irgi šaunus, bet abstraktus, o išmanydamas apie vyną ir jį ragaudamas patiri katarsį, pakylėjimą iš praktinės, kasdieninės veiklos. Kai išmanai savo sritį giliau, mėgaujiesi ne tiek jusliniais dalykais, kiek žinojimu, kodėl vynas yra vienoks arba kitoks. Kita vertus, tobulas kai kurių vynų skonis ir tave patį daro tobulesnį.
Kaip sekasi leisti Vyno žurnalą?
Jau devinti metai jį leidžiame ne pelno tikslais. Vokietijoje nebeliko nė vieno specializuoto vyno žurnalo, nes jį leisti neapsimoka. Tačiau kai daug keliauji, ir potyrių daug, norisi aprašyti, kas dedasi pasaulyje.
Kaip jums sekasi triūsti savo vynuogyne? Kaip sekasi kitiems Lietuvos vyndariams?
Manajame auga 10 rūšių vynuogių. Praėjo 6 metai, kol nuskynėme pirmąjį gerą derlių. Supratau, koks lėtas vyndario kelias ir koks toliaregis jis turi būti. Lietuviai jau daro puikų juodųjų serbentų, obuolių, aviečių, vyšnių vyną, tačiau kol kas tik du vyndariai turi licenciją prekiauti savo produkcija.
Kokį keisčiausią patiekalą teko valgyti?
Pastarąjį mėnesį didžiausią įspūdį padarė apsilankymas Londono restorane "Dinner by Heston Blumenthal", kur patiekalus daro pagal viduramžių receptus. Ten valgydamas pajunti, kad žmogus nepasikeitė nei nuo 1300 metų, kai Lietuvoje žvėrienos skonis buvo toks pat, nors žmonės gyveno medinėse pilyse, valgė rankomis, šakučių nebuvo matę. Ir mes niekuo nesiskiriame nuo senovės romėnų patricijų, kurie gėrė tokį pat vyną, skanavo tokius pat valgius.
"Pažadina vaizduotę ir pojūčius"
Someljė mokyklos lankytojų įspūdžiai:
"Aš kursus lankiau kaip mėgėja dėl savo išprusimo, supratimo apie vyną, geresnio gyvenimo, kad galėčiau pajausti visas vyno subtilybes ir mėgautis juo per šventes ir kasdien. Įspūdžiai, kuriuos patiri kai jau supranti apie vyną nepalyginami su tuo, kai nežinai, kokia jo sudėtis, gamybos niuansai, Bet koks kvapas ar skonis niekada atsitiktinai vyne neatsirada. Tai padidina aistrą gyventi, suteikia teigiamų emocijų. Kitaip pradedi žiūrėti į parduotuvių vyno lentynas. Praktiniai užsiėmimai vyko restoranuose, kur mokėmės vyną derininti su maistu", - sakė vaistininkė Audra Rimkienė.
***
"Daug keliaujame į šiltus kraštus, užsukame į vyno daryklas, žavimės vyno gamybos procesus. Žinodamas mano potraukį, sūnus dovanojo kvietimą į vyno degustaciją, taip atsidūriau vyno klube. Kai ten paminėjo, kad Klaipėdoje yra someljė mokykla, viduje kažkas skambtelėjo, supratau, kad tai tikrai yra man. Laukiau metus, kol Klaipėdoje bus renkama someljė grupė, ir noras augo, nes vyno išmanymas yra menas ir mokslas, gražus, sudėtingas; norėčiau daugiau įsigilinti į vyno kultūrą", - sakė Oksana Karunienė.
***
"Norėjosi daugiau žinių apie vyno gėrimo filosofiją, nes mes patys darome vyną iš juodųjų serbentų, aviečių, svarainių, obuolių. Tų mokymų nauda buvo neįkainojama, užsiėmimų metu ragavome net po 8 vynų rūšis, supratome, prie kokio valgio koks gėrimas tinka", - sakė pedagogė Tatjana Ramoškienė.
***
"Labai džiaugiuosi, kad lankiau someljė mokyklą Klaipėdoje, išklausiau 2 kursus ir laukiu trečiojo. Tai unikali galimybė daugiau sužinoti apie vyną, nes dėsto geriausi Lietuvoje vyno specialistai ir degustavome tiek daug skirtingų vynų, geriausių iš tų, kurie siūlomi mūsų rinkoje. Ir ne tik vynus! Labai patiko paskaitos apie arbatą, kavą, cigarus, stipriuosius gėrimus. Įdomūs praktiniai maisto ir vyno derinimo užsiėmimai. Įgytos žinios sustiprino pojūčius mėgaujantis gėrimais ir maistu, ir tai suteikia daugybę puikių emocijų. Someljė mokyklos pamokos pakeitė mano požiūrį į maisto kultūrą, dabar daugiau domiuosi ką ir kaip valgau, labiau tuo mėgaujuosi, ir tai tapo savotišku pomėgiu. Smagu ragauti naujus arbatos, šokolado, kavos skonius, lyginti įvairių vynuogių rūšių savybes, pažinti regionus, jų klimatą, kur pagamintas vynas, kitų šalių kultūrą", - sakė Viltautė Gudauskaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą