Algimantas Rusteika: „Dabar reikia kontroliuoti save, kad netyčia nepagalvotum, jog valdžią reikėtų kontroliuoti“
Algimantas Rusteika: Žurnalisto monologas
Jūs žinot, nežinau, kodėl ir nežinau kas, bet kažkas pasikeitė. Svarbiausia, ką jums noriu pasakyt, yra tai, kad nieko nebenoriu pasakyt. Ir neturiu ką pasakyt, kodėl nenoriu pasakyt kaip negaliu pasakyt.
Pasikeitė ne tai, kas pasikeitė. Prieš kokius penkiolika metų buvo viskas blogai. Tai blogai, kad taip viskas buvo, bet buvo visai gerai apie tai pakalbėt. Pagalvot, pasiginčyt, kodėl viskas blogai. Ir ką daryt, kad būtų gerai.
Dabar viskas gerai ir negerai tik apie tai, apie ką reikia blogai. Tai gerai, bet blogai, kad nebėr apie ką pakalbėt. Negi kalbėsi apie tai, kas gerai, kai visi tik ir kalba blogai apie tai, kas gerai. Išjungę telefonus.
Brandus demokratizmas, ne kitaip. Anksčiau, jeigu sakei, kad valdžia bloga, buvai pilietiškas. Dabar, jeigu sakai, kad valdžia bloga, vadinasi, nepakankamai supranti, kokia ji gera. Čia, žinokit, didelis skirtumas.
Nes anksčiau valdžią reikėjo kontroliuoti. Dabar reikia kontroliuoti save, kad netyčia nepagalvotum, jog valdžią reikėtų kontroliuoti, nes valdžia juk mūsų. Tiesa, ir anksčiau buvo mūsų. Tik tada kažkaip ne tokia mūsų – dabar daug labiau mūsų.
Net kai mūsų neklausia, ji mūsų, žinokit. Ir laisvės dabar daugiau. Nes, kai pagalvoji, ir anksčiau galėjai pasakyti, ką galvoji. Dabar irgi gali. Tik prieš tai pravartu pagalvoti, ką pagalvoji ir ką pasakysi.
Čia ir yra visuomenės brandos požymis. Subrendęs žmogus pirmiausia pagalvoja. Tada dar kartą pagalvoja ir pažiūri, kas ką jau pasakė. Tada perskaito komentarus ir supranta, kad iš esmės viskas jau pasakyta.
Ir nutyli. Taip gimsta pilietinė visuomenė, ypač išsilavinusi. Nes su neišsilavinusiais paprasčiau. Tokie dar kartais ima ir pasako, ką galvoja, todėl juos reikia šviesti. Švietimas apskritai labai svarbu. Gerai apšviestas žmogus iš tolo mato, kur geriau neiti.
O jei vis tiek nueina, tai tam yra ekspertai. Ekspertas paaiškina, kad tai, ką tu matai, nėra visai tai, ką matai. Nes matai be konteksto. Kontekstas yra toks dalykas, dėl kurio du ir du kartais būna keturi, o kartais labai sudėtingas klausimas, kurio nereikėtų primityvinti.
Ypač jei keturi būna nepatogiu metu. Tada reikia palaukti duomenų, o kai duomenys ateina, paaiškėja, kad jie preliminarūs. Tada dar palauki, kol duomenys tampa galutiniai ir tema jau pasenusi. Štai taip ir veikia stabilumas.
Dar labai svarbu kritinis mąstymas. Kritiškai mąstantis žmogus privalo abejoti viskuo, ką išgirsta. Išskyrus abejonę apie tai, kad privalo abejoti viskuo, ką išgirsta. Šita taisyklė abejonių nekelia.
Taip pat reikia tikrinti šaltinius. Jeigu šaltinis sako tai, kuo tu tiki – šaltinis patikimas. Jeigu sako priešingai – reikia patikrinti, iš ko gyvena. Jeigu finansuoja savi – tai finansavimas, jeigu svetimi – įtaka. Jei niekas – dar įtartiniau: iš ko tada gyvena?
Demokratija apskritai labai sustiprėjo. Anksčiau žmonės ginčydavosi, kas teisus, dabar ginčijasi, kas turi teisę ginčytis.
Tai, aišku, aukštesnis lygis. Dar po kokių penkiolikos metų, manau, pasieksime demokratijos laipsnį, kai ginčytis apskritai nebereikės.
Visi būsime laisvi. Visi galėsime galvoti, ką norime, nes norėsime teisingai. Ir tada pagaliau viskas bus gerai, ir apie tai tikrai nebus ką blogai pakalbėti.
Nebent išjungus telefonus, tik kam juos išjunginėti, jeigu niekas nieko blogo nesako?
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą